Nors įkūrėjas žuvo, veikla nenutrūko
Nepaisant to, kad Jevgenijus Prigožinas žuvo 2023 m. rugpjūtį, su juo susijusi „Internetinių tyrimų agentūra“, taip pat žinoma, „trolių fabriko“ pavadinimu, toliau sėkmingai veikia. Tokią informaciją, remdamasis kibernetinio saugumo tyrimo išvadomis, parengtomis įmonės „Mandiant Intelligence“ (priklauso „Google“ debesijos technologijų padaliniui) pateikė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).[1]
Ekspertai teigia, kad „trolių fabrikas“ sėkmingai platina internete informaciją, kuri gali paveikti internautų požiūrį į karą Ukrainoje ir JAV prezidento rinkimų rezultatus. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad viena iš su J. Prigožinu susijusių organizacijų nusitaikė į Afrikos žemyno auditoriją. Konkrečiau, ji platino duomenis apie 2023 m. vasarą Nigeryje įvykdyto perversmo palaikymą, nurodo tyrimo autoriai.
Aktyviai veikiama per svetaines
Remiantis tyrimu, tam įmonė kuria svetaines, kurios save pozicionioja kaip legalius informacijos šaltinius. WSJ pažymi, kad pildyti svetaines informacija padeda dirbtinis intelektas, kuris supaprastino melagienų kūrybos procesą.
Viena tokių svetainių – „Newsroom for American and European Based Citizens“ – buvo užblokuota 2020 m. po „Reuters“ publikacijos. [2] Nepaisant to, svetainė aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, nurodo „Mandiant Intelligence“. Ekspertų vertinimu, socialiniai tinklai ir toliau išlieka prioritetiniu „trolių fabriko“ taikiniu, todėl įvairiuose platformose masiškai kuriamos netikros paskyros.
Taip pat „fabrikas“ informacija platina viešindamas abejotinus vaizdo įrašus, kuriuose už tam tikrą vaidmenį pasirodo vieni ar kiti aktoriai, patikslina „Mandiant Intelligence“.
Visi pagrindinis tyrimą atlikusios įmonės analitikas Džonas Haltkvistas (John Hultquist) patikino, kad nė viena ligšiolinė dezinformacijos kampanija nesulaukė tokio pasisekimo, koks buvo fiksuotas 2016 metais. Kita vertus, nuolatinis tokių organizacijų aktyvumas rodo, kad Rusija ir toliau išsaugo savo potencialą, kurį gali panaudoti artėjant JAV prezidento rinkimų datai.
„Tikėtina, kad išvysime nemažai grasinančių Rusijos veiksmų, nukreiptų į JAV prezidento rinkimus ir mes turime rimtai pasirengti šiam pavojui. Visgi mes turime išlikti atsargūs, kad nepervertintume to, ką Rusija iš tikro gali padaryti“, – patikslino jis.
„Google“ pažymėjo, kad jiems taip ir nepavyko nustatyti, kas po J. Prigožino žūties valdo jam priklausiusius aktyvus.
„Troliu fabrikas“ – su J. Prigožinu susijusi „Internetinių tyrimų agentūra“, veiklą pradėjusi Sankt Peterburge 2013 metais. Žiniasklaida ne kartą rašė apie tai, kad netikromis paskiromis pasinaudoję agentūros darbuotojai, per įrašus ir komentarus, veikia visuomenės nuomonę. 2018 metų vasarį JAV apkaltino J. Prigožiną ir 12 agentūros darbuotojų įsikišimu į 2016 m. prezidento rinkimus.[3]
Prisiminkime, kas buvo J. Prigožinas
Jevgenijus Viktorovičius Prigožinas (rus. Евге́ний Ви́кторович Приго́жин, 1961 m. birželio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 23 d.) – Rusijos verslininkas, karo vadas. Vadovavo samdinių „Vagnerio“ grupuotei.[4]
Tapo pirmuoju maišto organizatoriumi XXI amžiaus Rusijoje, kai 2023 metų birželio 23 dieną apkaltino Rusijos kariuomenę atakavus jo dalinius ir dėl to pradėjo 2023 m. Vagnerio grupuotės maištą prieš Rusijos kariuomenę. Po nesėkmingo maišto išskrido į Minską.
Biografija
Paauglystėje įsitraukė į kriminalinę veiklą. 1981 m. nuteistas kalėti 12 metų už vagystes, sukčiavimą, vaikų įtraukimą į nusikalstamą veiklą. 1990 m. paleistas anksčiau laiko.
Po 1990 m. prekiavo, dalyvavo prekybos centrų, lošimo versle. 1995 m. Sankt Peterburge atidarė pirmąjį restoraną, o 1997 m. – prabangų plaukiojantį restoraną. Jame aptarnaudavo aukščiausio rango svečius (Vladimirą Putiną, Žaką Širaką, Džordžą Bušą ir kt.). Vėliau padedant valdžiai plėtė savo verslą – įsteigė restoranų tinklą, vykdė vaikų, kariuomenės maitinimo užsakymus, rengė prabangias vaišes Kremliuje. Praturtėjo, kaltintas korupcija, nekokybiško maisto tiekimu.
2014 m. įsteigė „Vagnerio“ grupuotę. Ji veiklą pradėjo per Krymo aneksiją, vėliau veikė Sirijoje, Afrikoje ir kitur. 2022 m. grupuotė prisidėjo prie Ukrainos užpuolimo, ypač Bachmuto užėmimo.
2022 m. birželį J. Prigožinui suteiktas Rusijos didvyrio ordinas „Auksinė žvaigždė“.
2022 m. pabaigoje pradėjo aštriai kritikuoti Rusijos kariuomenės vadovybę (ypač gynybos ministrą Sergejų Šoigu) dėl prasto pasiruošimo karui, išteklių stygiaus, menkos mobilizacijos.
2023 m. vasarį J. Prigožinas pareiškė, kad tai jis įkūręs Interneto tyrimų agentūrą (Rusijos politikai atstovaujantį „trolių fabriką“): „Niekada nebuvau tik Interneto tyrimų agentūros finansuotojas. Aš ją sugalvojau, aš ją sukūriau, man seniai tai pavyko“.
2023 m. birželio 23 d. apkaltino Rusijos kariuomenę atakavus jo dalinius. Todėl pradėjo 2023 m. Vagnerio grupuotės maištą prieš Rusijos kariuomenę.
2023 m. rugpjūčio 23 d. žuvo lėktuvo katastrofoje Tverės srityje kartu su 10 „Wagner PMC“ komandos personalo, kuomet J. Progožinui priklausiusį lėktuvą Embraer Legacy 600 numušė Rusijos gynybos ministerijai priklausanti oro gynybos sistema.
2023 m. rugpjūčio 29 d. palaidotas per uždarą ceremoniją Porochovskojės kapinėse Sankt Peterburge.
