Svarstoma, ar rinkėjai turi daugiau galios nei manyta
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimas nesiekti premjerės posto neliko nepastebėtas, vieniems neslepiant nusivylimo, kitiems – nesibodint tokio posūkio vadinti politine apgaule. Vis dėlto, toks elgesys ypatingai papiktino vieną rinkėją. Nieko nelaukęs, šis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas inicijuoti rinkimų rezultatų panaikinimą. Regis, ne „pagal planą“ susiklostęs sprendimas tapo „platforma“ pareikšti savo nuomonę, pasinaudojant menkai girdėta galimybe[1].
Nemaža dalis tautiečių smalsauja, kuo šis atvejis išskirtinis, jog VRK informavo Lietuvos naujienų agentūrą ELTA, svarstydami, kas „tas svarbusis rinkėjas“, kurio pareiškimas sulaukė atsako.
Aiškindama netikėtai susiklosčiusią situaciją, VRK narė Jolita Baušytė teigė, esą teisinio pagrindo rinkimų rezultatų anuliavimui nėra, tačiau „negalima ignoruoti rinkėjų pareiškimų šia tema“.
Apie piliečio skundą buvo diskutuojama per posėdį sekmadienį, kuris buvo sušauktas tvirtinti Seimo rinkimų rezultatus.
Pilietis surašė išskirtinės apimties kreipimąsi į VRK
Liaudis netyla: kiek iš tiesų yra prisimelavusios kitos partijos? Kodėl niekas iki šiol nesikreipė, matydami daugybę neatitikimų? Dalis lietuvių nevengia stebėtis, nuo kada vienu iš prioritetų tapo rinkėjų lūkesčiai, kurie tiek gali būti reiškiami apeinant racionalumo direktyvas, tiek – galbūt netgi dar dažniau – likti nepastebėti bei ignoruojami. Ne ką mažiau sujudimo kelia klausimas, kokiais kriterijais remiantis atrenkami „svarbūs, atsakymo verti klausimai“.
„Kadangi tvirtiname rinkimų rezultatus, turime apie tai pasisakyti. Jis nurodo, kad priežastis – melaginga informacija, kurią skleidė Socialdemokratų partija prieš rinkimus, įgyvendindama sisteminę dezinformacijos schemą. Apie tai, kad Vilija Blinkevičiūtė žadėjo būti premjere“, – per posėdį sekmadienį sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė, aptardama piliečio skundą.
Nepaisant to, jog VRK komisijos narys Andrius Vaišnys teigė, esą rinkėjo skunde nėra priežastis naikinti rezultatus, komisija turi atsakyti piliečiui, įžvelgiančiam nesąžiningą konkurenciją.
„Tai yra tam tikri rinkėjų lūkesčiai. Žmonės mums rašo, skambina, siūlo įvairiausius variantus, tai sudaro pareigą mums pasisakyti ir reaguoti“, – kalbėjo VRK narys, minėdamas, jog Rinkimų kodeksas apibrėžia kaip turi vykti ir kaip turi būti organizuojami rinkimai, rinkimų kampanijos metu pabrėžiant sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos principą.
„Kadangi rinkimų kampanijai taikomi šie principai, mes, kaip institucija, žiūrime, kaip tie principai įgyvendinami, kaip mes visi jais vadovaujamės. Mano nuomone, pasakyti, kad tai nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalas, būtų neteisinga. Yra reikalas pasisakyti, aš būčiau už tam tikrą pritarimą tokių žmonių pozicijai, moralinį, etinį, požiūrį, išraišką. Kadangi Rinkimų kodeksas nenustato imperatyvių veiksmų šiuo atveju, išvadas turi palikti daryti patiems rinkėjams“, – aiškino A. Vaišnys[2].
VRK nariai užtaria kritiškai nusiteikusį rinkėją – jų manymu, situacija pasitarnaus ateičiai
„Politikos pagrindas yra duoto žodžio laikymasis pirmiausia rinkėjams, nes rinkėjai sprendžia, kuriems savo atstovams, politikams suteikti įgaliojimus priimti sprendimus jų, piliečių vardu. Po šio partijos lyderės sprendimo susvyravo tikėjimas duodamo žodžio tvirtumu, taip pat rinkimų principais, kuriais vykdoma agitacija, kyla klausimas dėl politinės kampanijos sąžiningos konkurencijos“, – teigė J. Baušytė.
Moteris pridūrė, esą susiklosčiusi situacija pasitarnaus ateičiai dėl Rinkimų kodekso pataisų, pavyzdžiui, jeigu kandidatuojama rinkimuose ir laimima, ankstesnės pareigos automatiškai nutrūksta.
Kiti VRK nariai – situacijoje taipogi matė begalę pliusų.
Pastarieji svarstė, kad minėta politinė situacija – labai naudinga ateičiai. Jų manymu, tokiu būdu ugdomas kritiškas bei sąmoningas rinkėjas. Pavyzdžiui, VRK narė Gitana Matiekuvienė sakė, esą piliečio iškeltas klausimas – reikšmingas ir visuomenės diskusijai, ir teisininkams.
Skunde keliamas klausimas – ne VRK kompetencija
Vis dėlto, VRK narė Olga Kilkinova aiškino, jog rinkimų rezultatų panaikinimo inicijavimas – ne paprasto rinkėjo rankose. Eilinis rinkėjas negali teikti prašymų dėl rinkimų rezultato anuliavimo.
„Skundas negali būti nagrinėjimas, ne VRK kompetencija skunde keliamas klausimas, politinius sprendimus VRK negali nagrinėti, ne jos kompetencija“, – teigė O. Kilkinova.
Tačiau VRK pirmininkė Lina Petronienė konstatavo, kad į rinkėjo lūkesčius bus atsižvelgta, pastarajam pateikiant atsakymą, o jeigu reikės – netgi atliekant tyrimą.
77 primena, jog netilus kalboms apie tai, ar rinkimus laimėjusi LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė pasiryš vadovauti būsimai Vyriausybei, dar trečiadienį politinė veikėja informavo ministrės pirmininkės pareigų nesiimsianti. Tikslinama, jog socialdemokratė nedirbs ir Seime, ketvirtąją kadenciją užimdama šiltą kėdę Europos Parlamente (EP).
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65 metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes esu pensininkė ir įvertinau per visą rinkiminį laikotarpį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų. Turiu priimti tokius sprendimus, kad Vyriausybė būtų darbinga, o užimti postą tam, kad užimti postą, niekada neturėjau noro. <…> Pirmiausia įvertinau savo amžių ir sveikatą“, – atviravo moteris.
Partijos prezidiumas savo ruožtu pasiūlė premjero pareigas LSDP vicepirmininkui Gintautui Paluckui. Teigiama, esą prezidentui Gitanui Nausėdui svarbiausia, kad mandatus naujajame Seime iškovojusios partijos imtųsi pačių svarbiausių darbų bei koalicijos formavimo.
Žinoma, jog G. Paluckas buvo teistas[3]. 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, susijusio su graužikų naikinimo paslaugų viešuoju pirkimu Vilniaus mieste. Jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, taip pat įpareigojimas atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
