Būkite atsargūs, net jei gydytojai rekomenduoja kas vakarą išgerti po taurę vyno
Kiekvienas žinome, kad alkoholis kenkia sveikatai, o dažnas jo vartojimas sukelia priklausomybę. Tačiau kartais net ir gydytojai nevengia rekomenduoti pacientams kas vakarą išgerti taurę vyno. Mat vis dar tikima, kad neva šis gėrimas veikia geriau nei vaistai ir gali padėti suaktyvinti kraujotaką, atpalaiduoja, veikia raminančiai ir pan. Vis tik ekspertai šiai teorijai prieštarauja. Anot jų, net ir minimalus kiekis alkoholio vartojamas kasdien gali pakenkti.
Alkoholis organizme skyla į tam tikras medžiagas iš kurių viena yra acetaldehidas – medžiaga, galinti sukelti vėžį. Naujausiuose mokslinių tyrimų išvadose teigiama, kad peržengus 100 g ribą kiekvienas suvartoto alkoholio gurkšnis nurėžia maždaug 15 minučių gyvenimo – tiek pat, kaip ir viena surūkyta cigaretė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui mūsų šalyje mažėja jau nuo 2012 m., tačiau 2020 m. vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 11,4 litro absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio (t. y. 0,3 litro daugiau nei 2019 m.)[3].
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, koordinaciją, atmintį
Kepenys apdoroja daugiau kaip 90 procentų suvartoto alkoholio, o kita dalis šalinama su šlapimu, prakaitu, taip pat kvėpuojant. Acetaldehidas, medžiaga, kuri gali sukelti net vėžį, taip pat yra atsakinga ir už koordinacijos, atminties sutrikimus, mieguistumą apgirtus[5].
Alkoholis slopiną centrinę nervų sistemą, jį vartojant sutrinka ne tik koordinacija, bet suprastėja matymo kokybė bei atmintis. Dažnas vartojimas gali kelti specifinius pokyčius smegenyse. Dėl to gali būti sunku reguliuoti savo emocijas, gali sutrikti elgesio kontrolė, įprasti malonūs dalykai (pvz. artimi santykiai, prasmingos laisvalaikio veiklos) gali tapti blankūs, nedžiuginantys. Šie ir kiti pokyčiai lemia sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“. Dėl to alkoholiu piktnaudžiaujančiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą. Dažnai tai įvyksta tik patiriant rimtų vartojimo padarinių – kenčiant sveikatai, santykiams ar socialiniam gyvenimui.
Minimaliai rizikingas alkoholio kiekis yra vos 500 ml alaus vyrams ir per pus mažiau moterims
Kai kurių specialistų parengtose rekomendacijose nurodoma, koks kiekis alkoholio yra minimaliai rizikingas ir nekenkiantis sveikatai.
Remiantis mokslo įrodymais teigiama, kad rizika žymiai padidėja, kai vyrai viršija 2 standartinius alkoholio vienetus (t. y. 500 ml taurė alaus (5 proc.) arba 70 ml taurė aperityvo (18 proc.), o moterys 1 standartinį alkoholio vienetą (t. y. 250 ml taurė alaus (5 proc.) arba 35 ml taurė aperityvo ( 18 proc.) ir alkoholį vartoja daugiau nei 5 dienas per savaitę.
Tuo tarpu sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems medikamentus, taip pat nėščioms moterims ir nepilnamečiams asmenims saugaus ar minimaliai rizikingo alkoholio kiekio nėra, pastarieji asmenys turėtų visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo[3].
Saikingo alkoholio vartojimo nauda sveikatai moksliškai nėra pagrįsta
Mokslininkai iš Kanados Viktorijos universiteto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimų instituto yra apžvelgę 107 tyrimus, paskelbtus nuo 1980 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kuriuose iš viso dalyvavo 4,8 mln. dalyvių.
Tyrimų rezultatai atskleidė, kad saikingai geriančiųjų alkoholį, palyginti su visai nevartojančiais, gyvenimo trukmė reikšmingai netampa ilgesne.
„Fox News Digital“ Kanados Viktorijos universiteto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimų instituto profesoriaus dr. Timaso Stockwello paskelbtame elektroniniame laiške pateikiama daugiau įrodymų, kad saikingo alkoholio vartojimo nauda sveikatai nėra moksliškai pagrįsta.
Gydytojas pažymėjo, kad stebėtinai daug klaidų buvo padaryta pateiktų tyrimų apžvalgose, mat net 86 iš 107 tyrimuose dalyvavusiųjų buvusių girtuoklių buvo priskirti prie abstinentų.
Todėl gydytojai savo pacientams neturėtų patarti vartoti alkoholio sveikatai gerinti. Atlikti tyrimai nepagrindžia tiesos, kad nedidelis alkoholio kiekis organizmui gali būti naudingas.
Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti rimtų problemų
Dr. Chrisas Tuellas, Cincinačio universiteto Medicinos koledžo priklausomybių tarnybų klinikinis direktorius sakė, kad jo tokios išvados nestebina.
„Tyrimai, kurie rodė, kad vienas ar du gėrimai gali užkirsti kelią insultui, nėra teisingi. Kraujospūdis ir insulto rizika nuolat didėja, jei žmogus geria alkoholį“, – teigė Cincinačio universiteto Medicinos koledžo priklausomybių tarnybų klinikinis direktorius, gydytojas dr. Chrisas Tuellas.
Jo teigimu, alkoholio vartojimo poveikiui įtakos turi daug veiksnių. Tarp jų – žmogaus genetika, DNR, vandens kiekis organizme, alkoholio apykaita organizme ir bet kokios psichikos sveikatos problemos. Todėl net ir nedidelis alkoholio kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti rimtų problemų, ypač jei alkoholis vartojamas kaip gyvenimo streso įveikimo priemonė.
Specialistai pabrėžia, kad alkoholio vartojimas didesnę grėsmę kelia dailiosios lyties atstovėms.
Naujajame tyrime nustatyta, kad mirtingumas reikšmingai padidėja moterims, kurios per dieną išgeria vieną unciją ar daugiau alkoholio, ir vyrams, kurie per dieną išgeria pusantros uncijos ar daugiau alkoholio. Moterų organizmas alkoholį įsisavina ir metabolizuoja kitaip nei vyrų.
Beje svarbu paminėti ir tai, kad alkoholio vartojimas gali lemti ir greitesnį senėjimo procesą.
Sumažėjus kūno riebalų kiekiui, į kraują patenka didesnis kiekis alkoholio, todėl gali kilti ir daugiau apsinuodijimo, piktnaudžiavimo ir priklausomybės problemų[4].
Taigi atsakymas, kuriuo turbūt ne visi žmonės norės patikėti, yra toks, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo kiekio. Kuo daugiau jo vartojame, tuo didesnė rizika kyla mūsų sveikatai. Todėl specialistai pataria vietoj kasdienio alkoholio gurkšnojimo verčiau susirasti malonų laisvalaikio leidimo būdą, kuris atpalaiduotų, nuimtų dienos įtampą ir stresą bei suteiktų prasmę ir atskleistų gyvenimo grožį[5].
