„Rheinmetall“ siekia sujungti naujausias technologijas
Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris pareiškė, kad robotai netrukus taps įprasta bendrovės gamyklų dalimi. Sparčiai augant Europos kariniams užsakymams, koncernas ieško būdų padidinti gamybos apimtį, sutrumpinti surinkimo laiką ir sumažinti priklausomybę nuo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo.
Ši kryptis apima daugiau nei mechaninių rankų įrengimą prie konvejerio. „Rheinmetall“ siekia sujungti automatizuotą gamybą, dirbtinį intelektą, skaitmenines karinių sistemų platformas ir autonominius įrenginius. Bendrovė ruošiasi rinkai, kurioje ginklų gamybos pajėgumas taps beveik toks pat svarbus kaip pačių ginklų techninės savybės.
Kariniai sunkvežimiai nuo konvejerio nurieda kas 45 minutes
Apie naują gamybos etapą A. Pappergeris kalbėjo lankydamasis „Rheinmetall MAN Military Vehicles“ gamykloje Vienos Liesingo rajone. Tai didžiausia koncerno karinių sunkvežimių gamykla ir vienas svarbiausių logistikos technikos centrų Europoje.
Šiuo metu vienoje iš surinkimo linijų sunkvežimio kabina į kitą darbo vietą perkeliama kas 45 minutes. Gamykloje per dieną pagaminama maždaug 15 karinių sunkvežimių, o metinis pajėgumas siekia nuo 4 000 iki 4 500 transporto priemonių.
Vienoje dirba apie 1 500 žmonių, tarp jų – 71 profesinę kvalifikaciją įgyjantis jaunuolis. Vis dėlto, norėdama dar labiau padidinti gamybą, bendrovė planuoja plačiau automatizuoti pasikartojančias, fiziškai sunkias ir didelio tikslumo reikalaujančias operacijas.
Robotai turėtų padėti pasiekti ambicingus tikslus
A. Pappergerio pareiškimas, kad „robotai ateina“, susijęs su gerokai išaugusiu bendrovės užsakymų portfeliu. Europos valstybės papildo ištuštėjusius amunicijos sandėlius, perka karinius sunkvežimius, oro gynybos sistemas, šarvuotąsias mašinas ir kitą techniką.
2026 metais „Rheinmetall“ tikisi gauti nuo 13,7 iki 14,2 mlrd. eurų pajamų. Ankstesnė prognozė siekė nuo 14 iki 14,5 mlrd. eurų, tačiau buvo sumažinta žlugus Vokietijos F126 fregatų projektui. Vien dėl šio sprendimo bendrovė gali netekti iki 300 mln. eurų planuotų metinių pajamų.
Ilgalaikis tikslas išlieka gerokai ambicingesnis. Iki 2030 metų koncernas siekia padidinti metines pajamas iki maždaug 50 mlrd. eurų. Tokios apimties augimas būtų sunkiai pasiekiamas vien statant naujas gamyklas ir samdant dešimtis tūkstančių papildomų darbuotojų. Automatizavimas tampa viena iš pagrindinių gamybos plėtros sąlygų.
Europos gynybos pramonei trūksta laiko ir darbuotojų
Tradicinė gynybos gamykla statoma ir sertifikuojama kelerius metus. „Rheinmetall“ bando šį laiką sutrumpinti, kurdama standartizuotus gamyklų projektus, kuriuos skirtingose šalyse būtų galima įgyvendinti per 12–18 mėnesių.
Naujoji artilerijos amunicijos gamykla Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje, buvo pastatyta maždaug per 15 mėnesių. 2026 metų liepą iš jos Ukrainai pristatyti pirmieji naujoje gamykloje pagaminti 155 mm artilerijos sviediniai. Nauji parako ir modulinių užtaisų gamybos pajėgumai taip pat planuojami Rumunijoje, o Lietuvoje statoma 155 mm amunicijos gamykla.
Tačiau vien pastatų neužtenka. Europoje trūksta suvirintojų, mechanikų, inžinierių, elektronikos specialistų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų. Robotizuotos linijos galėtų veikti ilgesnėmis pamainomis, tiksliau atlikti kartotines užduotis ir sumažinti gamybos priklausomybę nuo darbo rinkos.
Automatizacija jau persikelia į Europos gamyklas
„Rheinmetall“ nėra vienintelė bendrovė, besirengianti platesniam robotų naudojimui. Vokietijos automobilių ir pramoninių komponentų gamintoja „Schaeffler“ planuoja iki 2032 metų savo gamyklose įdiegti nuo 1 000 iki 2 000 humanoidinių robotų. Pirmieji bandymai Vokietijoje numatyti nuo 2026 metų pabaigos.
BMW Leipcigo gamykloje taip pat pradėjo humanoidinių robotų bandymus. Jie skirti detalėms perkelti, komponentams rūšiuoti ir kitoms monotoniškoms užduotims. Gamintojai kol kas pabrėžia, kad šios sistemos turėtų padėti darbuotojams ir perimti pavojingus darbus.
Vis dėlto masinis robotų diegimas neišvengiamai pakeis darbuotojų poreikį. Mažės paprastų surinkimo operacijų, tačiau augs robotų priežiūros, programavimo, gamybos duomenų analizės ir kibernetinio saugumo specialistų paklausa. Gamyklos taps mažiau priklausomos nuo fizinio darbo, kartu jos bus labiau pažeidžiamos programinės įrangos sutrikimų ir kibernetinių atakų.
„Rheinmetall“ nori tapti karinių sistemų centru
Koncerno plėtra neapsiriboja amunicija ir kariniais sunkvežimiais. Įsigydama laivų statybos bendroves ir investuodama į palydovus, programinę įrangą, autonomines sistemas bei bepiločius aparatus, „Rheinmetall“ siekia tapti integruotu Europos gynybos technologijų centru.
Bendrovė plėtoja vadinamąją programine įranga grindžiamą gynybą. Jos esmė – sujungti kareivius, transporto priemones, radarus, jutiklius ir ginkluotę į vieną skaitmeninį tinklą. Naujos funkcijos ateityje galėtų būti diegiamos atnaujinant programinę įrangą, panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose.
Tokia sistema didina greitį ir lankstumą, tačiau taip pat koncentruoja didelę galią vieno tiekėjo rankose. Valstybės tampa priklausomos nuo gamintojo programinės įrangos, atnaujinimų, atsarginių dalių ir duomenų architektūros. Todėl robotizacija sprendžia gamybos problemą, tačiau kartu kelia naujus technologinės priklausomybės ir saugumo klausimus.
Žmogus ginklo panaudojimo grandinėje turėtų likti
Gamyklų robotizavimo nereikėtų painioti su visiškai autonominiais ginklais. A. Pappergeris anksčiau ragino tarptautiniu mastu reglamentuoti dirbtinio intelekto naudojimą ginkluotėje ir pabrėžė, kad galutinį sprendimą panaudoti mirtiną jėgą turėtų priimti žmogus.
Ši riba tampa vis sunkiau apibrėžiama. Dirbtinis intelektas jau gali aptikti ir klasifikuoti objektus, apskaičiuoti galimą grėsmę, parinkti tinkamą ginklą ir perduoti operatoriui rekomendaciją. Žmogui formaliai paliekamas paskutinis mygtuko paspaudimas, tačiau faktinį pasirinkimą vis dažniau suformuoja algoritmas.
„Rheinmetall“ robotizacijos planai rodo platesnį Europos pramonės pokytį. Ginklų gamyba vėl tampa masine pramone, kurioje konvejerio greitis, programinė įranga ir automatizuotos linijos gali lemti valstybių karinį pajėgumą. Į gamyklas ateinantys robotai tėra pirmoji šios transformacijos dalis.
Šaltiniai:
„Euronews“. (2026). Rheinmetall chief Papperger: ‘Robots are coming’. https://www.euronews.com/business/2026/09/17/rheinmetall-chief-papperger-robots-are-coming
„INDUSTRIEMAGAZIN“. (2026). Im 45-Minuten-Takt: Wie Rheinmetall in Wien für Europas Aufrüstung hochfährt. https://industriemagazin.at/ruestung/im-45-minuten-takt-wie-rheinmetall-in-wien-fuer-europas-aufruestung-hochfaehrt/
„Reuters“. (2026). Rheinmetall cuts outlook after frigate setback but sticks to naval expansion target. https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/rheinmetall-cuts-outlook-after-frigate-setback-but-sticks-naval-expansion-target-2026-08-06/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie automatizacijos tendencijas Europos gynybos pramonėje, kas yra aktualu tiek Lietuvai, tiek pasauliui. Jame pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir skaičiai, kurie padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie „Rheinmetall“ automatizacijos planus ir jų poveikį gynybos pramonei, remiasi oficialiais pareiškimais ir skaičiavimais, todėl atitinka etikos normas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis nagrinėja Europos gynybos pramonės automatizavimo tendencijas, kurios yra svarbios tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ypač šiuo metu, kai karinės technologijos ir ginkluotės gamyba yra itin aktualios.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos gynybos pramonės automatizacijos tendencijas, kurios gali turėti reikšmingą poveikį tiek ekonomikai, tiek darbo rinkai. Tai aktuali tema, ypač atsižvelgiant į didėjantį karinių užsakymų poreikį ir technologijų pažangą.
Straipsnis koncentruojasi į gynybos pramonės automatizavimą, tačiau gali sukelti nerimą dėl karo ir ginklų gamybos plėtros. Tokios temos reikalauja atsargumo, kad nesukeltų nepagrįsto nerimo visuomenėje.
