Revoliucija organų persodinime? Kiaulės inkstas sėkmingai persodintas žmogui

<h2>Žmogui persodintas modifikuotas kiaulės inkstas</h2>
<p>Organų transplantacija gali išgelbėti daugybę gyvybių. To prisireikia tiek ilgai ir sunkiai sergantiems bei laukiantiems lemtingos dienos, kai juos pasieks donoro organas, tiek ir netikėtai susidūrusiems su sveikatos problemomis. Vis dėlto, pastaraisiais metais pastebimas didžiulis organų trūkumas: visame pasaulyje trūksta širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir kitų organų. Daliai asmenų, kuriems reikalinga transplantacija, tokia problema yra mirtina: jie miršta taip ir nesulaukę savosios eilės.</p>
<p>Medikai stveriasi už galvų, o mokslininkai siekia atrasti būdą, kaip gi išgelbėti kuo daugiau naujo inksto ar širdies laukiančių žmonių. Dėl to, itin padažnėjo bandymai žmogui persodinti gyvūno organus. Galiausiai, vienas jų tapo lemtingu: Niujorko chirurgų komanda sėkmingai atliko kiaulės inksto persodinimo operaciją žmogui. Revoliucine galinti tapti operacija vyko Niujorko „Langone" ligoninėje^[1]. Kiaulės inkstas buvo modifikuotas taip, kad išjungtų cukraus molekules, skatinančias organo atmetimo reakcijas.</p>
<p>Medikai stebėjo galimai neigiamą reakciją 2 paras, tačiau negatyvių ženklų neužfiksuota. Inkstas atliko savo įprastas funkcijas: filtravo vandenį ir šlapimą, nepastebėta ir galimų organo atmetimo ženklų. Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog recipientas buvo jau miręs asmuo. Tyrimui buvo paaukotas mirusios moters kūnas, kuri pasirašė tokį sutikimą, nes jos organai nebuvo tinkami įprastai donorystei^[2]. Siekiant palaikyti į gyvybę panašias funkcijas, prie kūno buvo prijungtas ventiliatorius.  Kol kas nėra aišku, ar tokia transplantacija būtų sėkminga su gyvybingu žmogaus kūnu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christopher-carson-i4xljmlyit4-unsplash.jpg" alt="Bandymai su gyvūnų organais" /></p>
<h2>Bandymai su gyvūnais trunka jau ne vieną amžių</h2>
<p>Bandymai transplantuoti gyvūno organą žmogui pradėti dar XVII amžiuje ir yra vadinami ksenotransplantacija. Iš pradžių, buvo mėginama persodinti įvairių gyvūnų organus: ožkų, avių, beždžionių, tačiau galiausiai nei vienas bandymas nepavyko, o medikai taip iki galo ir nesuprato kodėl. Tik 1944-ais Peteris Medawaras suprato imuninio atsako reikšmę. Buvo atrasta, kad transplantacijos metu recipiento imuninė sistema persodinimą suvokia kaip svetimkūnį ir jį atmeta, todėl visos iki to laiko atliktos operacijos ir buvo nepasisekusios^[3].</p>
<p>1960-ųjų pradžioje buvo išrasti imuninę sistemą slopinantys medikamentai, o greitai buvo užfiksuotos ir pirmosios sėkmingos transplantacijos su žmogaus organais. Nors bandymai su gyvūnais buvo daugiau mažiau nesėkmingi, mokslininkai nepraranda vilties ir toliau atlieka tyrimus. Šiuo metu manoma, kad būtent kiaulės teikia daugiausiai vilties. Kadangi tai mėsos industrijoje plačiai naudojamas gyvūnas, jų pasitelkimas kelia mažiau etinių dilemų. Be to, kiaulių organus galime sulyginti su žmogaus.</p>
<p>Vis dėlto, tam, kad kiaulės inkstas ar kitas organas būtų tinkamas persodinti žmogui, jis turi būti modifikuotas. Tai vis dar kelia daug klausimų, nes modifikacija reikalinga tiek siekiant išvengti atmetimo reakcijos, tiek ir užtikrinti, jog nesiaktyvuos nuodingi patogenai. Jei tolimesni klinikiniai tyrimai pasirodys esantys sėkmingi, žmogui gali būti transplantuojami ne tik kiaulės inkstai, bet ir oda ar specialios ląstelės, vadinamos Langerhanso salelėmis^[4]. Tai būtų ypač svarbu diabetu sergantiems žmonėms.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/robina-weermeijer-sahiikgkjja-unsplash.jpg" alt="Transplantacija" /></p>
<h2>Organų donorystės ir persodinimo ateitis grįsta technologijomis</h2>
<p>Panašu, kad ateityje, organų transplantavimo ir pačios donorystės programoje dar svarbesnės taps technologijos. Greitesniam organų transportavimui jau dabar yra pasitelkiami dronai. Kol kas, saugumo sumetimais drono kelionę stebi šalia skrendantis helikopterio pilotas, tačiau ateityje, prognozuojama, kad dronas galėtų greitai, saugiai ir sklandžiai nugabenti donoro organą už šimtų ar net tūkstančių kilometrų ir be priežiūros^[5].</p>
<p>Kriogenikos ekspertai siekia atrasti tam tikras medžiagas, kurios prailgintų arba išvis panaikintų organo persodinimo laiką. Pavyzdžiui, inkstai, gali būti persodinami per 30 valandų nuo donoro mirties, kepenys ir kasa – per 12 valandų. Trumpiausias yra širdies persodinimo laikas – vos 6 valandos. Turint daugiau laiko, donoro artimieji galėtų ilgiau apsvarstyti donorystės galimybę, o sutikus organus paaukoti, transportuoti būtų galima didesniu geografiniu atstumu^[6].</p>
<p>Žinoma, organų donorystės atveju, svarbu atsižvelgti ir į etinę reikalo pusę. Šiuo atveju svarbu donorų ir recipientų konfidencialumas. Etiniu požiūriu, diskusijas kelia ir transplantacijos operacijos laukiančiųjų sąrašai. Dėl organų trūkumo kyla žmogiškos ir moralinės dramos^[7]. Organų transplantacijoje svarbu nustatyti prioritetus, kad pirmenybė nebūtų teikiama asmenims, išgalintiems sumokėti už organą. Siekiant skleisti žinią apie etišką ir gyvybiškai būtiną donorystę, spalis yra laikomas organų donorystės mėnesiu.</p>