<h2>Užsimojo galutinai pribaigti maitinimo įstaigas?</h2>
<p>Finansų ministerija nusprendė pasakyti „stop“ lengvatiniam PVM tarifui, kuris restoranams buvo pradėtas taikyti COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kai buvo siekiama išgelbėti kiek įmanoma daugiau maitinimo įstaigų. Dabar, kai restoranai (kaip ir kitas verslas bei žmonės) yra smaugiami nepakeliamų energetikos kaštų, jų gelbėti kažkodėl jau nebereikia. Pasklidus žiniai, kad maitinimo įstaigoms nebebus taikomas lengvatinis PVM tarifas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) tokį vadžios žingsnį priėmė kaip lemiamą ir ragina ruoštis masinėms „restoranų laidotuvėms“. Restoranų savininkai jau nebesaldina liežuvio ir rėžia, kad grįžus prie įprasto 21 proc. tarifo, teks atleisti dalį darbuotojų ir mažinti meniu pasiūlą.</p>
<p>Nuo pavasario trunkančias diskusijas dėl lengvatinio PVM tarifo pratęsimo finansų ministrė Gintarė Skaistė užbaigė savo verdiktu lengvatas panaikinti[3].</p>
<p>Ministerijos aiškinimu, tai buvo laikina parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, todėl dabar jos jau nebereikia, mat restoranai šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį. Teigiama, kad lyginant su 2019 m., pernai metais viešojo maitinimo įmonių veiklos pelnas augo beveik 24 proc.</p>
<p>Tačiau LVRA toks žingsnis neatrodo logiškas, mat Finansų ministerija nutyli faktą, kad skaičiuojant sektoriaus pelną yra naudojami tik sėkmingo restoranų verslo skaičiai, nes neatitikę valdžios kriterijų paramos tiesiog negaudavo. Kitas aspektas, kuo buvo manipuliuojama – tai Vyriausybės skaičiavimai, kai maitinimo įstaigoms suteikta parama buvo įskaičiuota į augančias įmonių apyvartas ir pelnus, kuri dabar esą rodoma kaip klestėjimo įrodymas.</p>
<blockquote>
<p>„Ministrė kažkodėl nutyli, kad po pandemijos augančias apyvartas lydi auganti skolų kupra, šiuo metu siekianti 55 milijonus eurų ir kartais didėjančios sąnaudos. Vakarykštis pareiškimas prieštarauja ir toms diskusijoms, kurios jau ne vieną mėnesį vyksta Seimo komitetuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Netgi Lietuvos banko pozicija pastaruoju metu keičiasi lengvatos naudai, todėl mes nelabai suprantame, ko siekia Finansų ministerija“, – teigė Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/virtuve.jpg" alt="" /></p>
<h2>Netinkamas laikas atsistatyti lengvatų</h2>
<p>Tačiau pasibaigus COVID-19 pandemijai, šaliai smogė energetikos krizė, o maitinimo įstaigoms taip ir nepavyksta stabiliai atsistoti ant kojų. Visgi, finansų ministrė žada, kad sunkumų patiriantys restoranai esą galės tikėtis mokesčių atidėjimo, tačiau maitinimo įstaigų sektorius primena, kad mokesčius ir taip buvo žadama atidėti penkerių metų laikotarpiui.</p>
<blockquote>
<p>Restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis įsitikinęs, kad toks ministerijos žingsnis nenuves į gerą, mat 22 iš 27 ES valstybių taiko PVM lengvatas restoranams ir planuoja tą daryti ir toliau. G. Balnio tvirtinimu, viso pasaulio maitinimo sektoriaus specialistai neslepia, kad sektoriui atsigauti po pandemijos ir energetikos krizės mažiausiai prireiks 2–3 metų[3].</p>
</blockquote>
<h2>Jau bankrutavo kone triženklis skaičius įmonių</h2>
<p>Atsižvelgdama į nerimastingą situaciją maitinimo sektoriuje, LVRA užsimojo antradienį Vilniuje surengti protesto akciją dėl PVM lengvatos pratęsimo maitinimo įstaigoms[5].</p>
<blockquote>
<p>Asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė pastebi, kad jau vien per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje bankrutavo 81 maitinimo įstaiga, o tai esą yra daugiau nei per 2020–2021 metus.</p>
</blockquote>
<p>Finansų ministerijai panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM, E. Šiškauskienė laimingų laikų maitinimo įstaigoms tikrai nežada. Jos įsitikinimu, bus priešingai, įmonės pradės kristi viena po kitos it kortų namelis.</p>
<blockquote>
<p>„Darbo užmokestis kyla, prisidės PVM, atidėtų mokesčių – milijonai ir dar energija smogė. Tokiomis sąlygomis neįmanoma smulkiajam verslui išsilaikyti“, – rėžė LVRA prezidentė[5].</p>
</blockquote>
<p>LVRA duomenimis, vien komunaliniai mokesčiai viešojo maitinimo sektoriui per du metus išaugo 2,3 karto, žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis augo 25 proc. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/restoranas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Smaugia milžiniškos sąskaitos už elektrą</h2>
<p>Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas teigia, kad sąskaitos už elektrą restoranams kilo keletą kartų, o dabartiniu metu daugelyje įstaigų jos esą jau viršija net nuomos kainas[8]. Anot jo, PVM tarifui grįžus į 21 proc. lygį, restoranų valdytojai bus priversti atleisti darbuotojus ir mažinti pasiūlą klientams, mat nebebus finansiškai pajėgūs mokėti dabartinių atlyginimų.</p>
<blockquote>
<p>„Po truputį keisis restoranų meniu, iš jų išnyks prabangesni, įdomesni patiekalai, klientai daugiau matys vištieną, kiaulieną <…>, mažėjant darbuotojų virtuvėje mažės patiekalų skaičius“, – vardijo L. Čeprackas[8].</p>
</blockquote>
<p>Kelių restoranų Vilniuje ir Kaune vadovė Odeta Bložienė neslėpė, kad grąžinus senąjį PVM tarifą, ypač regionuose, maitinimo įstaigos esą vėl gali pradėti veikti šešėlyje. Anot O. Bložienės, didžiąją dalį maitinimo sektoriaus ir sudaro smulkiosios maitinimo įmonės, kuriose neretai ir atsiskaitoma grynaisiais, tad automatiškai tampa didesnė ir mokėjimų „vokelyje“ tikimybė.</p>
<blockquote>
<p>Sektoriaus atstovų skaičiavimais, šiai dienai smulkus ir vidutinis maitinimo verslas yra sukaupęs po 80–500 tūkst. eurų skolų, kurias reikia grąžinti ir valstybei, ir nuomotojams[8].</p>
</blockquote>
<h2>Lengvatos pratęsimui pritartų</h2>
<p>Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė laikėsi priešingos nuomonės nei finansų ministrė G. Skaistė ir teigė matanti poreikį tolimesniam 9 proc. PVM, taikomam maitinimo įstaigoms.</p>
<blockquote>
<p>„Aš matyčiau prasmę pratęsti šitą lengvatą“, – teigė A. Armonaitė[9].</p>
</blockquote>
<p>Primename, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoje įprasto 21 proc. maitinimo įmonėms buvo įvestas nuo 2021 m. liepos mėnesio siekiant padėti joms išgyventi pandeminį laikotarpį.</p>
