Po lėktuvo katastrofos – pagalba namus praradusiems žmonėms
Ši savaitė Lietuvoje prasidėjo įvykiu, kuris sukrėtė ne tik visą šalį, tačiau ir pasaulį. Ankstyvą pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas. Per avariją žuvo pilotas, Ispanijos pilietis, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai.
Iš pastato greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Namus praradusiais žmonėmis rūpinasi Vilniaus savivaldybė, jie yra apgyvendinti viešbutyje, pagalbą nukentėjusioms šeimoms teikia ir Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK).
„Šiuo metu nukentėjusiems nuo aviakatastrofos gyventojams suaukojote 31,3 tūkst. eurų! Už suaukotas lėšas kasdien po truputį perkame žmonėms reikalingus daiktus, o jiems įsikrausčius į paskirtus socialinius būstus – bus reikalinga dar daugiau priemonių, daiktų, tad skatiname nesustoti ir palaikyti į nelaimę netekus namų atsidūrusius žmones“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė LRK.
Organizacijos atstovų teigimu, nukentėjusieji jau turėjo galimybę grįžti į sugriautus namus pasiimti dalies daiktų, tačiau dauguma jų daiktų yra sugadinti: permirkę, supilti chemikalais ir nebetinkami naudoti. LRK darbuotojai nukentėjusiesiems toliau teikia emocinę ir fizinę pagalbą.
„Žmonės jau pradeda atsigauti po patirto šoko, suvokti, kas nutiko, dėl to ašarų kasdien tik dar daugiau. Darbuotojai ir savanoriai kiekvieną dieną yra šalia, kad palaikytų, sektų daiktų poreikį, o taip pat yra didelė emocinė ir fizinė pagalba aiškinantis ir padedant pildyti daug reikalingų dokumentų“, – teigia LRK.
Organizacija toliau kviečia prisidėti ir aukoti nukentėjusioms šeimoms, o Vilniaus savivaldybė jau svarsto nukentėjusiems suteikti socialinius būstus.
„Vilniaus miesto savivaldybė yra pasiruošusi toliau teikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Jau pradėta galimų suteikti socialinių būstų apžiūra, pagal dabartinį išreikštą poreikį planuojama suteikti 5 socialinius būstus. Gyventojai pirmus 3 mėnesius juose galės gyventi neatlygintinai. Praėjus šiam terminui ir jei bus poreikis gyventi socialiniame būste toliau, savivaldybė rengtų tarybos sprendimo projektą, kuriuo numatytų gyventojams galimybę gyventi juose socialinio būsto nuomos sąlygomis“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Pasak G. Grubinsko, gyventojai taip pat konsultuojami dėl galimybių gauti finansinę paramą, jiems teikiama informacija, kokius prašymus reikia pateikti. Skaičiuojama, kad bus reikalingos 7 tikslinės pašalpos, pašalpų dydis priklausys nuo šeimų gaunamų pajamų.
Gali būti skirta 7260 eurų pašalpa, jei asmuo gyvena vienas ir jo pajamos per mėnesį neviršija 880 eurų arba jei kreipiasi šeima, kurios vienam nariui tenkančios pajamos per mėnesį sudaro iki 792 eurų, arba 1100 eurų pašalpa, jei pajamos viršija minėtus dydžius. Taip pat pagal individualias situacijas gali būti skirta iki 1375 eurų finansinė parama dėl sveikatai padarytos žalos dėl įvykusios nelaimės ir iki 825 eurų parama būtiniausiems baldams įsigyti.
Kompensacijų bus galima reikalauti teisme, tačiau kalbos apie jas dar anksti
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jos, pagal tarptautinę Monrealio konvenciją, kompensacijos prašyti galės mirusio piloto artimieji, pažeisto namo gyventojai bei asmenys, dėl incidento praradę krovinį.
„1999 m. Monrealio konvencija nustato oro linijų atsakomybę keleivių mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo ir krovinio vėlavimo, sugadinimo ar praradimo atvejais. Ši konvencija yra sukurta kaip viena universali sutartis, reglamentuojanti oro linijų atsakomybę visame pasaulyje“, – sako L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Ji vertina, kad pats orlaivis yra sudužęs nepataisomai, tad yra nurašytas, o krovinys, išsibarstęs plačiu perimetru aplinkui, tad galima konstatuoti ir krovinio praradimą. Pasak ekspertės, jei daroma prielaida, kad incidentas įvyko dėl techninio orlaivio gedimo, įgulos netyčinės klaidos ar oro sąlygų, atsakomybė bus taikoma krovinį skraidinusiai oro skrydžių bendrovei pagal Monrealio konvencijos nuostatas.
Kaip aiškina teisininkė, dėl žuvusio piloto ir sužeistų įgulos narių, bus bendrovei taikoma pagal Europos Sąjungos (ES) ir Ispanijos teisės nuostatas, 13 Lietuvos gyventojų, kurių namas buvo apgadintas incidento metu, galės kreiptis per Lietuvos teismus dėl tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.
Gabento ir prarasto krovinio savininkai taip pat galės reikalauti atlygio už prarastą turtą. Jų atveju galima skaičiuoti kompensacijos dydžius remiantis sutartiniais atsiskaitymo vienetais (SDR), vienas iš jų vertas 0,8 euro. Jei buvo apgadinti ir keliai ar kelio ženklai, kompensacijos galės reikalauti ir savivaldybė.
1999 m. Monrealio konvencija nustato oro linijų atsakomybę keleivių mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo ir krovinio vėlavimo, sugadinimo ar praradimo atvejais. Ši konvencija yra sukurta kaip viena universali sutartis, reglamentuojanti oro linijų atsakomybę visame pasaulyje. Konvencija 2001 m. ratifikuota ES vardu, tačiau 2004 m. ją atskirai ratifikavo ir Lietuva. Monrealio konvencija yra taikoma tik komercinei aviacijai ir neapima valstybės vardu vykdomų skrydžių.
Vis dėlto, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad kol kas anksti kalbėti apie tai, kaip gyventojams galėtų būti atlyginama žala.
„Turime sulaukti tyrimo rezultatų, nes, kalbant apie žalos atsiradimą, tai suprantame, kad ta žala atsirado dėl labai aiškaus fizinio kontakto, t. y. lėktuvo. Čia dar bus kalba su pačia aviakompanija, ją samdžiusia siuntų kompanija. Čia ankstyvi klausimai“, – sako jis[1].
Komercinių lėktuvų draudimas padengia katastrofos metu padarytą žalą
Visi lėktuvai yra apdrausti, o įvykus avarijai, įskaitant žalą infrastruktūrai ar privačiai nuosavybei, išlaidas dažniausiai padengia pačių oro linijų ir kitų atsakingų šalių draudimo polisai. Visos oro transporto bendrovės privalo turėti išsamius draudimo polisus, kuriais būtų apdraustos įvairios rizikos, įskaitant turto, atsakomybės ir civilinės atsakomybės draudimą.
Turto draudimas apima paties orlaivio sugadinimą arba praradimą. Atsakomybės draudimas galioja tuomet, kai padaroma žala privačiai nuosavybei, infrastruktūrai ar ant žemės esantiems asmenims. Civilinės atsakomybės draudimas apdraudžia visus orlaivyje esančius keleivius, galioja įskaitant bet kokius sužalojimus arba mirtį. Vilniuje nukritusio lėktuvo atveju, aktualūs visi trys draudimo veiksniai – gyvybę prarado pilotas, sužaloti kiti įgulos nariai, sugadinta privati nuosavybė ant žemės, be to, prarastas ir pats orlaivis.
Remiantis aviacijos teise, jei lėktuvas sudūžta ir padaro žalos privačiai nuosavybei, pvz., namams, transporto priemonėms ar infrastruktūrai, žalą atlygina aviakompanijos civilinės atsakomybės draudimas.
Tačiau aviakompanijos turi ir trečiosios šalies civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina žalą privatiems asmenims, įmonėms ar vyriausybėms už žalą, padarytą pastatams, transporto priemonėms, keliams ar kitai infrastruktūrai dėl avarijos. Tad jei lėktuvas atsitrenkia į namą, draudikas apmoka remonto ar atstatymo išlaidas, o jei jis sugadina viešąją infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius ar elektros linijas, kompensacija išmokama atitinkamai institucijai ir valstybei.
Jei orlaivio avarijos metu padaryta bendra žala viršija oro transporto bendrovės draudimo sumą, paprastai likusias išlaidas turi padengti pati oro transporto bendrovė. Tais atvejais, kai prie avarijos prisidėjo kitos šalies aplaidumas, pvz., oro eismo kontrolės, techninės priežiūros bendrovių arba gamintojų, tokių kaip „Boeing“ ar „Airbus“, šie subjektai taip pat gali būti laikomi atsakingais ir jiems gali tekti prisidėti prie žalos atlyginimo.
Kita vertus, jei žala atsirado dėl veiksnių, kurių aviakompanija negali kontroliuoti, pavyzdžiui, dėl terorizmo akto, gali būti taikomos kitokios taisyklės. Kai kuriose šalyse tokiais atvejais yra vyriausybinės programos, pagal kurias nukentėjusiesiems atlyginama žala, arba žalą gali atlyginti specialus draudimas.
