<h2>Po Prancūzijos pavyzdžio fiksuotas pasiskiepijusių rekordas Lietuvoje</h2>
<p>Kol skiepų kampanija Lietuvoje vyksta tiek žaidimo, tiek gasdinimų forma, Lietuva, panašu pasekė Prancūzijos pavyzdžiu, po kurio Prancūzijos medicininės registracijos vakcinacijai puslapis tiesiog „užlūžo“ nuo registracijų kiekio. Toks visuomenės atsakas kilo po to, kai prezidentas Emanuelis Macronas paskelbė, jog jau nuo rugsėjo 15 d. skiepas taps privalomas visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, o ne į pirmojo būtinumo vietas, tokias kaip sporto klubai, restoranai ir kt. gyventojai galėsiantys patekti tik su sveikatos pasais (analogiškas dokumentas Lietuvoje įtvirtintam galimybių pasui). Tiesa, sveikatos pasus Prancūzijoje neskiepytiems asmenims gauti nebus taip paprasta – COVID-19 tyrimus žmonės turėsiantys atlikti už savo lėšas.[1]</p>
<p>Ekspertams skambinant pavojaus varpais, jog epidemiologinė situacija šalyje blogėja, premjerė Ingrida Šimonytė nevengė paminėti, kad esant tokiai situacijai gali būti vėl grąžinti galimybių pasai, tiesa, kiek kitomis sąlygomis nei kad buvo prieš tai:[2]</p>
<blockquote>Jei matysime, kad vakcinacijos tempai netenkina, o situacija blogėja, tuomet labai gali būti, kad daug labai veiklų vėl bus susieta su vadinamuoju galimybių pasu. Tame galimybių pase, labai gali būti, nebeliks testo galimybės arba testas taps mokamas, – teigė premjerė.</blockquote>
<p>Apie sankcijas nesiskiepijantiems prakalbęs ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis teigė, jog nesiskiepijusiems gali būti taikomos griežtesnės karantino sąlygos:[3] „Mes dar nesame pasiekę to etapo, bet aš neslėpsiu, jeigu toliau didės grėsmės visos visuomenės sveikatai, valstybės interesams, tai yra ir valstybės nacionalinio saugumo klausimas, tai yra nejuokinga. Jeigu tų zuikiaujančių ir toliau bus daugiau, gali tekti svarstyti ir kitas priemones“, – pažymėjo ministras.</p>
<p>Todėl, įdomu, jei vakcinacija iki šiolei vyko taip vangiai, ar žmones medžiojantiems skiepų autobusiukams bei reklaminėms kampanijoms išties pavyko pasiekti tokius vakcinavimo kiekius, kokius skelbia naujienų agentūra „BNS“, ar tai tik dar vienas būdas pagerinti vakcinacijos rodiklius. Pranešama, kad praėjusios paros duomenimis, Lietuvoje pirmąja doze nuo koronaviruso pasiskiepijo 10 587 asmenų, antrąja – 6 539 asmenys.[4] O tai reiškia, kad šią akimirką Lietuvoje jau vakcinuoti 46,4 proc. gyventojų.[5]</p>
<p>Taip pat skelbiama, jog tarp savivaldybių lyderių pirmauja Neringa, kurioje jau paskiepyta 85,8 proc. gyventojų. Antrąją vietą užima Alytus (51,1 proc. gyventojų), Kaunas (50,4 proc.), Panevėžys (50,3 proc.), Vilnius (49,5 proc.), Šiauliai (44,1 proc.). Kaip vangiausiai besiskiepijanti išskirta Klaipėdos savivaldybėje, joje paskiepyta 37,6 proc. gyventojų.[6]</p>
<h2>Reklama veja reklamą: naujas mados klyksmas – pasipuoškime vakcinomis</h2>
<p>Net neabejojame, kad naujasis mados klyksmas – vakcinos, sukėlė ir Kauno Akropolio susidomėjimą. Juk verslininkai yra suinteresuoti sekančio karantino metu vėl tokiam ilgam laikotarpiui neatsisveikinti su savo klientais. Todėl, kas daugiau belieka, jei ne efektyvi skiepų reklama? O dar geriau, pirkėjų medžiojimas tiesiog prie prekybos centro durų, kur „zuikiaujančių“, kaip išsireiškė sveikatos apsaugos ministras, jau laukia skiepų autobusiukas. Kauno Akropolis prieš keletą dienų paskelbęs, jog prie šio lūkuriavo skiepų autobusas, kuriame norintieji buvo priimami be jokios registracijos bei pridūrė, kad „vakcinos šiemet madingesnės už bet kokias aukštosios mados kolekcijas“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kauno-akropolis.jpg" alt="Kauno Akropolio reklama" /></p>
<p>SAM taipogi neatsiliko – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė apie nuotraukų konkursą, kuriame gali dalyvauti visi, nusprendę pasiskiepyti ir įamžinus šį momentą juo pasidalinti savo „Instagram“ paskyroje. Net trys originaliausi skiepų įtakotukai gausiantys apdovanojimus – išmaniąją apyrankę, išorinę bateriją arba šiaurietiško ėjimo lazdas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sam.jpeg" alt="SAM konkursas" /></p>
<p>Panašu, kad norinčiųjų dalyvauti šiame konkurse „skaičius ribotas“. Kol kas „Instagram“ nepuolama itin aktyviai dalintis nuotraukomis, matyt, žmonės laukia geresnių prizų. Akcijos dalyviai pagrinde – jauni asmenys, kuriuos labiausiai veikia negalėjimas užeiti į restoraną ar pramogauti, kaip kadaise teigė premjerė.[7]</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/petysuzlaisve.jpg" alt="SAM konkursas" /></p>
<h2>Visuomenės veikėjų įniršis kelia ir sekėjų pyktį, jūs kalbėkite – mes seksime</h2>
<p>Taip jau susiklostė, kad visuomenė labiausiai pasitiki taip vadinama populiariąja kultūra, o tai galėjo lemti ir tai, kad čia mąstyti ir postringauti daug nereikia – užtenka pritarti ir sekti paskui. Todėl dabartiniai populiariosios kultūros atstovai kiek įmanoma labiau kabinasi į „garsiai rėkiančių“ visuomenės veikėjų nuomonę. Štai Tapino „Laisvės TV“ žurnalistė Rita Miliūtė taipogi netruko pasireikšti: „Naujausiai covido bangai kumščiais baladojant į duris, dalis LT žmonių toliau sėkmingai ignoruoja ir mokslininkų raginimus skiepytis, ir patį mokslą su visais skiepais. Neranda informacijos, nors susirasti kliedesių skleidėjus moka greitai ir patikimai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Miliūtė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/r-miliute.jpg" alt="R. Miliūtės pasisakymas" /></p>
<p>Netikėti mokslu šiais laikais – labai blogas ženklas. Tačiau dar blogesnis ženklas yra, kuomet visuomenės informavimo ekspertai, mokslininkai patys pasimeta savo teiginiuose. Štai taip stipriai už skiepus agitavęs duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, panašu, pats pasimetė savo teiginiuose. V. Zemlys-Balevičius negailėjo kritikos SAM ir pabrėžė, kad labai svarbu yra nustatyti, kas gi išties platina virusą – žmonės, kurie yra paskiepyti, ar tie, kurie nesiskiepijo. Pasak mokslininko, ši informacija nėra pasiekiama.[8]</p>
