Pirmalaikiai prezidento rinkimai Irane praėjo ramiai
Pirmalaikiai prezidento rinkimai Irane buvo surengti dėl ankstesnio lyderio Ebrahimo Raisi mirties. Jis žuvo gegužę per sraigtasparnio katastrofą Irano Rytų Azerbaidžano provincijoje. Orlaivyje buvo dar septyni žmonės, įskaitant užsienio reikalų ministrą Huseiną Amirą Abdolahianą (Hossein Amir Abdollahian), penktadienio maldos imamą iš Tabrizo, ajatolą Muhamedą Ali ale Hašemą (Mohammad Ali Al-e-Hashem) ir Rytų Azerbaidžano prezidentą Maleką Rahmati. [1] Visi jie žuvo.
Pirmajame ture, kuris vyko birželio pabaigoje, nė vienam iš kandidatų nepavyko įveikti 50 proc. barjero, reikalingo, norint laimėti rinkimus, todėl buvo numatytas antrasis turas, kuris vyko pirmą kartą nuo 2005 m.[2]
Šiais metais 61 milijonas iraniečių gavo teisę balsuoti prezidento rinkimuose Irane, tarp jų ir tie 10 milijonų, kurie gyvena užsienyje. Į rinkimų apylinkes atėjo daugiau nei 30 milijonų žmonių, skelbia agentūra „Mehr“. Taigi rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek didesnis nei 50 proc. „Mehr“ pažymi, kad balsavimas truko šešiomis valandomis ilgiau nei Irano konstitucijoje numatytas 10 valandų laikotarpis.
Naujojo prezidento inauguracija turėtų įvykti per savaitę.
Naujasis Irano prezidentas taps šalį vienijančia jėga?
Masudui Pezeškianui – 69 metai. Jis gimė 1954 m. rugsėjo 29 d. Mahabade (šiaurės vakarų Irane, Vakarų Azerbaidžano provincijoje), užaugo azerbaidžaniečio tėvo ir motinos kurdės šeimoje.
„The Associated Press“ (AP) rašo, kad išrinktasis Irano prezidentas kalba azerbaidžaniečių kalba ir jau seniai sprendžia Irano etninių mažumų klausimus. M. Pezeškiano šalininkai nurodo jo azerbaidžanietišką kilmę kaip vieną iš priežasčių, kodėl jis gali būti „vienijančios jėgos“ kūrimo šalyje iniciatorius.[3]
Irano ir Irako karo metu (1980–1988) M. Pezeškianas tarnavo karo gydytoju ir rūpinosi medicinos komandų siuntimą į frontą. Vėliau jis tapo širdies chirurgu, o nuo 1994 m. vadovavo Tabrizo medicinos mokslų universitetui.
M. Pezeškianas atėjo į politiką 2000-ųjų pradžioje kaip šalies sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas. 2001–2005 m. ėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaujamos prezidento Muhamedo Khatami (Mohammad Khatami), vadovo pareigas (1997–2005 m.).
2006 metais M. Pezeškianas buvo išrinktas įstatymų leidėju, atstovaujančiu Tabrizo miestui. Vėliau jis užėmė parlamento pirmininko postą, kur laikėsi reformistinių ir nuosaikių idėjų. AP pažymi, kad analitikai jį dažnai apibūdino labiau kaip nepriklausomą politiką, o ne rinkimų blokų sąjungininką. Rinkimų kampanijos metu M. Pezeškianas taip pat naudojosi nepriklausomos figūros statusu, rašo agentūra.
Nuo 2008 m. M. Pezeškianas yra Irano parlamento narys. 2016–2020 m. jis buvo pirmasis pirmininko pavaduotojas.
2013 metais M. Pezeškianas užsiregistravo kandidatuoti į prezidentus, bet galiausiai atsiėmė savo kandidatūrą. 2021 metais valdžia uždraudė jam ir kitiems žinomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose, o tai padėjo ankstesniam Irano prezidentui Ebrahimui Raisi lengvai laimėti, primena AP.
Politiko-reformatoriaus vaidmens dvilypumas Irane
CNN rašo, kad M. Pezeškiano populiarumas ėmė augti po jo pasisakymo prieš smurtą, susijusį su Mašos Amini (Mahsa Amini) mirtimi. Mergina mirė 2022 metais po to, kai buvo suimta už tai, kad neva pažeidė įstatymą, ribojantį moteriškų drabužių dėvėjimą. M. Amini mirtis įžiebė kelis mėnesius trukusias protesto demonstracijas visame Irane. JT duomenimis, šimtai žmonių žuvo ir tūkstančiai buvo suimti, kai valdžia bandė numalšinti šiuos protestus.[4]
Per 2022 metų protestus M. Pezeškianas interviu Irano televizijos kanalui IRINN sakė, kad tai, kas įvyko, buvo „mūsų kaltė nes norime jėga įskiepyti religinį tikėjimą“. Pasak politiko, tai neįmanoma.
M. Pezeškianas taip pat nurodė, kad Islamo Respublikoje nepriimtina suimti mergaitę už jos hidžabą ir tada perduoti jos negyvą kūną jos šeimai. Tuo pačiu metu, kai po kelių dienų visoje šalyje prasidėjo protestai, Politikas perspėjo, kad tie, kurie įžeidinėja aukščiausiąjį lyderį, pasieks tik tai, kad visuomenėje įsivyraus pyktis ir neapykanta.
Tokia pozicija, anot AP, rodo reformistinio politiko vaidmens Irano teokratijoje ambivalentiškumą: jis demonstruoja pokyčių troškimą, bet niekada radikaliai nemeta iššūkio aukščiausiojo lyderio Ali Homeinio (Ali Khameni) kontroliuojamai sistemai.
Irano prezidentas yra antrasis asmuo valstybėje, o valstybės strategiją nustato aukščiausiasis lyderis. Esant dvejopai Irano valdymo sistemai – klerikalinei ir respublikoniškai – prezidentas negali pasiekti didelių politikos pokyčių Irano branduolinės programos atžvilgiu ar paramos kovotojų grupuotėms Artimuosiuose Rytuose, nes aukščiausiasis lyderis priima visus sprendimus svarbiausiais vyriausybės klausimais. Tačiau prezidentas gali daryti įtaką Irano politikos tonui. Visų pirma jis tiesiogiai dalyvaus atrenkant A. Homeinio, kuriam dabar yra 85 metai, įpėdinį.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo M. Pezeškianas tikino, kad vyriausybė gerbs hidžabo įstatymą.
„Tačiau niekada neturėtų būti jokio įkyraus ar nežmoniško elgesio su moterimis“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie studentus, įkalintus dėl kaltinimų dalyvavus 2022–2023 metų riaušėse, politikas nurodė: „Politiniai kaliniai nėra mano galioje, ir jei aš noriu ką nors padaryti, aš neturiu galių“.
Be to, M. Pezeškianas patikino, kad padarys viską, kas įmanoma, kad atkreiptų dėmesį į tuos, kurių balsai negirdimi.
„Užtikrinsime, kad iš šios šalies išnyktų skurdas, diskriminacija, karas, melas ir korupcija“, – žadėjo jis per vieną iš kampanijos mitingų.
Sudėtingi arabų valstybės santykiai su Vakarais
M. Pezeškianas pažadėjo nutraukti Irano izoliaciją nuo likusio pasaulio, taip pat sumažinti įtampą dėl įstrigusių derybų su Vakarais dėl 2015 metų branduolinio susitarimo, kuriuo Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į Vakarų sankcijų sušvelninimą, atgaivinimo.
„Mes visi esame šios šalies žmonės, todėl turime panaudoti visus šalies pažangai“, –jo žodžius citavo AFP.
Pasak CNN kalbintų ekspertų, nuosaikesnis politikas prezidento kėdėje gali prisidėti prie Teherano ir Vakarų dialogo užmezgimo.
Irano viduje m. Pezeškianas gali įvykdyti kai kurias socialines transformacijas, apie kurias jis paskelbė per savo rinkimų kampaniją. Tačiau naujasis Irano prezidentas nesuteikė garantijų, kad galės įgyvendinti šias iniciatyvas, sakė Londone įsikūrusios agentūros „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorė Sanam Vakil.
„Tačiau tai gali pridėti šiek tiek daugiau manevro laisvės socialinių laisvių srityje“, – mano ekspertė.
