<h2>Pasaulis atsidūrė ant didelio masto konflikto slenksčio</h2>
<p>Okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižės srityse Maskvos primesta valdžia antradienį paskelbė pergalę Vakarų „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų[1].</p>
<p>Ukraina ir Vakarai atmeta tokių „referendumų“ rezultatus, tačiau situacija tampa dar labiau įtempta. Dabar, šiuos keturis regionus „prisijungiant“ prie Rusijos, įtampa baigia pasiekti aukščiausią tašką. Tai reiškia, kad Rusija gins šias aneksuotas teritorijas, o tai darydama gali panaudoti branduolinį ginklą.</p>
<p>Apie tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė dar praėjusią savaitę, paskelbęs savo šalyje chaosą sukėlusią dalinę mobilizaciją. Tuomet Rusijos lyderis teigė, kad branduolinio ginklo panaudojimo klausimu – <a href="/situacija-kaista-v-putinas-grasina-branduoliniu-karu-jav-zada-katastrofa-lenkija-jau-dalina-jodo-tabletes">neblefuoja</a>.</p>
<p>Dėl to JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, kad V. Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą.</p>
<blockquote>
<p>Nors Vakaruose manoma, kad pareiškimai, jog Rusijos lyderis nusprendė imtis neįsivaizduojamų branduolinių veiksmų yra desperatiškas bandydamas perimti iniciatyvą arba įbauginti tarptautinę bendruomenę, grasinimai per daug pavojingi, kad būtų ignoruojami.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ux-gun-5mj4po7kifc-unsplash-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Referendumų“ rezultatai nenustebino </h2>
<p>Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus Rusijos surengtame „referendume“ vadina suklastotais ir laiko juos pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.</p>
<p>Kaip jau minėta, Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų. Net Turkija, kuri siekė atlikti tarpininko vaidmenį, pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą[2]. Maskvos nepalaiko net pastaraisiais mėnesiais ypač artima partnere tapusi Kinija.</p>
<blockquote>
<p>Maskvai surengus tariamus referendumus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, Kinija antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kad turi būti gerbiamas visų šalių „teritorinis vientisumas“[3].</p>
</blockquote>
<p>Antradienį, „referendumams“ dar tebevykstant, JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad JAV pateiks JT Saugumo Tarybai rezoliuciją, kuria bus pasmerkti Rusijos apsimestiniai referendumai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose.</p>
<p>Jungtinės Karalystės gynybos ministerija perspėjo, kad Rusijos prezidentas V. Putinas apie oficialią aneksiją gali paskelbti jau penktadienį, kai, kaip tikimasi, jis kreipsis į Rusijos parlamentą.</p>
<blockquote>
<p>„Jei Rusijos fiktyvūs referendumai bus priimti, jie atvers Pandoros skrynią, kurios negalime uždaryti. Skubėjimas Rusijai inicijuoti ir užbaigti šiuos bandymus aneksuoti, sunaikins net teisėtumo fasadą," – antradienį Saugumo Tarybai sakė L. Thomas-Greenfield[4].</p>
</blockquote>
<p>2014 m. kovą V. Putinas po analogiškų „referendumų“ paskelbė, kad Krymas prisijungė prie Rusijos.</p>
<h2>Dabar situacija žymiai pavojingesnė nei prieš 8 metus</h2>
<p>Vis dėlto, dabar ekspertai pastebi, kad situacija yra žymiai pavojingesnė nei prieš aštuonerius metus. Jei Rusija aneksuos keturis Ukrainos regionus, karas gali pasiekti naują, pavojingesnį lygį, nes Maskva bet kokį Ukrainos bandymą regionus susigrąžinti, traktuos kaip išpuolį prieš jos suverenią teritoriją.</p>
<p>Situaciją aštrina ir tai, kad JAV suteikė leidimą naudoti Vakarų ginklus aneksuotose teritorijose.</p>
<blockquote>
<p>„Mes ir daugelis kitų šalių jau labai aiškiai pasakėme: mes nepripažįstame ir, tiesą sakant, niekada nepripažinsime Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų aneksijos… Ukraina turi absoliučią teisę gintis visoje savo teritorijoje, ypač susigrąžinti teritorijas, kurias vienaip ar kitaip neteisėtai užėmė Rusija“, – akcentavo Anthony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius[5].</p>
</blockquote>
<p>Aneksavusi 15 proc. suverenios Ukrainos teritorijos, Rusija galės teigti, kad jos teritorija puolama NATO ir kitų Vakarų šalių Ukrainai tiekiamais ginklais. </p>
<p>Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis referendumais bando „ištrinti tarptautinės teisės normas“, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino ES įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai.</p>
<blockquote>
<p>„Mums reikia itin rimto, veiksmingo atsako, kuriame būtų numatyti konkretūs dalykai, kurie smogtų Rusijos ekonomikai. Kuo švelnesnė reakcija į vadinamuosius referendumus, tuo didesnė motyvacija Rusijai eskaluoti ir aneksuoti tolesnes teritorijas", – sakė jis[6].</p>
</blockquote>
<h2>Šią savaitę jau vadina „neišvengiamos pergalės arba branduolinio karo išvakarėmis“</h2>
<p>Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį žiniasklaidai teigė, kad po penkių balsavimo dienų „situacija iš esmės pasikeis teisiniu požiūriu, tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės visas atitinkamas pasekmes tų teritorijų apsaugai ir jų saugumo užtikrinimui".</p>
<p>Politikos analitikai ir ekspertai sunerimę seka naujienas iš aneksuotų Ukrainos regionų. Ekspertas Robinas Diksonas teigia, kad aneksavus teritorijas, Maskva greičiausiai paskelbtų, kad Ukrainos išpuoliai tose teritorijose yra išpuoliai prieš pačią Rusiją, o tai galėtų paskatinti visuotinę karinę mobilizaciją arba pavojingą eskalaciją, pavyzdžiui, branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą.</p>
<p>Tuo tarpu Rusijos valstybinio propagandinio kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonyan tviteryje rašė, kad sprendžiant iš to, kas vyksta ir kas netrukus įvyks, ši savaitė yra arba „mūsų neišvengiamos pergalės arba branduolinio karo išvakarės“.</p>
<blockquote>
<p>„Nematau jokio trečio varianto," – teigia ji[7].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/andy-cat-pgektreynkk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Branduolinės katastrofos grėsmė auga</h2>
<p>Rusija neatsisako idėjos panaudoti branduolinį ginklą, nors pasaulio lyderiai ir bando ją nuo to atgrasyti. Regis, vienas aktyviausių šios idėjos rėmėjų yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medjedevas. Jis savo „Telegram“ kanale neseniai rašė:</p>
<blockquote>
<p>„Įsivaizduokime, kad Rusija yra priversta panaudoti galingiausią ginklą prieš Ukrainos režimą, įvykdžiusį plataus masto agresijos aktą, pavojingą pačiam mūsų valstybės egzistavimui. Tikiu, kad tokiu atveju NATO susilaikys nuo tiesioginio kišimosi į konfliktą.[8]“</p>
</blockquote>
<p>Pagal šalies karinę doktriną, Rusija gali panaudoti savo branduolinius pajėgumus, jei tais pačiais ginklais būtų užpulta pati šalis ar jos sąjungininkai, arba jei kiltų grėsmė Rusijos egzistavimui.</p>
<h2>Rusus ramina, kad NATO esą nesikiš</h2>
<p>D. Medvedevas abejoja, ar NATO kišis į Rusijos ir Ukrainos konfliktą net ir branduolinio scenarijaus atveju, leisdamas suprasti, kad Vašingtonui, Londonui ir Briuseliui jų pačių saugumas yra svarbesnis „nei mirštančios Ukrainos likimas“.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuolaikinių ginklų tiekimas yra tik Vakarų šalių verslas, paremtas neapykanta mums. Daugiau nieko. Užjūrio ir Europos demagogai per branduolinę apokalipsę nesiruošia mirti. Todėl jie nurims dėl bet kokio ginklo panaudojimo dabartiniame konflikte.“</p>
</blockquote>
<p>JAV tokią poziciją atmetė jau anksčiau. Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas atsakė į praėjusią savaitę išsakytus V. Putino branduolinius grasinimus ir sekmadienį televizijai NBC teigė, kad Rusija sumokės didelę kainą, jei Maskva įvykdys grasinimus panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.</p>
<p>Tačiau atsakas gali būti pavėluotas. Kaip teigia ekspertai, Rusijos turimi branduoliniai ginklai yra skirti tikslingesniam naudojimui mūšio lauke nei strateginiai ginklai, pavyzdžiui, tarpžemyninės balistinės raketos, kurios išduoda įspėjamuosius ženklus, kai jų padaliniai yra parengiami kovinei parengčiai arba sutelkiami į pratybas[9].</p>
<blockquote>
<p>Tai reiškia, kad jei V. Putinas ar jo karo vadai nenori, kad pasaulis apie tai sužinotų iš anksto, JAV gali ir nesužinoti, kada Rusijos pajėgos įprastinę amuniciją iškeis į atomines bombas.</p>
</blockquote>
<p>Gauti išankstinių žinių apie bet kokią gresiančią Rusijos ataką iš esmės būtų sudėtinga. Maždaug dvi dešimtys Rusijos ginklų sistemų gali nešti ir įprastinius sprogmenis, ir mažo galingumo branduolines galvutes.</p>
<p>Viešais vertinimais, Rusija turi daugiau kaip 1 900 taktinių branduolinių galvučių, dar vadinamų nestrateginiais branduoliniais ginklais: tai viskas nuo sparnuotųjų raketų, iki branduolinių torpedų, nuo gravitacinių bombų iki vidutinio nuotolio balistinių raketų.</p>
<h2>JAV tikisi nepražiopsoti pirmųjų požymių, rodančių pasiruošimą naudoti branduolinį ginklą </h2>
<p>Nors JAV žvalgybos agentūros yra įsitikinusios, kad Rusija nerizikuos pradėti plataus masto branduolinio karo, jei taip vis tik nutiktų, JAV kariuomenės vadai ir žvalgybos ekspertai tikisi, kad pirmasis požymis nebus pats sprogimas.</p>
<p>Manoma, kad gali būti subtilių požymių, kad branduolinis planas jau pradėtas įgyvendinti, pavyzdžiui, tam tikri daliniai, turintys priemonių nedideliam branduoliniam užtaisui nugabenti, elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, atitraukia kai kurias pajėgas ar įrangą.</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad rusai, jei ruošiasi tai daryti, bandytų tai parodyti. Jie demonstratyviai pasirūpintų, kad branduoliniai užtaisai būtų išvežti iš specialių saugyklų. Jie duotų mums užuominą, kad perkelia šaudmenis iš centrinių saugyklų į šaudymo padalinius. O tada duotų mums daugiau laiko apie tai pagalvoti ir susirūpinti,“ – teigia Franklinas Mileris, buvęs Pentagono veteranas ir Nacionalinio saugumo tarybos branduolinės politikos pareigūnas Džordžo Bušo administracijoje.</p>
</blockquote>
<p>Tai, kad JAV yra susirūpinusi dėl grėsmės rodo faktas, kad rugsėjo 24-osios naktį ji pakėlė į dangų vieną iš savo retų lėktuvų, skirtų tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) skrydžiams stebėti[10].</p>
<p>Danguje virš Jungtinių Valstijų skraidžiojo trys orlaiviai, tarp jų ir unikalus JAV lėktuvas „RC-135S Cobra Ball“. Du iš jų – „Cobra 63“ ir „Cobra 61“ – buvo virš Aliaskos, netoli sienos su Rusijos Federacija, kitas – centrinėje JAV dalyje.</p>
<p>Paskutinį kartą šie orlaiviai buvo pakilę 2022 m. balandžio pabaigoje, kai Rusija iš Plesecko kosmodromo Archangelsko srityje paleido bandomąją ICBM „Sarmat“.</p>
<p>Jei V. Putinas įsakytų suduoti branduolinį smūgį Ukrainoje, tai būtų pirmasis branduolinių ginklų panaudojimas mūšyje nuo tada, kai Jungtinės Valstijos 1945 m. rugpjūtį paleido atomines bombas į Japonijos miestus Hirošimą ir Nagasakį.</p>
<p>Teoriškai prieš Ukrainos karinius taikinius galėtų būti panaudoti mažesnio nuotolio mažesnio galingumo ginklai, paleisti iš jūros, oro ar sausumos, nors dėl jų veiksmingumo tokiu atveju kariniai ekspertai diskutuoja.</p>
<p>Kita galimybė būtų V. Putinui susprogdinti tokį ginklą virš atokios ir negyvenamos teritorijos arba vandens telkinio, pavyzdžiui, Juodosios jūros, ir taip pademonstruoti savo ketinimus.</p>
<p>Mažo Rusijos taktinio ginklo radioaktyviosios iškritos galėtų būti maždaug kilometro atstumu, tačiau psichologinis ir geopolitinis poveikis būtų juntamas visame pasaulyje.</p>
<blockquote>
<p>„V. Putinas žaidžia aukštu statymu paremtą viščiuko žaidimą. Jei reikėtų lažintis iš pinigų, tikriausiai statyčiau santykiu 3:2, kad jis nepradės branduolinio ginklo, net jei jaustųsi beviltiškai, bet tai nėra geri šansai,“ – situaciją apibūdina Kolumbijos universiteto karo ir taikos studijų profesorius Ričardas K. Bettsas. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marishka-tsiklauri-kox_svbk0zo-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusai suskubo bėgti iš šalies</h2>
<p>Vakarų pasauliui grasinantis V. Putinas turi problemų ir pačioje Rusijoje. Paskelbus dalinę mobilizaciją, iki šiol daugiau ar mažiau bent jau oficialiai „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje rėmę rusai, dabar skuba bėgti iš šalies: su maišeliais rankose, ant dviračių ar paspirtukų.</p>
<p>Chaosas Rusijos pasienio ruožuose didėja; šimtai tūkstančių vyrų bando išvykti, miestuose kyla protestai.</p>
<p>Masiškai iš Rusijos bėgančių rusų situaciją stebi ir Vakarai. Dalis valstybių jau paskelbė, kad bėgančių rusų tikrai neįsileis. Kitos šalys nėra tokios griežtos ir svarsto galimybę nuo karo bėgančius rusus priimti humanitariniu pagrindu.</p>
<p>Visa ši situacija iškėlė sudėtingą klausimą: ar rusai bėga nuo režimo ar tiesiog nuo beveik garantuotos mirties kare, kurį galimai rėmė iki šiol?</p>
<h2>Į karo lauką rusai nenori</h2>
<p>Masinis rusų šaukimas į aktyviąją karinę tarnybą atsisuko prieš patį V. Putiną. Dalinė mobilizacija sukėlė masinį chaosą.</p>
<p>Šalyje kilo ir nekoordinuoti protestai, didžiulis pasipiktinimas valdžios sprendimu. Pirmadienį net vienas šaulys pradėjo šaudyti Sibiro mieste esančiame šaukimo centre ir sunkiai sužeidė vietos vyriausiąjį kariuomenės centro pareigūną. Šaudynės įvyko po kelių padegimų, surengtų prieš šaukimo į kariuomenę biurus. Buvo padegta mažiausiai 20 kariuomenės verbavimo biurų[11]. </p>
<p>Tuo tarpu internete plačiai dalijamasi istorijomis apie vyrus, kuriems įteikiami šaukimo į kariuomenę dokumentai, neatitinkantys mobilizacijos kriterijų – daugelis jų dėl to, kad yra per seni.</p>
<p>Pats Kremlius pirmadienį pripažino „klaidas“, padarytas siekiant mobilizuoti 300 tūkst. vyrų kovai Ukrainoje.</p>
<p>Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pirmadienį sakė, kad „visos klaidos bus ištaisytos“ ir pabrėžė, kad šaukiamiesiems bus gerai mokama ir jie nepraras civilinių darbų[12].</p>
<p>D. Peskovas taip pat sakė, kad dar nepriimtas sprendimas, ar uždaryti Rusijos sienas su kaimyninėmis šalimis, kad potencialūs rekrutai būtų sulaikyti.</p>
<p>Vis dėlto, patys rusai, matyt, netiki, kad mūšius gali išgyventi – dauguma jų nenori rizikuoti savo gyvybe. Pasitikėjimo neįkvepia ir Rusijos valdžios „pasirengimas“ mobilizacijai.</p>
<h2>Į karo lauką siunčia neaprūpinę net būtiniausiomis priemonėmis</h2>
<blockquote>
<p>Rusijos šauktiniams nurodoma, kad didžiąja dalimi savo ekipuotės jie turi pasirūpinti patys – įskaitant moteriškos higienos tamponus, kurių jie galėtų prašyti iš savo merginų – kad galėtų jais užkimšti šautines žaizdas[13].</p>
</blockquote>
<p>Internete plinta įrašas, kur mobilizacijos centre pareigūnė rusams aiškinama, ko jiems prireiks. Kai vienas šauktinis paklausia, ar nieko negaus iš valdžios, pareigūnė atšauna:</p>
<blockquote>
<p>„Viską savo, berniukai! Viskas, ką jums duos armija, tai uniformą ir šarvuotę, kas liečia karinius dalykus. Mūsų vyrukus mes patys komplektuojame. Taip pat ir medicinos klausimu. Nuo viduriavimo, lopiramidą; būtinai vandenilio peroksidą. Gumą, mano turimų visiems jums nepakaks. Ir taip, vyrai, tik nesijuokit. Žmonų, merginų, moterų prašykite higieninių įklotų. Pačių pigiausių. Plius, pačių pigiausių tamponų. Žinote, kam jie? Šautinė žaizda – tiesiai į ją ir viskas. Pradeda plėstis ir prisispaudžia prie sienelių. Vyrai, aš tai dar nuo Čečėnijos žinau.“ </p>
</blockquote>
<h2>Kariauti nenorintys su viltimi žiūri į kaimyninius kraštus ir Europą</h2>
<p>Į karą nenorintys eiti rusai skuba palikti tėvynę. Bene sudėtingiausiai situacija – Sakartvelo-Rusijos pasienyje. Čia – tikras chaosas: daug mašinų, spūstys, teritorija kalnuota, mašinos paliekamos aplinkkeliuose, žmonės važiuoja dviračiais paspirtukais, už pinigus sėda į kitas mašinas ir bando kirsti sieną[14].</p>
<p>Sakartvelo finansų ministerijos Pajamų tarnyba, atsakinga už muitinių darbą, pranešė, kad, smarkiai išaugus transporto srautui, šalies pasienio kontrolės punktai dirbs ypatinguoju režimu. Pirmadienį žinybos atstovas pareiškė, kad visi pasienio kontrolės punktai dirbs ištisą parą, juose didinamas ir muitininkų skaičius.</p>
<p>Sakartvelo pareigūnai taip pat palaiko ryšį su kolegomis Turkijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje, kad būtų išvengta krovinių gabenimo per sieną problemų.</p>
<p>Tiesa, praėjusį savaitgalį opoziciniam „Vieningajam nacionaliniam judėjimui“ atstovaujanti Sakartvelo parlamento deputatė Nona Mamulašvili interviu Ukrainos televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė gavusi informacijos, jog šalies valdžia nuo pirmadienio nebeįsileis šaukiamojo amžiaus asmenų iš Rusijos. Oficialūs asmenys šių gandų nepatvirtino. Opozicija ir visuomeninės organizacijos nuo kovo mėnesio reikalauja reguliuoti Rusijos piliečių įvažiavimą į Sakartvelą.</p>
<blockquote>
<p>Rusijos žiniasklaida, cituodama vyriausybinius šaltinius, pranešė, kad nuo šio savaitgalio iš šalies pabėgo daugiau kaip 260 000 rusų vyrų.</p>
</blockquote>
<p>Beveik 8 000 km sausumos sieną su Rusija Centrinėje Azijoje turinčio Kazachstano valdžios institucijos pranešė, kad nuo praėjusio antradienio į šią šalį perėjo beveik 100 000 rusų vyrų.</p>
<p>Kazachstano prezidentas Kasimas-Jomartas Tokajevas, demonstruodamas pasipriešinimą Maskvai pareiškė, kad vyrai bėga nuo „beviltiškos padėties" ir jais turi būti pasirūpinta[15].</p>
<p>Tačiau kitur Europoje bėgančių rusų niekas pernelyg nelaukia. Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys pareiškė, kad nesuteiks prieglobsčio rusų vyrams, bandantiems išvengti šaukimo į kariuomenę, ir užsiminė, kad šis antplūdis gali sukelti politinį nestabilumą[16].</p>
<p>Kai kurie Europos pareigūnai sako, kad tai kelia grėsmę jų sienų saugumui, ir ketina perkelti atsakomybę V. Putinui, laikydami savo sienas uždarytas.</p>
<p>Nors kol kas oficialiai mobilizacija turėtų būti taikoma tik tiems, kurie turi tam tikros karinės patirties, daugelis baiminasi, kad kriterijai gali būti išplėsti ir kad vyriausybė gali užkirsti kelią karinio amžiaus vyrams išvykti iš šalies.</p>
<p>Po kelių mėnesių, kai Kremlius stengėsi parodyti karą kaip tolimą konfliktą, neturintį didelės įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, staigi mobilizacija privertė milijonus rusų prisiminti karą ir suvokti jį ne tik kaip „specialią karinę operaciją“.</p>
<p>Socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram" atsirado grupiniai pokalbiai, kuriuose rusai su nerimu keičiasi informacija apie galimus sienos kirtimo punktus ir ieško vietų per sieną vykstančiam transportui. Viename pokalbyje, pavadintame „Gidas į laisvąjį pasaulį", yra daugiau kaip 100 000 narių.</p>
