Seniausiai pasaulyje humanitarinė organizacija nesitraukia
Tarptautinis Raudono Kryžiaus komitetas (TRKK), seniausia pasaulyje humanitarinė organizacija, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Ženevoje (Šveicarija), tęsia veiklą Kalnų Karabcahe ir padeda tiems, kurie nusprendė likti Stepanakerte.
„Tai ką matome – siurrealistinis paveikslas“, – antradienį teigė tikslinės TRKK grupės Kalnų Karabachui vadovas Marko Sučis (Marco Succi). – Miestas faktiškai paliktas, tačiau jame vis dar yra žmonių, kurių humanitarinius poreikius būtina užtikrinti.“ [1]
Kalnų Karabahco regiono, armėnų vadinamo Arcahu, sostinėje Stepanakerte arba Hankedi, kaip jis žinomas Azerbaidžane, liko tik keli šimtai žmonių. „Mes mėginame surasti visus tuos, kuriems reikalinga pagalba medikamentais arba psichologinis palaikymas“, – patikslino jis.
Raudonojo kryžiaus veiklos principai
Humaniškumas
Raudonojo Kryžiaus judėjimas, savo ištakose kilęs siekiant suteikti pagalbą visiems abiejų kariaujančių pusių sužeistiesiems, nacionalinėje ir tarptautinėje sferoje stengiasi bet kokiomis aplinkybėmis apsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą ir orumą, skatinti tarpusavio supratimą, draugystę, bendradarbiavimą ir pastovią taiką tarp tautų.
Bešališkumas
Judėjimas nedaro jokių išlygų pagal nacionalinius, rasinius ar klasinius požymius, pagal religinius ar politinius įsitikinimus. Jis siekia palengvinti žmonių kančias vadovaudamasis tik jų reikmėmis, pirmiausia suteikdamas pagalbą tuo atveju, kai nelaimė reikalauja neatidėliotinų veiksmų.
Neutralumas
Siekdamas išsaugoti visuotinį pasitikėjimą, Raudonojo Kryžiaus judėjimas negali remti kurios nors pusės ginkluotų konfliktų metu, įsitraukti į politinio, religinio, rasinio ar ideologinio pobūdžio polemiką.
Nepriklausomumas
Raudonojo Kryžiaus judėjimas yra nepriklausomas. Nacionalinės draugijos, būdamos savo vyriausybių pagalbininkėmis humanitarinėje srityje ir laikydamosis savo šalių įstatymų, turi išsaugoti savo savarankiškumą, kad galėtų visada veikti pagal judėjimo principus.
Savanoriškumas
Būdamas savanorišku pagalbos teikėju, Raudonasis Kryžius neturi siekti materialinės naudos.
Vienumas
Kiekvienoje šalyje gali būti tik viena Raudonojo Kryžiaus draugija. Ji turi būti atvira visiems ir plėtoti savo humanišką veiklą visoje šalies teritorijoje.
Universalumas
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus judėjimas, kuriame visos draugijos yra lygios ir turi vienodą atsakomybę bei pareigas teikiant pagalbą viena kitai, yra pasaulinio masto organizacija.[2]
Elektra į miestą vis dar tiekiama, žmonės turi geriamojo vandens, tačiau sunku įvertinti jo kokybę. Azerbaidžano policija jau perėmė regiono, kuriame anksčiau gyveno beveik vieni armėnai, kontrolę.
Situacija, bent kol kas, grėsmės nekelia
Pasak M. Sučio, šiuo metu jie nesusiduria su kokiomis nors ryškiomis saugumo problemomis. Nepaisant to, TRKK planuoja į regioną perkelti 25 žmonių grupę. TRKK misijos darbuotojai organizuoja evakuaciją tų, kuriems reikalinga pagalba. Taip pat jie, jeigu bus paprašyti, pasirengę tarpininkauti užtikrinant išvykti nusprendusių asmenų saugumą.[3]
Tikėtinus organizacijos atstovų vizitus pas sulaikytus ar suimtus asmenis M. Sučis komentuoti nepanoro. Jis tik pažymėjo, kad visa informacija apie tai, kokiomis sąlygomis laikomi sulaikytieji, konfidencialiai perduodama valdžiai. Neseniai buvo suimtas buvęs nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos premjeras Rubenas Vardanjanas, o per kelias dienas į prie pat regiono esantį armėnų miestą Gorisą atvyko daugiau negu 100 tūkst. žmonių.
Krizė didelė ir dar gali plėstis
Oficialus Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovas nurodė, kad Armėnijos valdžia su dabartine atvykėlių krize nesusitvarkys. Regioninis europinis PSO, kurios centrinė būstinė irgi yra įsikūrusi Ženevoje direktorius Hansas Kliugė (Hans Kluge) į Jerevaną, tikslesniam situacijos įvertinimui, turėjo atvykti trečiadienį.
Tuo pat metu Federalinis departamentas/ Šveicarijos užsienio reikalų ministerija nusprendė, kad esant tokiai situacijai nedelsiant bus skirta 1,5 mln. šveicariškų frankų. Jie bus panaudoti humanitarinių projektų regione palaikymui. Iš šios sumos daugiau kaip 500 000 teks TRKK.
Likę pinigai bus išdalinti vietoje veikiančioms įvairioms JTO struktūroms. Šios lėšos papildys jau anksčiau TRKK pažadėtą milijoną šveicariškų frankų, kuris buvo skirtas pagal Vystymosi ir bendradarbiavimo direkcijos liniją (Direkcija yra autonominis šalies URM padalinys).
Nepaisant to, kad Baku ragino etninius armėnus pasilikti Kalnų Karabache, po čia pravestos „antiteroristinės operacijos“, jie nusprendė išvykti į Armėniją.
Situacija Kalnų Karabache
Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pranešė pradedantis operaciją prieš nepripažintą Kalnų Karabacho Respubliką. Kovos veiksmai truko parą ir baigėsi Respublikos kapituliacija. Jų metu žuvo apie 600 žmonių. Netrukus po to regiono prezidentas Samvelis Šachramanjanas pasirašė įsaką apie Kalnų Krabacho likvidavimą 2024 m. sausio 1 d.[4]
Spalio antrą dieną Armėnijos premjero atstovė spaudai Nazelė Bagdasarjan pranešė, kad Kalnų Karanache liko tik valdininkai ir vienas kitas gyventojas. Pasak N. Bagdasarjan, į Armėniją atvyko 100,5 tūkst. iš 120 tūkst. Arcaho gventojų.[5]
