Rasa Juknevičienė apie „Starlink“ apribojimus Ukrainai: jei sąmoninga, tai nusikaltimas žmoniškumui

Europos Parlamento narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė spalio 14 d. rytą socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į pranešimus apie sutrikusį palydovinio ryšio „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Politikė parašė, kad jei ryšys Ukrainai išjungiamas sąmoningai, tai būtų didelis nusikaltimas žmoniškumui, ir situaciją palygino su 1939 m. Molotovo–Ribbentropo paktu. Įrašas pasirodė tą pačią dieną, kai Ukrainos pareigūnai paskelbė, kad naktį be įspėjimo buvo apribotas kariniams tikslams naudojamų terminalų veikimas.

Ką parašė Rasa Juknevičienė

Įrašas trumpas, trijų pastraipų. Jis prasideda žodžiais: „Vis daugiau pranešimų, kad Starlink Ukrainai atjunginėjamas sąmoningai.“

Toliau R. Juknevičienė rašo: „Jeigu tai tiesa, tai mes esame didelio nusikaltimo žmoniškumui liudininkais.“ Paskutinis sakinys – istorinė paralelė: „21 amžiaus Ribentropas/Molotovas su galbūt dar šiurpesnėmis pasekmėmis.“

Svarbu tai, kad europarlamentarė savo vertinimą formuluoja sąlygiškai – „jeigu tai tiesa“. Ji neteigia, kas ir kodėl galėjo priimti sprendimą, o kuo remiasi pranešimai apie sąmoningą atjunginėjimą, įraše nenurodyta. Molotovo–Ribbentropo paktas, kurį ji mini, yra 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir nacistinės Vokietijos susitarimas, kurio slaptuosiuose protokoluose buvo pasidalytos įtakos sferos Rytų Europoje, tarp jų – ir Baltijos šalys.

Kas įvyko su „Starlink“ Ukrainoje

Ukrainos prezidento patarėjas karinių technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas pranešė, kad naktį į spalio 14 d. bendrovė „SpaceX“ be išankstinio įspėjimo nustatė greičio ribą judantiems terminalams. Pasak jo, apribojimas taikomas kariniam „Starshield“ paketui: ryšio netenka terminalai, judantys greičiau nei maždaug 100 mylių (apie 160 km) per valandą. Tai labiausiai paveikė tolimojo nuotolio dronus ir perėmėjus, kurių valdymas priklauso nuo palydovinio ryšio skrydžio metu.

Pagal turimus pranešimus, kalbama ne apie visišką „Starlink“ išjungimą visoje Ukrainoje, o apie greičio ribą kariniams terminalams. Civiliai vartotojai ir stacionarūs terminalai, kiek galima spręsti iš skelbiamos informacijos, ryšio neprarado. S. Beskrestnovas teigė, kad toks sutapimas negali būti atsitiktinis ir yra susijęs su dabartine politine situacija.

Apribojimai sutapo su kitu ginču tarp Kyjivo ir Vašingtono. Prieš tai, spalio 13 d., Rusijos balistinės raketos dvi naktis iš eilės pasiekė Kyjivą be įprastų partnerių perspėjimų – apie tai 77.lt rašė anksčiau. Fone vyksta derybos dėl vadinamųjų energetinių paliaubų: Ukraina sutiko sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o Rusija tęsė atakas prieš Ukrainos energetikos objektus. V. Zelenskis prieš kelias dienas kritikavo ir JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelino.

Ar ryšys išjungtas sąmoningai?

Tiesioginio atsakymo į R. Juknevičienės keliamą klausimą kol kas nėra. Elonas Muskas tinkle X teigė, kad karinė sistemos versija priklauso vyriausybei, o bet kokias greičio ar naudojimo ribas nustato JAV kariuomenė ir galiausiai JAV prezidentas. Jis taip pat pakartojo, kad „Starlink“ skirtas civiliniams ir gynybiniams tikslams, o ne puolamiesiems veiksmams. Kas konkrečiai davė nurodymą, E. Muskas nepasakė.

Leidinio „Axios“ duomenimis, kuriuos perteikė LRT, Baltieji rūmai neigia prisidėję prie apribojimų ir pabrėžia nekontroliuojantys „SpaceX“. Pentagonas viešai situacijos nekomentavo. Taigi patvirtinta tai, kad ribos buvo įvestos be įspėjimo ir sutrikdė operacijas, tačiau sprendimo autorius ir motyvai nepaaiškėjo. Žiniasklaida taip pat nurodo, kad dalis apribojimų vėliau galėjo būti sušvelninta, tačiau Ukrainos pareigūnai siekia, kad riba būtų panaikinta visai.

Kitų pozicijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu žurnalistui Piersui Morganui apribojimus pavadino didele klaida ir įspėjo, kad dėl jų gali žūti žmonės, jei Rusijos atakos tęsis, o ryšys neveiks. Jis taip pat teigė manantis, kad D. Trumpas ir E. Muskas žinojo, ką daro. JAV demokratų senatorė Jeanne Shaheen pareiškė, kad Ukrainos prieigos prie „Starshield“ apribojimai turi būti nedelsiant nutraukti. Į E. Muską viešai kreipėsi ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

R. Juknevičienė JAV administracijos sprendimus Rusijos atžvilgiu kritikavo ir anksčiau. Spalio 12 d. ji D. Trumpo teiginį apie europiečių mokėjimus Rusijai už energiją pavadino manipuliacija ir pažymėjo, kad daugiausia moka Vengrija ir Slovakija – apie tai rašėme atskirai. Naujasis įrašas apie „Starlink“ tęsia tą pačią liniją: politikė nerimauja, kad Ukrainai svarbios priemonės gali tapti politinio spaudimo įrankiu.

Kas toliau

„Starlink“ Ukrainos kariuomenei nuo 2022 m. yra viena pagrindinių ryšio priemonių fronte, todėl bet koks jo apribojimas tiesiogiai veikia dronų ir artilerijos koordinavimą. Ukraina kartu su Europos partneriais kuria alternatyvas, tačiau jos dar neparengtos naudoti plačiu mastu. Artimiausiomis dienomis bus svarbu, ar JAV institucijos paaiškins, kas priėmė sprendimą dėl greičio ribos, ir ar ji bus visiškai panaikinta.