Ar nuo to, kad konservatoriai pasamdys kelio ženklų dizainerį ir padarys vietoje elnio briedį, padidės nacionalinis saugumas ar saugumas keliuose?
Aš tikrai maniau, kad konservatorių siūlymas keisti kelio ženklus yra balandžio pirmosios pokštas. Tačiau, kai konservatorius A.Vyšniauskas rimtu veidu pradėjo pristatinėti „problemą“ žurnalistams, supratau, kad tai dar vienas jų pasiūlymas, kuris neturi jokio aiškaus pagrindimo, kodėl tai reikia daryti, kai valstybėje ir taip trūksta pinigų. Skaičiuojama, kad vieno ženklo pakeitimas gali kainuoti apie 200 eurų. Kiek ženklų reiktų keisti per visą Lietuvą?
Bet, pažiūrėkime į viską kiek plačiau. Konservatoriai keisti ženklus siūlė jau ir anksčiau. Paskutinis siūlymas buvo 2020 m. vasarį. Nepavyko, nes buvo pranešta, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija ruošia dokumentą, kuriame atsispindės šalių narių geroji praktika bei bus pateiktos rekomendacijos, kaip atnaujinti kelio ženklus.
Kodėl konservatoriai ženklus prisiminė dabar, likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų?
Kad jie žmones ir opoziciją laiko užmaršiais ir kvailina, mes tai suprantame. Bet kodėl apie tai jų nepaklausia žurnalistai, ypač tie, kurie dirba su tyrimais?
Pasufleruosiu. 2024 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos atstovai užbaigė rengti Kelio ženklų ir signalų konvencijoje naudojamų kelio ženklų atvaizdų (ženklų dizaino, spalvų, naudojamo teksto, skaičių, simbolių, jų išsidėstymo ir t.t.) atnaujinimus. Susisiekimo ministerija TV3 portalui pranešė, jog galutinis dokumentas bus pateiktas valstybių svarstymui 2024 m. rugsėjį.
Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, kaip siūlo konservatoriai, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis. Na, turėtume pastebėti, kad ir kainuotų milžiniškus pinigus, kurie būtų išmesti į balą.
Nes, po to, kai JT Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė pritars siūlomiems Konvencijos pakeitimams, tada jau Lietuvos Susisiekimo ministerija pradės rengti atitinkamus KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimus. Taigi ženklus reikės suvienodinti, tik konservatoriai tame jau nebedalyvaus, jei nelaimės rinkimų. Ar ne iš čia ta skuba?
Konservatoriams mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai ne problema
Konservatoriams mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai ne problema – pasidarys studiją, kurios niekam nereikės, išleis tam kelis milijonus, dar dizaineriams sumokės, nesvarbu, kad JT jau ties tuo dirbo ir pasiūlymai pakeliui į Lietuvą.
Sutikime, kad šiandien, kada Lietuvos biudžete aiži skylės, ieškoma papildomų lėšų gynybai, kasdien tų pačių konservatorių gąsdinama neišvengiamu karu, bankrutuoja verslai, valdžia baigia sujaukti visas sritis, prie kurių prisilietė – kelio ženklų problemos kėlimas atrodo ne laiku ir ne vietoje. Eismą prižiūrintiems pareigūnams labiausiai rūpi eismo saugumas, žmonės prie jų pripratę, ir juo labiau nemanau, kad iki šiol žinojo ar bent pagalvojo, kad ženklai gali būti panašūs ar vienodi su agresorės ženklais.
Kelio ženklų keitimo procesas užkurtų dar vieną mechanizmą, kuriuo būtų išplauta iš valstybės biudžeto nemažai pinigų
Todėl iš pat pradžių jau buvo nesunku atspėti, kam būtų naudingiausias kelio ženklų keitimo procesas. Jis užkurtų dar vieną mechanizmą, kuriuo būtų išplauta iš valstybės biudžeto nemažai pinigų. Visi tai greitai pamirštų, kaip visada. Todėl negalvokite, kad agresorės kortą konservatoriai traukia dėl to, kad jiems dėl Lietuvos skauda širdį. Tikiuosi tokių Lietuvos pseudopatriotų po rinkimų neliks.
Jei jiems iš tiesų rūpėtų, kaip kovoti su agresore – žiniose šiandien nebūtų pranešimų, kaip į Lietuvą laisvai keliauja rusiškos ir baltarusiškos daržovės, Lietuvoje įregistruotos įmonės stumdo rusiškus grūdus, o jų deleguotas ministras negūžčiotų pečiais, neva nieko negalima padaryti.
Ten, kur reikia įdėti darbo ir pastangų, už kurias niekas nenubyrės, konservatorių nematyti… Prie kiekvieno jų pasiūlymo statyčiau po STT pareigūną, ypač po politinės korupcijos bylos ir kai joje minimas asmuo tapo krašto apsaugos ministru.
