Valstybės politikų nagai nusitaikė į „Ignitis grupės“ akcijas?
Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui niekaip negalint išsikapstyti iš skandalų, žibalo į ugnį papilti papylė ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, rėžęs, kad būtent konservatoriai yra tikrieji Lietuvos okupantai, susiję giminystės ryšiais ir tarpusavyje besidalinantys gardžiausius Lietuvos pyrago gabalėlius. Politikas pastebi, kad jau net ir toks kaip Arūnas Valinskas viešai pareiškė, kad ši partija susimovė su D. Kreiviu. Tačiau aiškėja ir daugiau įdomių detalių – saldžius valstybinės įmonės kąsnelius gromuliuoja ir kiti politikai, kuriuos dabartinė situacija tenkina.
R. Žemaitaitį kaip reikiant papiktino energetikos ministro interesai Lietuvos valstybėje. pasak jo, juk D. Kreivys turi akivaizdžiausią poreikį visam elektros rinkos liberalizacijos procesui, o prie viso to dar ir elgiasi nekorektiškai žūtbūt atsisakydamas deklaruoti turimas akcijas, nes tai, pasirodo, ne jo akcijos, o įmonės, kurioje jis turi akcijų.
Tačiau „Ignitis grupės“ akcijų turi ne tik D. Kreivys, bet ir kiti politikai – pavyzdžiui, „Ignitis grupę“ kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Paslaptyje lieka smulkiųjų akcininkų sąrašas, nors, kaip pastebi R. Žemaitaitis, šie akcininkai – ne tokie jau ir smulkūs, mat jiems išmokama beveik trečdalis visų dividendų. O aišku tai, kad tarp jų – ir nemažai politikų.
„Turbūt visiškai atsitiktinai akcijų turi bendrovė, kurios 90 procentų turi kita bendrovė, kurios 40 procentų turi energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys. O jis, be abejonės, apie tas akcijas nieko nežino. Įdomu, o kiek akcijų strateginėse Lietuvos bendrovėse turi jo giminaičiai? Tai būtų tiek trumpai apie konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio su Prezidentu „gerovės valstybę“, – savo feisbuko paskyroje rėžė parlamentaras.
Nagai atgręžti į save jau nuo seniau
R. Žemaitaitis pastebi ir tai, kad dabartinė valdančiųjų kadencija – ne pirmoji, kuriai rūpi jos interesų tenkinimas. Pavyzdžiui, kadaise ministras konservatorius A. Sekmokas esą padaręs viską, jog Vilniuje nebūtų šiukšlių deginimo gamyklos bei, kad Gazprom ir toliau Vilniui parduotų dujas. Šis politikas taip pat, pasak R. Žemaitaičio, buvo ir elektros energijos liberalizavimo strategijos autorius.
Prie stebėtino „atstovavimo“ išskirtinai Lietuvos žmonių interesams „prisidėjo“ ir liberalas Petras Auštrevičius, išreiškęs savo derybinę poziciją Ignalinos atominės elektrinės klausimu.
O štai, kai Lietuvoje buvo didžiąja dalimi jau buvo sugriauta energetinė nepriklausomybė, tuomet pasirodė draudimas pirkti pigią energiją iš Astravo ir vietoje to padiktuotas poreikis ją pirkti už daug brangiau iš Skandinavijos šalių.
Tačiau net ir tai nenutiesia STOP linijos Lietuvos politikams, mat D. Kreivys jau užsimojo pastatyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje.
„Toks kelias veda ne kur kitur – tik į vieną neišvengiamybę – būsime priversti pirkti rusiškas dujas ir jomis šildytis bei iš jų gaminti elektros energiją. Kremlius slapta ploja rankomis, kol mūsų neva „antikremliniai“ jiems uoliai dirba“, – rašė R. Žemaitaitis.
O štai D. Kreivys, dirbantis energetikos ministru, netgi nėra profesionalus energetikas, tad visi jo darbo vaisiai – kaip ant delno, Pasak R Žemaitaičio, jis tik tęsia „Ignitis“ privatizavimą. Politikas taip pat nevengė paminėti ir buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, kuris viešai vaizduodamas priešą, iš tiesų yra valdančiųjų konservatorių pusėje.
„Konservatorių antipodas – jei nori žmonių akyse amžinai likti valdovu, turi sukurti sau priešą ir jam už tai mokėti. Kitaip bus kaip Rusijoje – kur priešai yra visi nepalaikantys valdžios – paprasti žmonės“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Taigi, galiausiai Lietuvoje turime itin įdomų politinį paveikslą, kai „Ignitis“ prekybą akcijomis prižiūri konservatorius viceministras, pats turintis joje akcijų. Ir, tikėtina, viskas tik tam, kad akcijos patektų tik į sistemai naudingas ir iš anksto sutartas rankas.
Susijungęs tarpusavio tinklas
R. Žemaitaitis mano, kad visas šis politinis žaidimas – it voratinklis, mat kiekvienas jo dalyvis – vienas su kitu susijęs. Pačiam D. Kreiviui kiek seniau buvo pažerta kritikos už tai, kad šis savo lėšas nukreipia į savo motinos valdomą įmonę, tačiau net ir tai bėgant laikui pasimiršo.
Visgi, vos pamėginus sistemą ištraukti iš už jos šaknų, tam aktyviai pradeda priešintis patys jos dalyviai. Taip nutiko ir pasiūlius išpirkti visas privačias „Ignitis“ akcijas už tiek, už kiek jos ir buvo įsigytos, ir pagaliau užbaigti šią aferų piramidę. Tačiau kaip pabrėžia R. Žemaitaitis, tokiam sprendimui aktyviai priešinosi Stasys Šedbaras, metęs visas pastangas, kad šis pasiūlymas būtų atmestas.
O, galiausiai, Lietuvoje – tikra kreivų veidrodžių karalystė, kai tai, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. Štai konservatoriams be jokių problemų, panašu, galima manipuliuoti gyvybiškai svarbių bendrovių akcijomis taip užsitikrinant sau gerbūvį, bet visuomenę įstumiant į skurdo liūną. O tuo tarpu jei žmogus konservatorių gretoms nepriklauso ir tėra eilinis pilietis, kuris atsižvelgdamas į nestabilią elektros kainų rinką užsinori įsirengti saulės elektrinę, jis už savus pinigus turi padidinti jam nepriklausančios transformatorinės galią, kuri, anot R. Žemaitaičio, buvo tyčia sumažinta dar elektros rinkos liberalizavimo pradžioje.
Opozicijai priklausantis Seimo narys negailėjo kritikos kirčių D. Kreiviui ir už tai, kad pastaruoju metu pasirodė siūlymai žmonėms išsinuomoti (ne įsigyti) saulės ir vėjo elektrines. Kitaip tariant, taip sukuriant dar didesnę priklausomybę, o tuo tarpu ir nešant naudą sistemai, kai už svetimus pinigus padidėja turto ir akcijų vertė.
Kolegų pozicijos dėl D. Kreivio – skirtingos
Į šį iškilusį skandalą dėl D. Kreivio turimų „Ignitis grupės“ akcijų sureagavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rėžė, kad D. Kreivys turėjo viešai deklaruoti, kad su juo susijusi įmonė turi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų[1]. Ji taip pat pridūrė mananti, kad jei energetikos ministras būtų atlikęs šiuos namų darbus iš anksto, dabar esą nebūtų jokio pagrindo kalbėti apie galimus neskaidrumus.
Visgi, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikėsi pozicijos, neva D. Kreivio įmonės turimos „Ignitis grupės“ akcijos jam esą neturėtų kelti interesų konflikto, mat buvo „labai aiškiai paaiškinta“, kad įmonė, kurios akcijas įsigijo ne pats ministras, bet antrinė jo įmonių grupės įmonė, yra ne Energetikos ministerijos pavaldume[2].
Tačiau G. Landsbergis teigė pirmiausiai norintis sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), į kurią kreipėsi opozicija, išvadų. Pasak jo, ji turėtų nurodyti, ar D. Kreiviui būtina papildyti interesų deklaraciją.
Žmonės nebepasitiki valdančiaisiais
Natūralu, kad lendant ylai (ar netgi yloms) iš maišo, tai yra galutinis smūgis valdantiesiems žemiau juostos, mat jie turėtų veikti būtent Lietuvos žmonių valios, išreikštos per demokratinius rinkimus, pagrindu. Nenumaldomai dabartinei kadencijai jau stumiantis link pabaigos, žmonės jau garsiai išreiškia savo poziciją. Štai į tokį R. Žemaitaičio publikuotą tekstą socialinėje paskyroje netruko sureaguoti ir patys Lietuvos žmonės.
Analizuojant jų komentarus ir pasisakymus tampa akivaizdu, kad visuomenė pyksta ne tik ant pačių valdančiųjų, bet ir ant opozicijos, kuri savo akimis regi visą neteisybę, bet negali (ar nenori) jai pasipriešinti.
Visgi, internautus nustebino tai, kad visi šie galimi nusikaltimai prieš valstybę ir toliau yra dangstomi, o juos atliekantys asmenys – nebaudžiami, tad atėję į valdžią savo geležine ranka gali naudotis į valias.
„Paprasti piliečiai jau seniai visą jūsų Seimo šaiką prakeikė. Valstybė pavogta, žmonės nuskurdinti ir priversti dirbti, kad galėtų sumokėti už elektrą, ant kurios viskas pakabinta. Baudžiava, ir negalvokit, kad kurie nors esate geresni“, – rėžė viena iš komentatorių.
„Mišios Lietuvai. Turbūt reikės nešt kudašių iš tokios šalies. Dar didesnio bardako per savo nemažą amželį neteko regėt – ir visiems pohui. Prezidentas nulis. Seimas irgi. Liaudis irgi jau pavargo nuo tokio bardako“, – prarasto pasitikėjimo Lietuvos valdžia neslėpė kitas pilietis.
Kiti svarstė, kodėl opozicija nesikreipia į Konstitucinį Teismą dėl valstybės naikinimo – juk galėtų bent jau tai padaryti, tačiau kol kas – tyla.
„Ir Valinskas pajuto konservatorių eros pabaigą – kepurę keičia. Greit ir tapinukas turėtų pasireikšti“, – teigiama viename komentare.
Aišku viena, rinkimai artėja, o situacija formuojant politinį pasitikėjimą – ne geryn.
Nejaugi turėsime dar vienus rinkimus, į kuriuos ateidami žmonės balsuos ne pagal tai, kieno darbais tiki, bet pagal tai, kas yra mažiausia blogybė sąrašuose?
Arba dar geriau – nebalsuos visai ir taip paliks Lietuvą kaboti virš bedugnės. Ar tokia situacija neužtraukia gėdos demokratine save laikančiai valstybei?
