Vietoje didelių investicijų – galimybė nuomotis dalį vėjo elektrinės
Brangstant energetikai, atsinaujinančių energetikos išteklių paslaugas siūlantis verslas dabar išgyvena tikrą aukso amžių. Sparčiais žingsniais vis labiau judant prie saulės ir vėjo energetikos, siūloma vis daugiau naujų sprendimų, kuriais esą galima sutaupyti. Ir nors iki šiol saulės elektrines įsirengti galėjo tik finansinių resursų nestokojantys asmenys, jau dabar „Ignitis“ lietuviams pirmiesiems pasaulyje pasiūlė galimybę be jokių investicijų išsinuomoti dalį nutolusios vėjo jėgainės[2]. Iki šiol gyventojai galėjo išsinuomoti arba įsigyti tik nutolusius saulės parkus. Teigiama, kad išlaidas už elektrą tokia nuoma sumažintų apie 20 procentų. Tuo tarpu gyventojai jau dvejoja, ar vėjo jėgainės išties tokia puiki išeitis kaip kalbama – vėjo jėgainių parkai stovi, o sparnus suka tik viena kita jėgainė. Parkų atstovai neslepia – jėgainių sparnus stabdo ne kas kitas kaip biurokratija.
Mažeikių r. Židikų seniūnijoje įsikūrusio vėjo parko „Vėjo galia“ bendra įrengtoji galia siekia 63 MW, iš kurių 4,5 MW bus nuomojama gyventojams. Iš viso apie 1 000 buitinių elektros energijos vartotojų galės išsinuomoti iki 5 kW galios vėjo elektrinės dalį savo elektros energijos poreikiams padengti.
Anot „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno, dabartinė situacija energetikos rinkoje lėmė nuolatines naujų sprendimų paieškas, kaip padėti klientams sutaupyti.
Procesas vyks nuomos principu
Vėjo parke, kurį vysto „Ignitis Renewables“ dukterinė įmonė, veikianti 4,5 MW vėjo elektrinė klientams bus siūloma nuomos principu, o tai reiškia, kad kiekvienas klientas galės nuomotis elektrinės dalį ir gaminti energiją. Kitaip tariant, nusprendusiems išsinuomoti elektrinės dalį, bus taikomas mėnesinis nuomos mokestis, kurio dydis sieks apie 36 Eur/kWh – jį gyventojai mokės elektrinės valdytojui, o vėjo elektrinės generuojama elektros energija bus paverčiama pinigine verte su tiekėju sutartomis sąlygomis ir kaupiama kliento tiekimo sąskaitoje.
„Visą reikalingą elektros energiją vartotojas ir toliau pirks iš tiekėjo pagal pasirinktą planą sutartyje numatytomis kainomis, o jo elektros sąskaita bus sudengiama išsinuomotos vėjo elektrinės dalies pagamintos energijos verte. Pasibaigus nuomos sutarčiai arba vartotojui nutraukus tiekimo sutartį su tiekėju, sukaupta elektros energijos vertė bus išmokama vartotojui sutartyje numatytomis sąlygomis. O jei per einamąjį mėnesį pagamintos energijos vertė bus didesnė nei suvartotos energijos sąskaita, likusi vertė bus kaupiama ateities sąskaitų sudengimui“, – skelbiama „Ignitis“ pranešime spaudai[2].
„Ignitis“ internetiniame puslapyje taip pat pateikiama preliminari skaičiuoklė, kurioje vartotojai gali pasiskaičiuoti, per kiek laiko jiems atsipirktų elektrinės nuoma vėjo parke. Atkreipiamas dėmesys, kad skaičiuoklė skirta suvartojantiems vidutiniškai nuo 100 iki 1 000 kWh/mėn. elektros.
Štai vidutiniškai suvartojant 100 kWh/mėn., rekomenduojama nuomotis 0,6 kW galios elektrinę. Nuomos sutartį pasirašant 24 mėnesių laikotarpiui, mėnesiui nuoma atsieitų 22 eurus, o per visą nuomos laikotarpį sutaupyta suma siektų 99 eurus.
Maksimalus atsiperkamumas suvartojant maksimaliai būtų 1 000 kWh elektros per mėnesį. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis 6,4 kW elektrinę, o 24 mėn. laikotarpiui nuomos kaina kas mėnesį siektų po 233 eurus. Atsiperkamumas per visą nuomos laikotarpį – 1 055 eurai.
Dėl nuomos naudos – daug nežinomųjų
Komentuodamas naująjį „Ignitis“ sprendimą nuomoti nutolusias vėjo elektrines gyventojams, energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažėrė ir tam tikrų abejonių tokio sprendimo pasirinkimo teisingumu.
Savo socialinėje feisbuko paskyroje M. Nagevičius teigė, kad vėjo jėgainės nuomos paslaugas pradėjus nuo 2024 metų, lieka daug neapibrėžtumo sumokėjus rezervacijos mokestį.
Anot M. Nagevičiaus, vis dar nėra aišku, ar besinaudojančiam tokia paslauga asmeniui bus suteikta galimybė tapti vartotoju, ar jis taip ir liksiąs laikinu elektrinės dalininku, gaunančiu pajamas iš nuomojamos elektrinės dalies ir tomis pajamomis atsiskaitančiu už elektrą savo namuose.
Nėra aišku, ar nuomininkas galės kaip gaminantis vartotojas mokėti pasinaudojimo tinklu mokestį ar kaip paprastas vartotojas turės mokėti visą elektros persiuntimo mokestį.
„Vis dar neaišku, ar net ir tapus gaminančiu vartotoju, atsiskaitinėsiu pagal net-metering sistemą (kWh į kWh) ar jau pereisiu prie net-billingo sistemos, kai elektrinės pagaminta elektra parduodama už rinkos kainą, o gautos pajamos naudojamos atsiskaitinėti už elektrą, vartojamą namie, mokant irgi rinkos kainą kiekvieną valandą. Šiuo atveju mano sutaupymai labai priklausys nuo to, kokia bus elektros kaina tuo metu, kai elektrą gamina vėjas ir kokia bus elektros kaina tuo metu, kai aš ją vartoju. Tai yra – koks šių kainų santykis“, – pridūrė ekspertas.
Ir galiausiai didžiausia nežinomybė – dėl elektros kainų 2024-aisiais, kai ir prasidės reali elektrinės nuoma. Ar sutaupymai esant vis dar aukštai elektros kainai išliks didesni nei mokama nuomos kaina?
Elektros kainą sumažins 20 proc.
Tuo tarpu D. Maikštėnas, pristatydamas naujovę teigia, kad gyventojams pasiūlytas nutolusios vėjo jėgainės nuomos modelis penktadaliu sumažins jų sąskaitas už elektrą.
„Skaičiuoklė yra taip sumodeliuota, ir mūsų pasiūlymas taip sumodeliuotas, kad klientui elektros energija būtų pigesnė maždaug 20 procentų nei esama kaina rinkoje“, – teigė D. Maikštėnas[3].
Anot „Ignitis grupės“ vadovo, kadangi tai yra nuoma, iš karto yra taupoma 20 procentų. O štai dabar gyventojai gali nuomotis ir įsigyti tik nutolusius saulės parkus. Tačiau, pasak D. Maikštėno, vėjo elektrinės bus pajėgesnės nei saulės ir pagamins daugiau elektros, todėl žmonėms esą reikės rezervuotis mažiau ir pajėgumų.
Toks nutolusios vėjo jėgainės modelis taip pat bus tęsiamas ir kituose įmonės projektuose – pavyzdžiui, su kitais vėjo, saulės ir hibridiniais parkais. „Ignitis grupė“ taip pat sieks, kad tokia galimybė būtų suteikta ir vystant jūros vėjo parkus, kad tiesioginę naudą galėtų gauti kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Skundžiasi neveikiančiomis jėgainėmis
O štai kol saulės ir vėjo energetika Lietuvoje perauga į naują lygmenį, kai kurie gyventojai jau baiminasi, jog visuomenei tėra dumiamos akys. Štai, pasirodo, kai kurie parkai nors ir stovi, bet jėgainių sparnai juose nejuda, arba pajuda vos vienos kitos jėgainės.
Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) laikinas direktorius Edgaras Maladauskas pateikė kiek kitokią savo versiją. Pasak jo, niekam nebūtų naudinga laikyti neveikiančias vėjo jėgaines, o dėl sparnų sukimosi esą viskas priklauso nuo vėjo – jei jis silpnas – vėjo jėgainės nesisuka arba iš viso parko pajuda vos kelios. Kadangi ši vasara, pasak jo, buvo mažiau vėjuota, tad ir vėjo jėgainės veikė rečiau[5].
E. Maladauskas į gyventojų susirūpinimą dėl neveikiančių vėjo jėgainių taip pat atsakė, jog tam tikrais atvejais jų sparnai gali nesisukti ir vardan saugumo sumetimų. Pavyzdžiui, nustoti veikti jos esą gali dėl audros ar stipraus vėjo arba jeigu yra atliekami jų aptarnavimo darbai.
Sparnus stabdo biurokratija?
Visgi, vieno skaudulio Lietuvos atsinaujinančioje energetikoje E. Maladauskui užlopyti nepavyko – tai iki šaknų įsivešėjusios biorokratijos. E. Maladausko žinioje yra bent du vėjo jėgainių parkai, kurie buvo ištestuoti prieš vykdant gamybą, tačiau leidimų pradėti komercinę veiklą „Litgrid“ jiems taip ir nesuteikusi.
„Pastatyti vėjo elektrinių parką yra sudėtinga, tai užtrunka kelis metus. Dirbi, dirbi, o pastatęs visą parką nebegauni leidimo gaminti elektrą, nes kažkas staiga pakeitė reikalavimus. Tikrai yra pikta. Tada aiškinamasi ir su teisininkais, procesas užsitęsia, o įmonėms kaštai auga. Atrodo, kad „Litgrid“ net nebespėja apdoroti visos informacijos, galbūt jiems reikėtų plėsti savo komandą, kad jie išlaikytų spartų tempą kartu su verslais, vystytojais“, – komentavo E. Maladauskas[5].
Laikinas LVEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį ir į būtinų sprendimų būtinybę karo akivaizdoje, tačiau visi procesai – stoję. Pasak jo, šiai dienai Lietuvoje investicijų netrūksta, būtų galima vystyti daug projektų ir statyti vėjo elektrinių, tačiau leidimus gauti, kaip jau minėta, labai sudėtinga, „Litgrid“ jų neduoda.
E. Maladauskas neslepia, kad projektai sustoję tokiu svarbiu metu, kai reikia greitų sprendimų. Štai Lietuvoje šiuo metu yra apie 7 000 megavatų galios, kuri galėtų būti vystoma.
Situacija žinoma ir „Litgrid“ generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui, kuris pripažino, kad šiuo metu išties Lietuvoje stovi du naujai pastatyti vėjo elektrinių parkai, kurie šiemet jau pradėjo bandomąją eksploataciją ir ne tik gamina, bet jau ir tiekia elektrą į rinka. Visgi, jie dar neturi leidimų komercinei veiklai, mat tokius esą išduoda ne „Litgrid“, bet Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
