R. Žemaitaitis: jeigu prezidentas norės turėti stabilią koaliciją - derėsimės

Partijai „Nemuno aušra“ vadovaujantis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į šalies vadovo Gitano Nausėdos pareiškimus, esą parlamentaro priesaiką dėl išsakytų antisemitinių teiginių sulaužęs politikas Vyriausybėje dirbti negalėtų. Visgi, pats R. Žemaitaitis tikina, kad susitikimas su prezidentu galėtų pakeisti kai kuriuos nusistatymus ir atnešti teigiamų rezultatų Lietuvai.

„Manau, kad prezidentas yra pakankamai išmintingas žmogus – sėdi, pasižiūri, kokia yra dauguma. Jeigu prezidentas nori turėti nestabilią valdančiąją daugumą ir nori matyti nestabilią valstybę su konservatoriais priešaky, tai jis tvirtins Blinkevičiūtės frankenšteiną“, – pirmadienį rinkimams aptarti skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Tačiau, jeigu prezidentas mato, kad galima turėti stiprią centro kairiąją, tai susisiekia su Žemaitaičiu, sėdame prie vieno bendro stalo, aiškinamės, kur yra problemos, kur trukdė Žemaitaičio pasisakymai, gal įmanoma kažką tai pastumti į šoną ir turėti normalią, stiprią centro kairės politinę jėgą“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad „Nemuno aušrai“ problemų nesukeltų ir darbas opozicijoje.

Rugsėjo pabaigoje G. Nausėda teigė nemanantis, kad po parlamento rinkimų antisemitiniais pasisakymais Seimo nario priesaiką sulaužęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis galėtų tapti ministru.

R. Žemaitaitis apie prezidento pareiškimus

„Kuomet kalbame apie Vyriausybės formavimą po to, kai Seimo rinkimai yra įvykę, tai prezidento vaidmuo čia yra labai svarbus. Po šitų nesibaigiančių pono Žemaitaičio pasisakymų ir išminties perlų, deja, dėčiau tai į kabutes, aš tikrai nematau galimybių, kad šitas žmogus galėtų dirbti ministru“, – LRT televizijai sakė šalies vadovas.

Visgi, paklaustas, kaip reaguotų, jeigu „Nemuno aušra“ būtų valdančiosios daugumos gretose, G. Nausėda spalio pradžioje aiškiai neatsakė. Tik pažymėjo, kad koalicijos formavimas yra rinkimuose dalyvaujančių partijų atsakomybė.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Koalicijos formavimo galimybės

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

Parengta pagal ELTA.