R. DeSantis prieštarauja kasetinės amunicijos siuntimui į Ukrainą
Floridos gubernatorius ir vienas iš respublikonų kandidatų į prezidentus Ronas DeSantis pareiškė prieštaraujantis dabartinio JAV vadovo Joe Bideno administracijos sprendimui aprūpinti Ukrainą kasetine amunicija.
Pareikšdamas viešą prieštaravimą R. DeSantis prisijungė prie buvusio prezidento ir vieno iš savo konkurentų Donaldo Trumpo, kuris šį sprendimą taip pat kritikuoja.
Dalyvaudamas vienoje televizijos laidoje Floridos gubernatorius patvirtino, kad būdamas JAV prezidentu, pats tikrai neteiktų kasetinės amunicijos Ukrainai. Jis taip pat pareiškė, jog toks sprendimas, jo manymu, gali tik paaštrinti ir taip įtemptą konfliktą.
Laidos „The Howie Carr Show“ vedėjas Howie Carras paklausė Floridos gubernatoriaus, ar jis pritartų kasetinių bombų siuntimui į Ukrainą. R. DeSantis atsakė, kad nesiimtų jokių veiksmų, kurie galėtų pabloginti dabartinę situaciją kare ir paskatinti konfliktą tęstis metų metus.
„Aš to nedaryčiau, ne. Manau, kad tai tikriausiai kelia eskalacijos riziką. Iš esmės nuo pat pradžių sakiau, kad ne tokių ginklų, kurie galėtų sukelti išpuolius Rusijos viduje arba eskaluoti konfliktą, tiekimui. Mes negalime į tai tiesiogiai įsitraukti“ , – sako R. DeSantis[1].
Interviu metu Floridos gubernatorius taip pat išreiškė susirūpinimą, kad ginklų siuntimas į Ukrainą gali sumažinti pačios Amerikos ginklų ir amunicijos atsargas: apie egzistuojantį amunicijos stygių kiek netikėtai viename paskutinių interviu užsiminė ir pats J. Bidenas.
„O kas, jei kas nors nutiktų Indostane? Ką, mes tiesiog neturėsime galimybių reaguoti? Taigi visame pasaulyje yra daugybė dalykų, dėl kurių turime būti susirūpinę, ir manau, kad J. Bidenas ignoruoja daugybę kitų grėsmių“, – sako R. DeSantis[2].
D. Trumpas mano, kad kasetinių bombų tiekimas Ukrainai gali iššaukti Trečiąjį pasaulį karą
Šis Floridos gubernatoriaus interviu pasirodė netrukus po to, kai buvęs JAV prezidentas ir kandidatas 2024 m. rinkimuose D. Trumpas taip pat viešai sukritikavo J Bideno administracijos sprendimą Ukrainai perduoti kasetinę amuniciją. D. Trumpas savo poziciją išdėstė ilgame viešame pareiškime ir prakalbo, kad toks JAV ėjimas gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.
„Joe Baidenas neturėtų toliau tempti mūsų link Trečiojo pasaulinio karo siųsdamas kasetinius šaudmenis į Ukrainą. Jis turėtų stengtis nutraukti karą ir sustabdyti siaubingą mirtį ir destrukciją, kurią sukelia nekompetentinga administracija“, – sako D. Trumpas[3].
D. Trumpas pabrėžė, kad nesprogę kasetiniai šaudmenys galėtų padaryti žalos ne tik Rusijoje, tačiau net ir karui pasibaigus, „žudys ir luošins nekaltus Ukrainos vyrus, moteris ir vaikus“.
Buvęs JAV prezidentas D. Trumpas taip pat sukritikavo J. Bideną dėl jo neatsargių viešų pareiškimų apie tai, kad JAV neva jau dabar susiduria su amunicijos stoka. Tai JAV vadovas atskleidė interviu su CNN žurnalistu metu.
„Ukrainiečiams trūksta šaudmenų. Tai karas, susijęs su amunicija ir jiems tos amunicijos trūksta, mums irgi jos trūksta“, – sakė J. Bidenas.
Reaguodamas į tokius komentarus D. Trumpas pabrėžė, kad amunicijos stygius reiškia, kad JAV tikrai negali toliau siųsti Ukrainai paskutinių savo atsargų. D. Trumpas taip pat sakė, kad „žeminantis J. Bideno prisipažinimas, kad JAV dabar nebeturi šovinių yra kažkas, dėl ko Amerikos priešai neabejotinai varvina seilę“.
Tokie D. Trumpo pareiškimai nėra stebinantys. Buvęs JAV prezidentas nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį ne kartą viešai kvestionavo Amerikos paramą Ukrainai. Jis taip pat teigė, kad karas niekada nebūtų įvykęs jo prezidentavimo metu ir teigė, kad galėtų per 24 valandas priversti Kijevą ir Maskvą sudaryti taiką ir nutraukti ugnį.
Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokias kalbas dėl staigaus karo užbaigimo galimybės atmetė.
„Man atrodo, kad noras užbaigti karą yra gražus. Tačiau šis troškimas turėtų būti pagrįstas tam tikra realia patirtimi. Na, panašu, kad Donaldas Trampas jau turėjo patirties karą baigti per 24 valandas. Mes buvome kare, ne visiškame kare, bet buvome kare, ir, kaip spėju, jis turėjo tą galimybę, bet, matyt, turėjo ir kitų prioritetų. Jei kalbame apie karo užbaigimą Ukrainos sąskaita, kitaip tariant, priversti mus atiduoti savo teritorijas, na, manau, kad tokiu būdu Joe Bidenas galėjo užbaigti karą net per penkias minutes, bet mes nebūtume sutikę“, – sakė V. Zelenskis[4].
JAV sprendimas Ukrainai siųsti kasetinę amuniciją pasitiktas prieštaringai
Vis dėlto, ne tik J. Bideno administracijos kritikai, tačiau ir artimiausios JAV sąjungininkės išreiškė abejonę, dėl sprendimo suteikti Kijevui kasetinių ginklų. Po to, kai penktadienį JAV patvirtino, kad siunčia šiuos prieštaringai vertinamus ginklus Ukrainai, Jungtinė Karalystė, Kanada, Naujoji Zelandija ir Ispanija paskelbė, kad nepritaria šių ginklų naudojimui[5].
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas pabrėžė, kad jo šalis yra viena iš 123 valstybių, pasirašiusių Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų naudojimo. Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas akcentavo, kad šie ginklai yra itin pavojingi ir „nesirenkamieji“, nes daro didžiulę žalą civiliams.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles paskelbė, kad jos šalis yra tvirtai nusprendusi, jog tam tikri ginklai ir bombos negali būti siunčiami į Ukrainą. Kanada taip pat teigė nepritarianti kasetinių bombų naudojimui ir toliau visiškai laikosi Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų.
Konvenciją dėl kasetinių ginklų nenaudojimo pasirašiusi Vokietija sakė, kad, nors ir neteiks tokių ginklų Ukrainai, ji supranta Amerikos poziciją.
„Esame tikri, kad mūsų draugai iš JAV sprendimą dėl tokios amunicijos tiekimo priėmė nelengvai“, – žurnalistams Berlyne sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras patikino, kad kasetinės bombos bus naudojamos tik priešo gynybos linijoms pralaužti, o ne Rusijos miestų teritorijose ar prieš civilius žmones.
Dar 2010 m. įsigaliojusioje Konvencijoje dėl kasetinės amunicijos, ją draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti. Dokumentą pasirašė 123 šalys, tačiau to nepadarė itin galingos ir dideliais kariniais pajėgumais pasigirti galinčios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas, Rusiją ir Kiniją. Konvencijos pasirašiusi nėra ir Ukraina.
Karybos ekspertai pabrėžia, kad kasetinių bombų naudojimas prieštaringai vertinamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pabrėžiama tai, kad kasetinės bombos pasižymi plataus masto poveikiu, t. y. jos gali padaryti žalos didelėje teritorijoje, dėl to dažnai nenumatytai nukenčia civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra. Svarbu ir tai, kasetinių bombų naudojimas pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės (THT) principus.
Kasetiniai ginklai buvo naudojami dar Antrojo pasaulinio karo metais, o nuo tada, daugiau nei trijose dešimtyse kitų karinių konfliktų. JAV paskutinį kartą šiuos ginklus naudojo Irake 2003-2006 m., tačiau vėliau JAV pajėgos pradėjo palaipsniui jų atsisakyti.
