JAV susidūrė su amunicijos stokos problema
JAV prezidentas Joe Bidenas, prieš išvykdamas į liepos 11-12 dienomis Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, davė išsamų interviu televizijos kanalui CNN. Interviu metu prezidentas netikėtai pareiškė, kad Amerikai trūksta 155 mm artilerijos šovinių. Tai sukėlė nemenkos dalies amerikiečių ir aktyvių J. Bideno administracijos kritikų pasipiktinimą.
Apie amunicijos trūkumą JAV lyderis prakalbo ne tik NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, tačiau ir iš karto po to, kai buvo pranešta, kad Amerika nusprendė Ukrainai tiekti kasetinių ginklų. Kelios artimos JAV sąjungininkės išreiškė susirūpinimą dėl tokio Vašingtono sprendimo, tačiau J. Bidenas šį žingsnį aiškino tiesiog atskleisdamas vieną didžiausių JAV silpnybių.
„Tai karas, susijęs su amunicija. Jiems trūksta amunicijos, mums irgi jos trūksta“, – sakė J. Bidenas[1].
Socialiniuose tinkluose ir masinėje žiniasklaidoje kilus pasipiktinimui, kodėl Amerikos prezidentas atskleidžia amunicijos stygių per viešą interviu, nacionalinėje televizijoje, Baltųjų rūmų pareigūnai suskubo užglaistyti šią nemalonią situaciją.
„Kariuomenė turi konkrečius reikalavimus dėl ginklų sistemų ir šaudmenų skaičiaus, kuriuos laikome savo rezervuose nenumatytiems atvejams ar kariniams konfliktams. Viskas, ką siunčiame į Ukrainą, viršija šiuos reikalavimus, bet JAV nepritrūksta šaudmenų“, – skelbė Baltieji rūmai.
Tačiau kritikų tai nei kiek nenuramino. JAV politikos apžvalgininkas Ianas Milesas Cheongas teigia, kad prezidentas J. Bidenas neturėjo viešai prabilti apie amunicijos trūkumą, tačiau kai tai jau yra atskleista, jo teigimu, derėtų klausti, ar apskritai įmanoma toliau remti Ukrainos kariuomenę[2].
Technologijų verslininkas Davidas Sacksas tviteryje pastebėjo, kad Ukrainos rėmimo tikslas yra susilpninti Rusiją, tačiau būtent Amerika pirmoji pritrūko amunicijos.
Vienas iš galimų demokratų partijos kandidatų į prezidentus Robertas Kenedis jaunesnysis taip pat negailėjo kritikos J. Bidenui.
„Praėjusiais metais Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki kasetinių bombų naudojimą pavadino „karo nusikaltimu“. Dabar prezidentas J. Bidenas planuoja siųsti jas į Ukrainą. Sustabdykite nesibaigiantį šio karo eskalavimą! Atėjo laikas taikai“, – tviteryje skelbė R. Kenedis jaunesnysis, vėliau akcentuodamas, kad dar 1982 m. pats J. Bidenas prieštaravo kasetinių ginklų pardavimui Izraeliui.
JAV karinės pramonės pasiūla atsilieka nuo paklausos
JAV kariuomenės atstovų teigimu, šiais metais JAV gamina daugiau nei 20 000 šovinių per mėnesį, o 2024 m. gamybos mastai bus dar labiau išplėsti. Tačiau yra suprantama, kad ilgalaikėje perspektyvoje, tokios milžiniškos karinės pramonės apsukos, galiausiai išseks.
Šiemet vienam iš Atstovų rūmų komitetų buvo pateikta informacija, kad JAV susidūrė su tolimojo nuotolio prieštankinių ginklų stygiumi, dabar trūksta ir amunicijos[3].
Į atsargą išėjęs karinio jūrų laivyno kontradmirolas Markas Montgomeris sako, kad daugumoje karinio atsako situacijų, JAV reikia maždaug 1 200 ilgojo nuotolio raketų, vadinamų LRASM, tačiau po daugelį metų trukusių menkų užsakymų, dabar JAV atsargos šioje srityje siekia vos kelis šimtus vienetų. Tai informacija, kurią žino ne tik JAV partneriai, tačiau ir priešai.
Nors dabartiniame prezidento J. Bideno biudžete prašoma lėšų į ateitų orientuotiems raketų pirkimams, anksčiau pasiektas susitarimas su Atstovų Rūmų respublikonais suvaržo 2024 ir 2025 m. gynybos išlaidas.
Atstovų Rūmų Asignavimų komitetas atsisako finansuoti dviejų itin svarbių tiksliųjų ginklų: standartinės raketos „Standard Missile-6“ ir raketos „oras-oras“ AMRAAM pirkimą dideliais kiekiais.
JAV politikos apžvalgininkai ir karybos ekspertai teigia, kad ginklų trūkumui spręsti reikės prezidento lyderystės, kurios kol kas trūksta. Nors manoma, kad J. Bidenas galėtų paskelbti, kad prašo Kongreso finansuoti didelį JAV ginklų atsargų didinimą, kol kas jokių veiksmų šioje srityje nesiimama, o toliau tęsiami ir net didinami įsipareigojimai ginklais remti Ukrainą.
Su amunicijos stygiumi susiduria ir ES
Europos Sąjunga (ES) skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, iki dabar, iš viso Kijevui jau suteikė ginkluotės už maždaug 15 mlrd. eurų. Didelę dalį tokios karinės paramos sudarė amunicija, o tai kaip reikiant ištuštino pačios Bendrijos šovinių sandėlius.
Atsižvelgiant į šį stygių, neseniai ES derybininkai patvirtino planą, kuriuo siekiama padidinti šaudmenų gamybą pačiame bloke, taip ne tik dar labiau apginkluojant Ukrainą, bet ir papildant išsekusius savo amunicijos arsenalus[4].
ES pareigūnai sutarė dėl 500 mln. eurų vertės akto šaudmenų gamybai remti. Dabar Briuselis teigia, kad per ateinančius 12 mėnesių gali padidinti amunicijos gamybos pajėgumus iki milijono vienetų per metus, tačiau aktą galutinai patvirtinti dar turi Europos Parlamentas (EP) ir atskiros ES šalys-narės.
ES valstybės dabar taip pat įgyvendina ir kitą kitą dviejų milijardų eurų vertės planą, pagal kurį per šiuos metus iš savo atsargų į Ukrainą bus išsiųsta milijonas šovinių, tačiau kol kas blokas dar toli gražu nepasiekė šio savo tikslo.
Kasetinių ginklų naudojimas – pavojingas precedentas
Tačiau Vakarų sąjungininkams gausiai remiant Ukrainą ir vis dažniau susiduriant su ginklų ir amunicijos stygiumi, JAV žingsnis perduoti Kijevui kasetinius šaudmenis vis tiek buvo pasitiktas nevienareikšmiškai.
Tam itin aktyviai prieštarauja aktyvistai, kurie jau ne vienerius metus dirba siekdami visiškai uždrausti šiuos ginklus, kurie, jų teigimu, kelia pavojų civiliams[5].
Ginčai dėl kasetinių šaudmenų kyla dėl jų humanitarinio poveikio civiliams gyventojams, jų nesirenkamojo pobūdžio ir galimo tarptautinių įstatymų ir principų pažeidimo.
Kasetinė amunicija yra ginklai, kuriuos sudaro užtaisas, iš kurio didelėje teritorijoje išmetami keli mažesni sprogstamieji užtaisai. Šie sprogmenys yra sukurti taip, kad smūgio metu išsisklaidytų ir sprogtų, padarydami kuo daugiau žalos sprogimo spindulio ribose esantiems.
Kasetinių bombų naudojimas prieštaringai vertinamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pabrėžiama tai, kad kasetinės bombos pasižymi plataus masto poveikiu, t. y. jos gali padaryti žalos didelėje teritorijoje, dėl to dažnai nenumatytai nukenčia civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra. Svarbu ir tai, kasetinių bombų naudojimas pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės (THT) principus.
Kasetiniai ginklai buvo naudojami dar Antrojo pasaulinio karo metais, o nuo tada, daugiau nei trijose dešimtyse karinių konfliktų. JAV paskutinį kartą šiuos ginklus naudojo Irake 2003-2006 m., tačiau vėliau JAV pajėgos pradėjo palaipsniui jų atsisakyti.
Dar 2010 m. įsigaliojusioje Konvencijoje dėl kasetinės amunicijos, ją draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti. Nuo 2021 m. prie konvencijos prisijungė 120 šalių, tačiau kitos galingos ir dideliais kariniais pajėgumais pasigirti galinčios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Rusiją ir Kiniją, prie konvencijos dar neprisijungė.
Atsižvelgiant į tai, JAV Baltųjų rūmų pareigūnams dabar lieka nesėkmingai ginti prezidento J. Bideno administracijos pritarimą kasetinių šaudmenų naudojimui Ukrainoje.
„Leidimą naudoti kasetinius šaudmenis duodame siekdami užtikrinti, kad Ukraina neliktų be gynybos, kol laukiame, kol bus gerokai padidinta mūsų pačių šaudmenų gamyba, kurią šiuo metu vykdome, kaip ir mūsų sąjungininkai bei partneriai. Šie kasetiniai šaudmenys yra tarpinė grandis, nes per ateinančius mėnesius gerokai padidinsime šaudmenų gamybą“, – teigia Baltųjų rūmų atstovai.
Tačiau artimos JAV partnerės Kanada bei Jungtinė Karalystė jau spėjo sukritikuoti ir viešai nepritarti kasetinių šaudmenų perdavimui Ukrainai. Šį žingsnį pasmerkė ir Jungtinių Tautų (JT) vadovas, taip pat, ir Rusija bei Šiaurės Korėja.
