Pusryčių praleidimas siejamas su kraujospūdžiu: ką žinome ir kada kreiptis į gydytoją

Pusryčių praleidimas – ryto įprotis, kurį „Delfi“ sieja su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tačiau šį ryšį pagrindžiantys konkretūs tyrimai neįvardyti, todėl teiginio, kad nevalgymas ryte pats savaime sukelia hipertenziją, negalima laikyti patvirtintu. Aukštas kraujospūdis didina širdies ligų ir insulto riziką, o jį įvertinti padeda ne savijauta, bet taisyklingai atliekami matavimai.

Pusryčių praleidimas: sąsaja dar neįrodo priežasties

Kaip rašo „Delfi“, nevalgant pusryčių gali padidėti kortizolio – organizmo reakcijoje į stresą dalyvaujančio hormono – kiekis ir pakilti kraujospūdis. Portale taip pat teigiama, kad dažnai pusryčius praleidžiančioms moterims ir paaugliams padidėjęs kraujospūdis nustatomas dažniau.

Tačiau nenurodyti šių tyrimų autoriai, publikavimo vieta ir dalyvių duomenys. Dėl to negalima įvertinti, ar rezultatams turėjo įtakos pats pusryčių praleidimas, ar kartu pasitaikantys veiksniai: miego trūkumas, mityba, kūno svoris ir kiti įpročiai. Šis konkretus teiginys nepriklausomai nepatvirtintas.

Taip pat nėra pagrindo vien iš šios sąsajos spręsti, kad didžiausia rizika kyla visoms moterims ar visiems paaugliams. Vaikų ir paauglių kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, todėl žemiau pateikti suaugusiųjų rodikliai jiems netaikomi.

Judėjimo stoka ir svorio augimas svarbūs ne tik rytais

„Delfi“ cituojami kardiologai atkreipia dėmesį ir į kasdienius įpročius, nesusijusius vien su pusryčiais.

„Mažas fizinis aktyvumas ir ilgas sėdėjimas gali sumažinti kraujo apytaką, skatinti kraujagyslių sustingimą ir ilgainiui padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą“, – „Delfi“ teigė Johnso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos kardiologas Seth S. Martin.

Toronto universiteto kardiologė Beth L. Abramson tame pačiame portale pabrėžė kūno svorio reikšmę.

„Net ir nedidelis svorio padidėjimas gali pakelti kraujospūdį, didindamas širdies ir kraujagyslių apkrovą bei stiprindamas uždegimą, kuris pažeidžia kraujagysles“, – „Delfi“ sakė B. L. Abramson.

Šie komentarai nėra įrodymas, kad vienas praleistas valgymas sukels ligą. Kraujospūdžio kontrolė apima bendrą sveikatos būklę, kasdienius įpročius ir, kai reikia, gydytojo paskirtus vaistus. Gyvenimo būdo pokyčiai nesuteikia pagrindo savarankiškai nutraukti gydymo.

Kraujospūdį namuose verta matuoti ramiai, ne po kavos ar fizinio krūvio

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja matuoti kraujospūdį automatiniu žastiniu matuokliu, naudojant tinkamo dydžio manžetę. Namų matavimai ypač naudingi stebint jau nustatytą hipertenziją ar vertinant gydymo poveikį.

• Bent 30 minučių iki matavimo nerūkyti, negerti kofeino turinčių gėrimų ir nesportuoti.
• Prieš matuojant ištuštinti šlapimo pūslę ir bent 5 minutes ramiai pasėdėti.
• Sėdėti atsirėmus, pėdas laikyti ant grindų, ranką atremti širdies aukštyje. Manžetę dėti ant nuogo žasto, matuojant nekalbėti.
• Kaskart atlikti du matavimus vienos minutės intervalu, rezultatus užrašyti. Matuoti panašiu paros metu, o stebėjimo dažnį suderinti su gydytoju.

Kofeinas, rūkymas ar nesenas fizinis krūvis gali paveikti matavimo rezultatą. Todėl rodmuo, užfiksuotas paskubomis išgėrus kavos ar užlipus laiptais, neturėtų būti vienintelis pagrindas spręsti apie įprastą kraujospūdį.

Kokie suaugusiųjų rodikliai reiškia, kad reikia pagalbos

Europos kardiologų draugijos 2024 m. gairėse, paskelbtose žurnale „European Heart Journal“, hipertenzijos ribos skiriasi pagal matavimo vietą. Pakanka, kad ribą pasiektų vienas iš dviejų rodiklių – viršutinis arba apatinis.

• Gydymo įstaigoje – 140/90 mmHg ar daugiau. Diagnozei paprastai reikia pakartotinių matavimų arba stebėjimo ne gydymo įstaigoje.
• Namuose – matavimų vidurkis 135/85 mmHg ar daugiau. Tokius užrašytus rezultatus reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.
• Daugiau kaip 180 mmHg viršutinis arba daugiau kaip 120 mmHg apatinis. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja po bent minutės pamatuoti dar kartą. Jei rodmuo išlieka toks aukštas, reikia nedelsiant susisiekti su medikais.
• Labai aukštas spaudimas kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, silpnumu, regėjimo ar kalbos sutrikimu – priežastis Lietuvoje skambinti 112. Tokių simptomų nereikia laukti, kol spaudimas sumažės savaime.

Lietuvoje dėl pasikartojančių padidėjusių rodmenų pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją. Į konsultaciją verta atsinešti matavimų užrašus ir vartojamų vaistų sąrašą. Gydytojas įvertins, ar reikia papildomų tyrimų, visos paros kraujospūdžio stebėjimo arba gydymo pakeitimo.