Amelia Earhart paslaptis lieka neįminta: „lėktuvo nuolaužos“ Nikumaroro saloje pasirodė esą medžiai

JAV ekspedicija, nuplaukusi į atokią Ramiojo vandenyno salą tikėdamasi išspręsti lakūnės Amelios Earhart dingimo mįslę, grįžo tuščiomis. Kaip rašo „The Guardian“, objektas, kurį tyrėjai laikė galimomis lėktuvo nuolaužomis, pasirodė esąs į krantą išplautų medžių sankaupa. „Deja, mums nepavyko rasti to lemiamo įrodymo“, – sakė Purdue universiteto atstovas Steve'as Schultzas, stovėdamas Nikumaroro atolo smėlyje prie mėlynos lagūnos.

„Metalinis blyksnis“ vandenyje pasirodė esąs koralų smėlio danga

„The Guardian“ duomenimis, naujausia misija prasidėjo nuo vaizdų, kuriuose matėsi pailgas baltas objektas negiliame vandenyje prie smėlėto salos kyšulio, vadinamo Taraia pusiasaliu. Kiti ilgamečiai A. Earhart tyrinėtojai greitai nusprendė, kad tai nuvirtęs medis, tačiau ne pelno organizacijai „Archaeological Legacy Institute“ vadovaujantis Richardas Pettigrew rado kitų vaizdų, tarp jų – vaizdo įrašą iš oro, kuriame, jo manymu, vandenyje matėsi metalinis blyksnis.

Pirmadienį Purdue universitetas pranešime patvirtino, kad „vizualinė anomalija“ greičiausiai buvo „didelių medžių sankaupa, išmesta į pusiasalio smėlio juostą“. Blyksnis, pasak universiteto, buvo natūralaus proceso pasekmė: „Fragmento atspindintis paviršius, ilgai sietas su mintimi, kad objektas yra metalinis, atsirado dėl karbonatinės dangos. Kiti komandos rasti daiktai taip pat buvo padengti blizgiu sukietėjusiu koralų smėlio mišiniu.“

„Taraia objektas“ palydovų nuotraukose matėsi nuo 2015 m.

„National Geographic“ duomenimis, vadinamasis „Taraia objektas“ palydovų nuotraukose pastebėtas 2020 m., tačiau ekspertai nesutarė, ar tai galėtų būti A. Earhart lėktuvas, ar kažkas paprastesnio, pavyzdžiui, nuskendusi palmė. R. Pettigrew su kolegomis surinko daugiau palydovinių vaizdų, kurie parodė, kad objektas pirmą kartą tapo matomas 2015 m. balandžio 27 d. Skeptikai jau seniai teigė priešingai – vienoje interneto svetainėje pirminis palydovo vaizdas buvo pažymėtas raudonu užrašu „Paneigta“.

Purdue universiteto duomenimis, Nikumaroro yra maždaug už 400 mylių į pietryčius nuo Howlando salos – A. Earhart skrydžio tikslo 1937 m. liepą. Pasak R. Pettigrew, nuo paskutinės leidimą turėjusios ekspedicijos į salą buvo praėję septyneri metai, o Taraia pusiasalyje niekas nebuvo lankęsis daugiau nei 15 metų. Pagal aerofotografijas objektas turėjo būti vos už 10 pėdų nuo lagūnos kranto, priklausomai nuo potvynio – po vos 5 pėdomis vandens ir nežinomo storio nuosėdų sluoksniu. Ekspedicija buvo surengta Archeologinio palikimo instituto, „Purdue Research Foundation“ ir Purdue universiteto bendromis pastangomis.

Ekspedicija: 17 žmonių, keturios dienos ir milžiniški krabai

Po kelių dienų kelionės laivu ir vėlavimų dėl prasto oro 17 žmonių ekspedicija įplaukė į koralų žiedu apjuostą atolą, pasistatė palapines ir keturias dienas atliko tyrimus, įskaitant paieškas metalo detektoriais. Nakvoti įgulai teko jūroje – iš dalies dėl milžiniškų sausumos kokosinių krabų, dar vadinamų „krabais vagimis“ dėl smalsumo ieškant maisto.

Kelionę iš dalies rėmė Indianos valstijoje esantis Purdue universitetas, kuriame A. Earhart kadaise dėstė ir globojo jaunas lakūnes. Universitetas padėjo finansuoti ir jos modifikuotą lėktuvą „Lockheed Electra 10-E“, vadintą „skraidančia laboratorija“. „Nors žinome, kad tai nuvilia daugelį, įskaitant mus, ši misija prideda naują skyrių ieškant galutinio atsakymo į mįslę, kas nutiko A. Earhart, kai ji beveik prieš devynis dešimtmečius bandė apskristi Žemės rutulį“, – rašoma universiteto pranešime.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Dingimo data	1937 m. liepos 2 d.	„Wikipedia“
Ekspedicijos dalyviai	17	„The Guardian“
Tyrimų trukmė saloje	4 dienos	„The Guardian“
Nikumaroro matmenys	apie 7,5 × 2,5 km	„Wikipedia“
Lėktuvas	„Lockheed Electra 10-E“	„The Guardian“
Išvada	medžių sankaupa su karbonatine danga	„The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, „Wikipedia“.

Kodėl ieškoma būtent Nikumaroro saloje

A. Earhart ir jos navigatorius Fredas Noonanas dingo 1937 m., bandydami apskristi Žemės rutulį ties pusiauju. Tai paskatino vieną didžiausių oro ir jūros paieškų istorijoje. Praėjus beveik 90 metų, paieškos tęsiasi, o Nikumaroro atolas Kiribačio salyne laikomas viena labiausiai tikėtinų vietų, kur jie galėjo nusileisti. Ankstesnių vizitų į negyvenamą atolą metu rasta stovyklos, kurioje galėjo gyventi išgyvenę po katastrofos žmonės, pėdsakų, XX a. ketvirtojo dešimtmečio moteriško bato ir kitų įdomių radinių, tarp jų – kosmetinio kremo nuo strazdanų stiklainio šukė.

„National Geographic“ duomenimis, organizacija TIGHAR ilgus metus plėtojo teoriją, kad lėktuvas skrido 157 laipsnių navigacine linija į pietryčius ir, pamačiusi Nikumaroro, A. Earhart galėjo nusileisti ant plataus salos rifo. Tarp TIGHAR įrodymų – iš lėktuvo medžiagų pagaminti rankdarbiai, rasti apleistame britų kolonijos, gyvavusios saloje 1938–1963 m., kaime.

„Wikipedia“ duomenimis, Nikumaroro, anksčiau vadintas Gardnerio sala, priklauso Fenikso saloms ir yra maždaug 7,5 km ilgio bei 2,5 km pločio koralų atolas su didele lagūna. Nors rasta archeologinių ir kaulų radinių, labiau atitinkančių europinės kilmės moters, atsidūrusios saloje po katastrofos, buvimą nei kitų žinomų gyventojų, jokių neginčijamų A. Earhart lėktuvo ar jos buvimo saloje įrodymų iki šiol nerasta. Apie 1938 m. salos nuotraukas, kurios galėjo padėti paieškoms, 77.lt rašė straipsnyje apie paskelbtas Nikumaroro nuotraukas.

Pirmoji moteris, viena perskridusi Atlantą

„Wikipedia“ duomenimis, Amelia Earhart gimė 1897 m. liepos 24 d. ir tapo viena garsiausių aviacijos pradininkių. 1928 m. ji tapo pirmąja moterimi keleive, perskridusia Atlantą lėktuvu, o 1932 m. – pirmąja moterimi, viena be nusileidimų perskridusia Atlantą, už ką buvo apdovanota Skiriamuoju skraidymo kryžiumi. Ji buvo viena pirmųjų, propagavusių komercinę aviaciją, rašė perkamas knygas apie savo skrydžius ir padėjo įkurti lakūnių organizaciją „Ninety-Nines“. 1937 m. liepos 2 d. ji ir F. Noonanas dingo virš Ramiojo vandenyno dvivarikliu „Lockheed Model 10 Electra“, bandydami tapti pirmąja lakūne, apskridusia pasaulį. Mirusia ji paskelbta 1939 m. sausio 5 d.

Ši ekspedicija papildė ilgą atmestų hipotezių sąrašą. „The Guardian“ primena, kad buvo atmestos ir kitos teorijos, pavyzdžiui, kad A. Earhart išgyveno ir gyveno kita pavarde.