Lietuvoje kūrybiškumo netrūksta: dalies miestelių ir vietovių pavadinimai gali kaip reikiant nustebinti
Lietuva, nors ir nedidelė šalis, tačiau pasižymi gražia gamta, vaizdingais miesteliais bei kurortais, gilia istorija. Prie šių epitetų galima priskirti ir pačių lietuvių kūrybiškumą, kuris mūsų tautą lydėjo nuo pačių seniausių laikų.
Ir šiuo atveju kalbame ne apie senąsias lietuvių dainas, patarles, sakmes ar kitas istorijas, bet apie šalies vietovardžių pavadinimus. Juk vos išvykus iš Vilniaus, Kauno ar kito didesnio miesto, vietovardžių lentelėse išvysime ne vieną stebinantį bei neretai prajuokinti galintį pavadinimą.
Tokie dažnai atkreipia net ir mažiausiai akylų keliautojų dėmesį: šalia pavadinimų lentelių fotografuojamasi, nuotraukomis gausiai dalijamasi socialiniuose tinkluose, kur netrunka užvirti diskusijos apie tai, ką vienas ar kitas kaimo ar kitos vietovės pavadinimas iš tiesų reiškia.
Puskepuriai, Šlapimas ar Lašiniai – būtų sudėtinga nesutikti, kad tokie pavadinimai iš tiesų traukia akį, priverčia nusijuokti ir galiausiai surimtėjus pasvarstyti, kodėl gi ši vieta pavadinta būtent taip. Atsakymų į tokius klausimus galime paieškoti drauge.
Kaimų pavadinimai yra neatsiejami senosios Lietuvos istorijos dalis
Vienas iš tokių, neįprastą vardą turinčių Lietuvos kaimų yra Puskelniai, o šio pavadinimo reikšmė siejama net su keliomis istorijomis. Pasakojama, kad kartą susimušė Šešupės kaimų bernai: vieni liko suplėšytomis kepurėmis, o kiti suplėšytomis kelnėmis. Taip vieną netoliese esantį kaimą pradėta vadinti Puskelniais, o kitą – Puskepuriais[1].
Kita istorija, susijusi jau tik su Puskelniais teigia, kad kaimo bernai brisdavo per Šešupę į kitą krantą, kuriame vykdavo šokiai. Kad nesušlaptų, jie pasiraitodavo savo kelnes, tad visi ėmė pravardžiuoti juos puskelniais. Kalbama ir apie dar vieną istoriją. Neva kadaise kaime gyvenę vežikas ir jo ponas, kurie mūvėdavo trumpomis ir pūstomis kelnėmis, tad kiti kaimo gyventojai pradėjo juos pravardžiuoti puskelniais. Taip Puskelnių pavadinimas ėmė ir prigijo.
Tikrai įdomus gali pasirodyti ir kaimo pavadinimas Šlapimas. Tiesa, nors internautams jis atrodo juokingas, tačiau iš tiesų jis yra kilęs iš visai kitos reikšmės ir reiškia šlapią, drėgną vietą. Tą patį galima pasakyti ir apie kaimą pavadinimu Naujiena. Šio kaimo vardo reikšmė – naujai išarta žemė, vieta, kur įsikuria naujakuriai[2].
Būdviečiai taip pat yra gyvenvietė, pasižyminti tikrai kitonišku pavadinimu. Teigiama, kad šis kaimas susiformavo iš gyvenvietės tipo – būdos; būtent taip buvo vadinamos miško verslo įmonės. Galiausiai prie šio žodžio buvo pridėtas subūdvardintas vietos pavadinimo formatas[3].
Įdomus yra ir Rojaus kaimo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės šiaurėje, šalia Beržininkų ežero, pavadinimas. Teigiama, kad 1890 m. Adomas Hrebnickis iš uošvio gavo 14 hektarų žemės, vadinamos Velnyne – ji buvo akmenuota, kalvota ir netinkama žemdirbystei.
A. Hrebnickis nusprendė teritoriją sutvarkyti, užveisė didelį sodą, su įvairiomis vaismedžių veislėmis, čia imtos platinti ir mažai žinomas Lietuvoje obuolių veisles. Galiausiai, vieta praminta buvo priešingai nei ankstesnioji Velnynė ir gavo Rojaus pavadinimą[4].
Netradicinis savo pavadinimu yra ir Lašinių kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Kauno marių rytiniame krante. Vietos pavadinimas siejamas su istorija, kai iš Rumšiškių turgaus keliavo vienas žmogus. Staiga leda įlūžo ir gyventojas pradėjo skęsti. Tačiau turguje jis buvo nusipirkęs gabalą lašinių ir skilandį, tad metė juos ant ledo kaip gelbėjimosi inkarus.
Skilandis slysdamas nusirideno atgal į ledinį vandenį, o lašiniais žmogus užsikabino už ledo ir vargais negalais išlipo iš vandens. Taip žmogus pasinaudodamas lašiniais išsigelbėjo, o šalia buvęs kaimas pradėtas vadinti Lašiniais[5].
O įdomių kaimelių pavadinimų Lietuvoje galima atrasti ir daugiau, tiesa, ne visų jų kilmė yra gerai žinoma, o ir dėl iš kaimo sparčiai besitraukiančių žmonių, vietinių populiacija vis mažėja, senieji gyventojai iškeliauja Anapilin, o istorijų papasakoti paprasčiausiai nebelieka kam. Vis dėlto, jų pamiršti tikrai nevalia.
- Naujiena. Kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 1 km į šiaurę nuo Bubių.
- Lopai. Kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 2 km šiauriau Baisogalos, šalia kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva.
- Kaukazas. Kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 2 km nuo Karmėlavos.
- Varšuvėlė. Viensėdis Trakų rajono savivaldybėje, 4 km nuo Rūdiškių.
- Grybai. Kaimas Švenčionių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Sarių.
- Starka. Kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 18 km nuo Kalesninkų.
- Fliorencija. Kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 1 km nuo Kaulakių, prie Kaulakių tvenkinio[6].
Humoro jausmo negailint buvo vadinami ir įvairūs gamtos objektai
Kūrybiškai pavadinę kaimą ar gyvenvietę, mūsų protėviai nepagailėdavo įdomių pavadinimų suteikti ir svarbiems gamtos objektams. Pavyzdžiui, Kiaulės nugaros vardu yra pavadinta sala Kuršių mariose, visai šalia jūrų perkėlos Klaipėdoje. Tuo tarpu aukštapelkė netoli Marcinkonių kaimo yra pavadinta Meškos šikna. Netoli Marcinkonių yra ir Gaidžių kopa.
Lašinių piliakalnį galima rasti Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie jau anksčiau minėto Lašinių kaimo. O Švenčionių rajone, Labanoro girioje yra ežeras Arkliašūdis. Kitas ne mažiau skambaus pavadinimo ežeras yra Molėtų rajone, netoli Joniškio. Jo pavadinimas – Pravalas.
Šali Kupiškio marių yra dendrologinis parkas Uošvės liežuvis. Zarasų rajone iš Duburio ežero iki Zalvio ežero teka upė, kurios pavadinimas – Rūra, o Telšių rajone yra nedidelis Žarnos upelis, vėliau įtekantis į Miniją. Prienų krašto muziejaus padalinys, įsikūręs Prienų rajone, yra vadinamas Šilavoto davatkynu, mat šioje vietoje XX a. veikė neformalus moterų vienuolynas.
Tuo tarpu Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje yra Avino kalnas, nuo kurio apžvalgos aikštelės matyti Avikalnio rago palvės kompleksas, Kuršių marių pakrantė ir Mirusios kopos. Šiais laikais galbūt kažkam ir nepatiktų, kad Lietuvoje egzistuoja ir raistas, pramintas Gėjaus pelke, o netolimais yra ir Gėjuko ežeras.
