I. Vėgėlė prakalbo apie planus suburti naują politinį darinį
Ar Lietuvoje gali rastis dar viena politinė jėga? Toks klausimas po sekmadienį Kaune vykusios „Piliečių konferencijos“ skamba vis garsiau. Renginį inicijavęs Seimo narys Ignas Vėgėlė leido suprasti, kad dabartinis etapas gali būti ne vien diskusijų platforma, bet ir pradžia organizuotam politiniam judėjimui.
Politikas kalbėjo apie tai, jog realūs pokyčiai valstybėje įmanomi tik per struktūruotą politinę veiklą. Jo vertinimu, dabartinė sistema veikia taip, kad be politinės jėgos instrumento reikšmingos įtakos padaryti nepavyks. Sprendimus dėl tolesnių žingsnių jis ketina priimti pavasarį[1].
Tuo pačiu I. Vėgėlė pabrėžė, kad šiuo metu neplanuoja dalyvauti 2027 metų savivaldos rinkimuose, o klausimą dėl savo narystės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje vadina per ankstyvu svarstyti.
Konferencijoje pristatytas manifestas tapo ideologiniu renginio pagrindu. Jame išdėstyta kryptis – esminiai politinės sistemos pokyčiai, suvereniteto „grąžinimas tautai“, šeimos stiprinimas, demokratijos atkūrimas ir taikos išsaugojimas. Dokumentą pasirašę asmenys įsipareigotų ne tik pritarti idėjoms, bet ir aktyviai veikti: telktis, burti bendraminčius bei steigti Telkties komitetą, kuris vienytų organizacijas ir bendruomenes.
Renginys sutraukė pusę tūkstančio dalyvių, tarp jų – ir jau žinomus veidus
Kaip skelbiama, į „Žalgirio“ arenos amfiteatrą susirinko apie 500 žmonių, renginys buvo transliuojamas ir internetu. Tarp dalyvių – europarlamentaras Petras Gražulis, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, kunigas Robertas Grigas, režisierė Hana Šumilaitė, žurnalistė Rūta Janutienė, buvę Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Kęstutis Skrebys bei kiti viešai žinomi asmenys. Kai kurie jų akcentavo tradicinių vertybių atstovavimo poreikį politikoje ir neatmetė galimybės jungtis prie galimos naujos jėgos.
Vis dėlto salėje skambėjo ir skirtingos nuotaikos. Dalis dalyvių teigė palaikantys naujos politinės krypties atsiradimą ir matantys joje galimybę atnaujinti politinę aplinką. Kiti laikėsi nuomonės, kad problema slypi ne partijų skaičiuje, o politikų kultūroje ir santykyje su rinkėjais. Net ir skeptiškiau nusiteikę dalyviai pripažino, jog visuomenės telkimo idėja savaime yra reikšminga.
Visuomenėje – įvairios nuotaikos
Tuo tarpu šį susitikimą suskubo įvertinti ir patys gyventojai. Tiesa, vienos nuomonės čia nebuvo – vieni teigė, kad pagaliau galbūt valstybės laukiantys realūs pokyčiai ir I. Vėgėlei siuntė palaikymą, kiti, tuo tarpu, kritikavo renginio svečius ir „keistą pasirinkimą“.
„Tokios publikos kompanijoje pakliūti į kadrą padoriam žmogui būtų gėda.“ – rašė viena internautė.
„O geras kontingentas skaitosi tik tada, jeigu už konservatorius? Argi šitie žmonės susirinkę negali turėti savo nuomonės? Tai pasakykite tada, kur ta demokratija?“ – rėžė kita gyventoja.
Tačiau kita dalis gyventojų, palaikė parlamentaro idėją suburti tokio tipo renginį.
„Pagarba gerb. Ignui Vėgėlei. Malonu matyti susirinkusius protingus, intelektualius žmones“, – teigė gyventoja.
Prakalbo apie politinį restartą
Apie organizuojamą „Piliečių konferenciją“ I. Vėgėlė paskelbė vasario pabaigoje, teigdamas, kad dabartinė politinė sistema yra praradusi visuomenės pasitikėjimą ir nebeatliepia žmonių lūkesčių. Seimo narys tvirtina, jog valdžia „negirdi tautos“, o pats politinis modelis save diskreditavo, todėl būtini esminiai, o ne kosmetiniai pokyčiai. Anot jo, renginys turėtų tapti erdve telkti išsiskaidžiusias visuomenines ir politines jėgas bei inicijuoti platesnį dialogą dėl naujos politinės krypties.
Tuo metu I. Vėgėlės santykiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išlieka įtempti – jis kalba apie telkties stoką ir nepasitenkinimą dabartiniu darbu, nors frakcijos vadovybė skilimo neįžvelgia.
Be to, parlamentaras pastaruoju metu aktyviai reiškiasi ir kitais klausimais: kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą dėl planuojamo karinio poligono Kapčiamiestyje, prašydamas paviešinti sprendimą pagrindžiančius duomenis ir atsižvelgti į vietos bendruomenės argumentus.
