Reikia kaupti ne tik kalio jodidą bet ir vaistus nuo viduriavimo bei vėmimo
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atnaujintą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašo vaistus, kurių atsargų šalių vyriausybės turėtų būti sukaupusios radiologinės arba branduolinės avarijos atveju.
PSO teigimu, vyriausybės turėtų turėti ne tik asmeninės apsaugos priemonių, bet ir pakankamai vaistų, pavyzdžiui, kalio jodido tablečių, vaistų nuo viduriavimo arba vėmimo.
Tokia PSO rekomendacija pateikta tuo pat metu, kai Europa susiduria su didžiuliu vaistų trūkumu. Nors šis vaistų, ypač antibiotikų stygius neramina medikus ir vaistininkus, Europos vaistų reguliavimo institucija vis dėlto nusprendė antibiotikų trūkumo žemyne nevadinti „esminiu įvykiu“.
Dėl šio sprendimo, gydytojų ir vaistininkų organizacijos paragino Europos Komisiją (EK) priimti griežtesnius teisės aktus, siekiant ateityje išvengti panašaus vaistų stygius ir galimos sveikatos apsaugos sistemos krizės.
Vyriausybės turi būti pasirengusios ekstremalioms situacijoms
„Labai svarbu, kad vyriausybės būtų pasirengusios apsaugoti gyventojų sveikatą ir nedelsiant reaguotų į ekstremalias situacijas. Tai apima ir pasirengimą turėti gyvybę gelbstinčių vaistų, kurie sumažins riziką, ir atsargų, skirtų gydyti radiacijos sukeltus sužalojimus“, – teigė PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja Maria Neira.
Nors PSO ataskaitoje užsimenama apie tai, kad moksliniuose tyrimuose daroma didžiulė pažanga kuriant naujus gydymo būdus, dėl kurių gali atsirasti naujų produktų, skirtų naudoti radiacinės avarijos metu, esminis dėmesys skiriamas jau daugeliui žinomiems medikamentams.
PSO ataskaitoje išskiriamas jodas, kuris yra vartojamas siekiant išvengti radioaktyviųjų medžiagų poveikio skydliaukei. Taip pat raginama sukaupti kalcio ir (arba) cinko atsargų, kurios gali būti naudojamas vidaus užterštumui transuraniniais radionuklidais gydyti. Vyriausybėms rekomenduojama įsigyti ir pakankamai citokinų, naudojamų kaulų čiulpų pažeidimams mažinti arba esant ūminiam radiaciniam sindromui. PSO taip pat rekomenduoja kaupti vaistų nuo vėmimo, viduriavimo bei infekcijoms gydyti, atsargas[1].
Įprastai į valstybių nacionalines atsargas, skirtas ekstremalioms situacijoms, įeina bendrieji reikmenys ir medžiagos, naudojamos bet kokio pobūdžio pavojui, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos priemonės, traumų rinkiniai, skysčiai, antibiotikai ir skausmą malšinantys vaistai. Pastaroji PSO ataskaita yra paskutinis atnaujinimas nuo 2007 m.
Nors šiuo metu PSO neįvardija jokios konkrečios grėsmės, tačiau galima numanyti, kad atnaujinimas gali būti susijęs su pasaulyje vis didėjančia įtampa, o ypač, su karu Ukrainoje[2].
Dar šį mėnesį Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi sakė, kad jo agentūra steigia nuolatinį branduolinės saugos ir saugumo ekspertų būrį Ukrainos branduoliniuose objektuose, taip siekiant užkirsti kelią branduolinės avarijos scenarijui.
Europoje masiškai trūksta antibiotikų
Senajame žemyne, nors ir toliau greitai senka vaistų atsargos, kaip jau minėta, Europos vaistų agentūra nusprendė antibiotikų trūkumo nelaikyti „esminiu įvykiu“. Vaistų atsargos Europoje sekti ėmė dar pernai. Tuomet medikai ir vaistininkai pastebėjo, kad ypač stinga plačiai vartojamų antibiotikų, pavyzdžiui, amoksicilino, kuris yra naudojamas bakterinėms infekcijoms gydyti[3].
Nors EMA duomenimis, šiuo metu beveik visos Europos šalys praneša apie antibiotikų trūkumą, agentūra teigia sulaukusi pozityvių ženklų iš didžiųjų amoksicilino gamintojų ir skelbia, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais tiekėjai padidins pasiūlą, o pavasarį antibiotikų stygius sumažės.
Vis dėlto, pacientų ir vartotojų grupių konsorciumas kreipėsi į EMA ir pareiškė, kad agentūra imasi per menkų priemonių vaistų trūkumui spręsti. Konsorciumas taip pat rekomendavo EMA paskelbti situaciją „esminiu įvykiu“, nes tai suteiktų reguliavimo institucijai galimybę matyti amoksicilino ir kitų antibiotikų trūkumo mastą visame žemyne.
Be to, gydytojai ir vaistininkai kreipėsi į EK ir paragino instituciją priimti griežtesnius teisės aktus, kad ateityje būtų išvengta vaistų trūkumo. Vaistininkai sako, kad šis trūkumas yra bandomasis etapas EMA.
„Ši krizė parodė, kad dabartinės reguliavimo priemonės, įskaitant naująjį reglamentą dėl išplėstinių EMA įgaliojimų, neatitinka savo paskirties ir nėra pakankamos, kad užtikrintų nepertraukiamą visų Europos pacientų gydymą. Pavyzdžiui, šešiose ES šalyse nėra sistemų, kurios leistų vaistinėms pranešti apie vaistų trūkumą, o vietoj to pasikliaujama tik gamintojais, kurie praneša apie turimus vaistus. Naujosiose ES taisyklėse taip pat numatyta sukurti Europos vaistų trūkumo stebėsenos platformą, kuri leistų centralizuotai rinkti duomenis apie vaistų pasiūlą ir paklausą, tačiau planuojama, jog ši platforma pradės veikti visu pajėgumu tik 2025 metais“, – teigia vaistininkų lobistinės organizacijos PGEU generalinė sekretorė Ilaria Passarani[4].
