Ataka Irane – tik vienas didėjančios pasaulinės įtampos pavyzdys
Savaitgalį pasaulio naujienų portalus apskriejo žinia, kad prieš karinę gamyklą Irane įvykdyta dronų ataka. Neilgai trukus imta spekuliuoti, kad už šiuos atakos slypi Izraelis.
JAV pareigūnai sekmadienį viešai užsiminė apie tai, kad būtent Izraelis galimai yra atsakingas už naktinę dronų ataką. Pats Iranas teigia perėmęs dronus, kurie smogė karinės pramonės objektui netoli Isfahano miesto ir sakė, kad aukų ar rimtos žalos nebuvo[1].
O žvilgsnis į Izraelį krypsta neatsitiktinai. Irano priešu laikomas Izraelis jau anksčiau pareiškė, kad yra pasirengęs smogti Irano taikiniams, jei diplomatija nepadės pažaboti Teherano branduolinės programos, tačiau dabar Izraelis nuo komentarų susilaiko. Jei šalis iš tiesų yra atsakinga už dronų ataką, tokia galimybė reikštų, kad tarp Irano ir Izraelio gali įsiplieksti karinis konfliktas.
Negana to, Izraelis ir toliau tęsia kruvinus susirėmimus su Palestina. Neseniai pranešta apie pajėgų didinimą okupuotame Vakarų Krante. Tokia žinia buvo paskelbta iškart po to, kai Jeruzalėje palestinietis įvykdė kelis teroristinius išpuolius.
Izraelio karinis apžvalgininkas Ronas Ben-Yishai teigia, kad pastarojo meto įvykiai gali pakelti ekstremalaus smurto lygį iki tikro sukilimo, kuriame dalyvaus masės palestiniečių ir žydų ekstremistų[2]. R. Ben-Yishai taip pat įspėjo, kad bet kokia didelė operacija, kuriai pritars Izraelio saugumas, užuot nuraminusi regioną, dar labiau pakurstys įtampas.
Įtampa Viduriniuosiuose Rytuose išaugo kaip tik tuo metu, kai regione vieši JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Jis šiuo metu atvyko į Egiptą, kur prasideda trijų dienų vizitas. Jo darbotvarkėje yra Izraelio ir Palestinos įtampos klausimas, Rusijos karas Ukrainoje ir Irano branduolinė programa[3].
Kinijos pajėgos įsiveržė į Taivano vandens ir oro erdvę
Tačiau įtampa auga ne tik Viduriniuosiuose Rytuose, bet ir Azijoje. Taivano sąsiauryje auga nerimas dėl bet kuriuo metu galinčio prasidėti konflikto tarp nepriklausomu save laikančio Taivano ir komunistinės Kinijos.
Paskutinis augančios įtampos pavyzdys – pirmadienio rytą Kinijos karinių laivų ir orlaivių įsiveržimas į Taivano vandenis bei oro erdvę. Pastarosiomis savaitėmis ar net mėnesiais tokie įsiveržimai tapo beveik kasdieniai[4].
Pirmadienį Taivano nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad ankstų rytą buvo pastebėti 6 Kinijos kariniai orlaiviai ir 5 karinio jūrų laivyno laivai. Taip pat patvirtinta, kad Taivano ginkluotosios karinės pajėgos stebi padėtį, o Taivano orlaiviai, laivai ir sausumos raketų sistemos yra pasiruošę reaguoti į galimus priešų veiksmus.
Atsižvelgiant į analogiškų įvykių dažnumą bei Kinijos galios demonstravimą, JAV vis dažniau užsimena apie potencialią Kinijos invaziją į Taivaną. JAV oro pajėgų generolas Mike’as Minihanas neseniai net pasidalijo komentarais apie galimą karą su Kinija, kuris gali įvykti jau po kelerių metų.
JAV generolas M. Minihamas karą su Kinija prognozuoja 2025-aisiais
Generolas parengė atmintinę, kuri buvo išplatinta socialinėje erdvėje ir tarp JAV gynybos pareigūnų sukėlė didelį skandalą. M. Minihamo atmintinėje teigiama, kad karui su Kinija derėtų pasiruošti per ateinančius dvejus metus[5].
„Tikiuosi, kad klystu. Mano nuojauta man sako, kad kariausime 2025 m. Xi užsitikrino trečią kadenciją. Taivano prezidento rinkimai vyks 2024 m. ir suteiks Xi pakankamą priežastį. JAV prezidento rinkimai vyks 2024 m. ir parodys Xi susiskaldžiusią Ameriką. Xi komandos, priežastys ir galimybės yra susietos su 2025 m.“, – teigia JAV generolas.
JAV Gynybos departamentas suskubo paaiškinti, kad su tokia niūria M. Minihamo prognoze nesutinka.
„Šie komentarai neatspindi departamento požiūrio į Kiniją. Nacionalinėje gynybos strategijoje aiškiai nurodyta, kad Kinija yra svarbiausias Gynybos departamento iššūkis, o mes ir toliau daugiausia dėmesio skiriame darbui kartu su sąjungininkais ir partneriais, kad išsaugotume taikų, laisvą ir atvirą regioną“, – teigė Pentagono spaudos sekretoriaus, karinių oro pajėgų brigados generolas Patrickas S. Ryderis.
JAV ne kartą yra pabrėžusi, jog potencialaus konflikto metu gintų Taivaną. Tai aštrina ir taip įtemptus santykius tarp Pekino ir Vašingtono, o pastaraisiais metais, JAV būtent Kiniją laiko viena didžiausių grėsmių.
Kinijos vyriausioji branduolinių ginklų laboratorija ir toliau naudoja JAV puslaidininkių kompiuterių lustus
Dėl šios priežasties JAV ypač opus tapo Kinijos bendrovių veiklos klausimas, o paskutinieji duomenys rodo, kad nepaisant to, kad prieš kelis dešimtmečius buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, Kinijos vyriausioji branduolinių ginklų laboratorija ir toliau naudoja amerikiečių „Intel“ ir „Nvidia“ puslaidininkių kompiuterių lustus[6].
Paaiškėjo, kad Kinijos valstybinė Inžinerinės fizikos akademija nuo 2020 m. galėjo įsigyti JAV lustų, nors nuo 1997 m. buvo įtraukta į juodąjį JAV eksporto sąrašą. Pranešama, kad plačiai naudojamos mikroschemos buvo įsigytos per perpardavėjus Kinijoje, o į juodąjį sąrašą įtraukta branduolinių ginklų laboratorija jas naudojo branduoliniams sprogimams modeliuoti ir imituoti.
Sirijos vyriausybė kalta dėl cheminės atakos prieš civilius
Tuo tarpu Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros grupė penktadienį paskelbė beveik dvejus metus trukusio tyrimo dėl cheminio ginklo panaudojimo 2018 m. Dūmoje, Sirijoje, rezultatus ir padarė išvadą, kad už atakos slypi Sirijos vyriausybės pajėgos.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) teigia turinti pakankamai įrodymų, kad bent vienas Sirijos pajėgų sraigtasparnis numetė bombas su toksiškomis chloro dujomis ant dviejų daugiabučių namų civilių gyvenamoje teritorijoje[7].
Per 2018 m. balandžio 7 d. ataką žuvo 43 žmonės, daugiau nei 500 buvo sužeisti, dauguma jų buvo moterys ir vaikai. OPCW teigimu, išlikusių gyvų nukentėjusiųjų simptomai atitinka labai didelės koncentracijos chloro dujų poveikį, o toksikologų vertinimu, nukentėjusiųjų ir medicinos personalo pasakojimai atitinka greitą didelės chloro dujų dozės išsiskyrimą.
„Gauta informacija rodo, kad tuo metu, kai įvyko incidentas, oro erdvę virš Dūmos kontroliavo tik Sirijos arabų oro pajėgos ir Rusijos oro erdvės gynybos pajėgos. Įvertinus informaciją, rodančią, kad kitos valstybės 2018 m. balandžio mėnesį vykdė oro antskrydžius ir operacijas Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje, nebuvo gauta jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad oro antskrydžius Rytų Gutos rajone, įskaitant Dūmą, vykdė Sirijos Arabų Respublikos valdžios institucijoms besipriešinančios pajėgos“, – teigiama OPWC ataskaitoje.
Įtampa auga ir tarp Graikijos bei Turkijos
Įtampa auga ir Europoje. Tiek Turkija, tiek Graikija, kurios abi yra prie svarbių rinkimų slenksčio, vis dažniau pasitelkia aštrią ir pavojingą retoriką viena kitos atžvilgiu.
Pastaruoju metu Graikija padidino savo antiturkiškos retorikos toną, o savo ruožtu Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad jei Graikijos provokaciniai veiksmai tęsis, Turkija gali atverti bylą dėl Egėjo jūros salų suvereniteto, nes šios salos buvo perduotos Graikijai su sąlyga, kad jos bus išlaikytos demilitarizuotos[8].
Šioms saloms demilitarizuotas statusas buvo suteiktas dar 1913 m., kai jos buvo perduotos Graikijai. Per tą laiką nebuvo pasirašytas joks kitas susitarimas dėl šio statuso pakeitimo. Graikijos Dodekaneso salynui suteiktas toks pat demilitarizuotas statusas.
Vėliau šį salyną okupavo Italija, tačiau tai nepakeitė demilitarizuoto salų statuso. Po 1947 m. Paryžiaus sutarties jas grąžinus Graikijai, demilitarizuotas statusas išliko nepakitęs. 1976 m. didėjanti įtampa tarp Ankaros ir Atėnų buvo numalšinta tik Jungtinės Karalystės pastangomis.
Vėliau šis susitarimas buvo paverstas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija. Šioje rezoliucijoje Turkija ir Graikija buvo paragintos vengti vienašališkų veiksmų ir taikiai išspręsti problemą. 1976 m. Turkija ir Graikija Berne pasirašė memorandumą, kuriuo dar kartą įsipareigojo vengti vienašališkų veiksmų Egėjo jūroje, tačiau demilitarizuotų salų, esančių netoli Turkijos krantų statusas yra pagrindinis abiejų šalių nesutarimo šaltinis.
Rusija reikalaus karinio mokymo mokyklose
Tuo tarpu Rusija, šiuo metu tęsianti karo veiksmus Ukrainoje, nesirengia atsisakyti savo militaristinės politikos. Priešingai, pagal naujas šalies švietimo ministerijos gaires Rusijos moksleiviai netrukus pradės mokytis, kaip elgtis su automatais ar rankinėmis granatomis.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija skelbia, kad į mokymo programos kursą „Gyvenimo saugos pagrindai“, kuris taps privalomas Rusijos vidurinėse mokyklose nuo naujų mokslo metų, bus įtraukiami kariniai pratimai, mokymas naudotis ginklais ir kita karine technika[9].
„Iniciatyvos pabrėžia vis labiau desperatišką Rusiją dabartinio karo metu, o taip pat tai yra greičiausiai sąmoningas priminimas apie Sovietų Sąjungą: panašūs mokymai mokyklose buvo privalomi iki 1993 metų“, – teigiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos ataskaitoje.
Dar praėjusių metų pabaigoje Rusijos Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija taip pat paskelbė apie planus kolegijose ir universitetuose vykdyti „karinio rengimo pagrindų“ programą.
B. Johnsonas teigia, kad V. Putinas jam grasino raketomis
Rusijos-Ukrainos karui tęsiantis, buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kalbėdamas BBC dokumentinio filmo cikle, atskleidė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu prieš invaziją į Ukrainą grasino premjerą nužudyti.
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas ir aktyvus Ukrainos rėmėjas teigia iš Rusijos prezidento išgirdęs užuominą apie galimą ataką raketomis[10].
„Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė: „Borisai, nenoriu, kad nukentėtum, bet su raketa tai užtruktų vos minutę. Manau, kad iš labai ramaus jo tono, iš to, kaip jis skambėjo ir tam tikro atsainumo, jis tiesiog manipuliavo manimi ir siekė priversti derėtis“, – pokalbį su Rusijos prezidentu ir jo komentarus mena B. Johnsonas.
Savo ruožtu Kremlius suskubo neigti, jog V. Putinas grasino britų premjerui ir patį B. Johnsoną apkaltino melu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad jokių grasinimų raketomis tikrai nebuvo.
„Tai sąmoningas melas, taigi reikia paklausti pono B. Johnsono, kodėl jis nusprendė taip pasakyti. Arba tai buvo nesąmoningas melas ir jis iš tikrųjų nesuprato, apie ką su juo kalbėjo V. Putinas“, – teigia Kremliaus atstovas spaudai[11].
D. Peskovas taip pat teigė, kad prezidentas V. Putinas sakė B. Johnsonui, jog jei Ukraina įstotų į NATO, tai reikštų, kad JAV ar NATO raketos, dislokuotos netoli Rusijos sienų, galėtų per kelias minutes pasiekti Maskvą. Atstovo spaudai teigimu, tokius teiginius B. Johnsonas galėjo interpretuoti savaip ir suprasti kaip tiesioginį grasinimą.
