Viešosios saugumo tarnybos reforma sulaukė VST pareigūnų nepasitenkinimo
Panašu, jog Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnai, kurie ne taip seniai nuo Seimo prieigų vaikė protestuojančius Lietuvos žmones, dabar patys atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. VST darbuotojai šiandien (rugsėjo 20 d.) rengia protesto akciją, pavadinimu „Nežaiskime su likimais“. Tokio žingsnio nuspręsta imtis dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planų organizuoti VST reformą. Jau ketvirtadienį VRM turėtų Seimui pateikti su tuo susijusius įstatymų projektus.
ELTA duomenimis, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga pranešė, jog VST pareigūnai rinksis Nepriklausomybės aikštėje, prie simbolinės šaškių lentos. Taip bus išreikštas darbuotojų nepritarimas bandant panaikinti tarnybą, kadangi VRM nori ją prijungti prie Policijos departamento.
VRM nusprendė reorganizuoti dabartinę tvarką, nes VRM darbo grupė atliko VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą ir surinkusi bei įvertinusi visus duomenis, nusprendė integruoti tarnybą į policiją. Jei parlamentas pritartų VRM siūlymui, VST jau kitų metų kovo mėnesį taptų policijos dalimi. Policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys, o karo padėties atveju ji išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi.
Tačiau VST pareigūnams tokie pokyčiai atrodo visiškai nereikalingi. Protesto akcijoje turėtų dalyvauti apie 50 VST pareigūnų. Renginio metu pasisakys Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir profsąjungos tarybos narė Nomeda Kačiulienė. O po protesto akcijos jos rengėjai neš į Seimo kanceliarijos priimamąjį kreipimąsi, kuriuo išsakys savo nepritarimą vykdomai reformai. Kreipimąsi pasirašė 412 VST pareigūnų, jis adresuotas VRM ir Seimo nariams.
VST pareigūnai be gailesčio vaikė mitinguojančius žmones ašarinėmis dujomis
Paradoksalu, jog dabar prie Seimo stovės ir savo teises bandys ginti tie patys pareigūnai, kurie ne taip seniai be gailesčio naudojo ašarines duris bei jėgą, kad nuo Seimo prieigų išvaikytų kitus mitinguotojus. Į 2021 metų rugpjūčio mėnesį surengtą visuotinį mitingą suvažiavo daugybė žmonių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, tačiau viskas baigėsi riaušėmis.
Nors didžioji žiniasklaida rašė, kad mitinge dėl nepritarimo Vyriausybės planuojamiems COVID-19 ribojimams išskirtinai tik neskiepytiems žmonėms dalyvavo apie 5 000 asmenų, minia buvo kur kas didesnė. Organizatorių manymu, į protesto akciją suvažiavo daugiau nei 10 000 žmonių.
Į taikų protestą atvykę asmenys taip išreiškė savo nepritarimą Lietuvos valdančiųjų vykdytai politikai. Jie prieštaravo priverstiniam skiepijimui nuo COVID-19, Galimybių pasui, įvairiems žmogaus teisių suvaržymams, nes buvo planuojama dar labiau apriboti daugelį neskiepytų asmenų teisių ir laisvių. Tuo metu filosofė Nida Vasiliauskaitė sakė[1]:
„Baisu žiūrėti, kas darosi pasaulyje. Lietuvoje nebesislepiant vykdoma nacistinė segregacija. Apima jausmas, kad Seime susirinko bepročiai, kuriuos būtina kuo greičiau uždaryti.”
Po taikaus mitingo, atėjus vakarui, prasidėjo garsiosios raušės, dėl kurių iki šiol vykdomas teismo procesas. Tiesa, daug vakare prie Seimo likusių asmenų ne sykį teigė, jog riaušių buvo galima išvengti, o pareigūnai be reikalo pradėjo naudoti perteklinę jėgą. Kai mitinguotojai užblokavo Seimo įėjimus, VST pareigūnai ir riaušių malšinimo policijos pajėgos prieš protestuotojus ėmė naudoti ašarines dujas ir fizinę jėgą. Riaušių metu buvo užfiksuota net ir tokių negailestingų momentų kaip į pareigūnų automobilį tempiama sąmonę praradusi moteris ar ant žemės guldomi nesipriešinantys asmenys. Vienas iš šiuose įvykiuose dalyvavusių asmenų, Rolandas Strež, sakė, jog nesusilaikė, kai pareigūnai pradėjo demonstratyviai artėti su skydais[2]:
„Atvažiavo pareigūnai su skydais, pradėjo demonstratyviai eiti į žmones. Nesusilaikiau, spyriau keturis kartus į pareigūnų skydus.”
Kitas dalyvis, Robertas Polubinskij, teigė:
„Žmonės stovėjo, dainas dainavo, himną giedojo. Niekas nieko blogo nedarė. Pareigūnai pradėjo stumti žmones link kolonėlės.”
Po riaušių prie Seimo rūmų iš karto buvo sulaikyti 26 asmenys, buvo teigiama, kad nukentėjo apie 10 policijos ir VST pareigūnų, tačiau vėliau skaičius padidėjo, nes kiti pareigūnai į medikus kreipėsi tik kitą dieną, kai baigė tarnybą[3].
Protestavę Lietuvos gyventojai dabar mina teismų slenksčius
Po šių riaušių buvo užkurta milžiniška byla, kokios dar veikiausiai niekada nėra buvę Lietuvos istorijoje. Byloje yra net 87 kaltinamieji, kuriems teisminis procesas tęsiasi jau ne vieną mėnesį. Palyginimui, garsusis Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas, teisęs Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, buvo skirtas vos 24 karo nusikaltimais kaltintiems nacistinės Vokietijos politiniams bei kariniams veikėjams[4]. Tuo tarpu dėl Lietuvoje vykusių riaušių dabar kaltinami 87 žmonės, o jiems iškeltą baudžiamąją bylą sudaro net 136 tomai.
Kaltinamieji riaušių dalyviai dabar mina teismų slenksčius, nes yra kaltinami išprovokavę riaušes, niokoję turtą ir priešinęsi pareigūnams. Teigiama, jog riaušių metu jie mėtė kiaušinius, akmenis, pirotechnikos gaminius, betono luitus, vandens buteliukus, taip pat įkando vienai pareigūnei, sudavė kelis smūgius lazda kitiems pareigūnams ir panašiai. Yra teigiama, kad VST pareigūnai dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė įvairias traumas: nubrozdinimus, raiščių plyšimus, kaulų lūžius, kraujosruvas, nudegimus, ausies būgnelio pažeidimus. Taip pat buvo apgadinti tarnybiniai automobiliai, išdaužtas Seimo rūmų langas, apgadintas parlamentaro Sergejaus Jovaišos automobilis.
Tarp kaltinamųjų yra tokie puikiai žinomi visuomenės veikėjai kaip Astra Astrauskaitė, Antanas Kandrotas „Celofanas“, Andrejus Lobovas ir kiti. Kadangi posėdžių salė nepritaikyta tokiam gausiam kaltinamųjų kiekiui, joje sėdintys asmenys turi kęsti oro ir net sėdimų vietų trūkumą. Astra Astrauskaitė yra prašiusi sudaryti normalias sąlygas ir vesti posėdžius Seime ar kur kitur, tačiau į jos pastabas nebuvo atsižvelgta[5]:
„Prašau nevesti posėdžių šioje salėje. Jau dabar teko gerti vaistus, o dar visa diena laukia. (…) Prašyčiau sudaryti žmoniškas sąlygas gintis. Parašau posėdį nutraukti, kol teismas neišnuomos kitos salės posėdžiui. (…) Galima rengti posėdžius Seime, Vingio parke.“
Kada baigsis šis garsusis teismo procesas ir kokių bausmių sulauks kaltinamieji, vis dar nėra aišku. Tačiau panašu, jog VST pareigūnai dabar patys atsidūrė kitoje barikadų pusėje – nebe vaiko protestuotojus ašarinėmis dujomis ir fizine jėga, o patys yra protestuotojai, nepatenkinti vykdoma politika.
