Dėl įtariamų nusikaltimų buvo areštuotas „Kevin EU“ įkūrėjo turtas
Šiaulių apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų startuolio „Kevin EU“, kuris pernai žlugo, galimo daugiau nei 6 mln. eurų turto iššvaistymo, pasisavinimo ir nusikalstamo bankroto. Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 183 ir 184 straipsnius, o tyrimo metu areštuotas įmonės įkūrėjo Pavelo Sokolovo ir buvusio vadovo Tado Tamošiūno turtas[1].
Prokurorai tiria, ar „Kevin EU“ be pagrindo vienam iš įkūrėjų Pavelui Sokolovui išdavė 6,12 mln. eurų paskolas, kurios, anot bankroto administratoriaus, galėjo būti iššvaistytos arba pasisavintos. Dar balandžio pradžioje dėl šio tyrimo buvo areštuotas P. Sokolovui priklausantis namas prabangiame Gulbinų kvartale Vilniuje, kurį jis įsigijo 2023 m. Taip pat Registrų centro duomenimis, balandžio 10 d. areštuoti ir buvusiam „Kevin EU“ vadovui Tadui Tamošiūnui priklausantys žemės sklypai.
Vilniaus apygardos teismas balandžio 18 d. patenkino „Kevin EU“ nemokumo administratorės „IS Group“ prašymą areštuoti 6,17 mln. eurų vertės P. Sokolovo turto – nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant – kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas.
Teismas nustatė, kad P. Sokolovas perleido savo turtą susijusiems asmenims, o paskolos jam buvo suteiktos be užstato, nežinia, kur lėšos buvo panaudotos. Teismas konstatavo, jog tokie veiksmai kelia grėsmę kreditorių interesams ir būsimo teismo sprendimo vykdymui.
Pats P. Sokolovas teigė nekomentuosantis situacijos, nes „visi žurnalistai jo žodžius iškraipo bei traukia juos iš konteksto“. Jis planuoja visą informaciją skelbti savo „LinkedIn“ paskyroje, kur anksčiau teigė, kad yra „šantažuojamas“.
„Kevin EU“ bankroto byla pradėda dar praėjusių metų rugpjūtį
77.lt primena, jog Vilniaus apygardos teismas įmonei „Kevin EU“ bankroto bylą iškėlė dar 2024 metų rugsėjo 19 dieną, po to, kai Lietuvos bankas apribojo jos veiklą dėl nuolatinių vėlavimų pateikti audituotas finansines ataskaitas ir įsipareigojimų nevykdymo. Lietuvos bankas tuo metu konstatavo, jog įmonė daugiau kaip penkis mėnesius nepateikė privalomų finansinių ataskaitų, nebevykdė finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir darbuotojams.
Apeliacinis teismas atmetė „Kevin EU“ bandymus įrodyti savo mokumą ir panaikinti bankroto bylą, konstatuodamas, jog įmonė negalėjo pagrįsti veiklos tęstinumo perspektyvų. Bendrovė tuo metu turėjo daugiau kaip 8,8 mln. eurų skolų tiekėjams bei darbuotojams, o mėnesinės pajamos siekė tik apie 41,5 tūkst. eurų.
Netrukus įmonės įkūrėjas Pavelas Sokolovas griebėsi netikėto žingsnio, kuris nustebino daugelį. Jis viešai paskelbė apie naujos įmonės – „OpenNFC“ – įsteigimą ir pažadėjo rinkai pristatyti revoliucinį produktą „OpenNFC Network“, kuris turėjo konkuruoti su mokėjimo milžinais „Visa“ ir „Mastercard“[2]. Tačiau realybėje nauja įmonė taip pat susidūrė su sunkumais, o vos pradėjusi veiklą įsiskolino „Sodrai“ beveik 3,8 tūkst. eurų.
„Open Banking LT“ istorija – prabangūs automobiliai ir neaiškios lėšos
Dar viena svarbi detalė – „Kevin EU“ įkūrėjo veikla kitame fintech projekte „Open Banking LT“ (anksčiau – „Kevin LT“). 2025 metų vasarį Apeliacinis teismas patvirtino, jog „Open Banking LT“ bankrotas buvo tyčinis, o jį sukėlė tas pats Pavelas Sokolovas.
Teismas nustatė, jog P. Sokolovas prieš įmonės bankrotą be aiškių priežasčių įsigijo du prabangius BMW automobilius už 144,3 tūkst. eurų, kuriuos vėliau neatlygintinai perleido „Kevin EU“[3]. Be to, paaiškėjo, kad P. Sokolovas sau išsimokėjo beveik 213 tūkst. eurų grynaisiais, kurių neapskaitė ir negalėjo pagrįsti.
Vilniaus apygardos teismas iš pradžių atsisakė pripažinti šį bankrotą tyčiniu, tačiau vėliau, įsikišus Apeliaciniam teismui, sprendimas buvo peržiūrėtas ir pripažintas pagrįstu.
Negana to, anksčiau skelbta ir apie galimą „Kevin EU“ ryšį su nelegaliai veikiančiais internetiniais kazino. 2024 metais žiniasklaida pranešė, kad startuolis buvo įtrauktas į schemą, leidžiančią nelegaliems kazino Europoje, daugiausia Vokietijoje ir Nyderlanduose, priimti mokėjimus iš bankų[4].
P. Sokolovas šiuos kaltinimus visada griežtai neigė, aiškindamas, kad tokie pranešimai yra bandymas diskredituoti įmonę, kurios inovacijos esą kėlė pavojų rinkos lyderiams.
