Prognozuojamas ir Šveicarijos banko „Credit Suisse“ žlugimas

Po smūgio Šveicarijos bankui auga baimė Europos finansų sektoriuje

Baimė, kad į JAV bankų sektorių įsisukusi krizė atkeliaus ir į Europą, auga. Trečiadienį Šveicarijos banko „Credit Suisse“ akcijos smuko ketvirtadaliu ir pasiekė rekordiškai žemą maždaug 1,56 Šveicarijos franko už akciją lygį^[1].

Tai nutiko po to, kai pagrindinis banko akcininkas – Saudo Arabijos nacionalinis bankas (SNB) atsisakė suteikti „Credit Suisse“ naują finansavimą dėl taisyklių, pagal kurias jo akcijų dalis negali viršyti 10 proc.

SNB pirmininkas Ammaras Al Khudairy pabrėžė, kad „Credit Suisse“ yra „labai stiprus bankas“. Tačiau tokie komentarai vis tiek išgąsdino investuotojus, o tai dar labiau padidino paniką dėl galimų problemų globaliame bankų sektoriuje.

Situacijos rimtumą signalizuoja ir ketvirtadienio ryto „Credit Suisse“ pareiškimas, kuriame teigiama, kad bankas iš Šveicarijos centrinio banko ketina pasiskolinti iki 50 mlrd. Šveicarijos frankų ir išsipirkti dar apie 3 mlrd. frankų siekiančią savo skolą^[2].

„Credit Suisse“ – vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių žemyno bankų

Susirūpinimas dėl pasaulinio bankų sektoriaus stabilumo ir net galimai gresiančios finansų krizės kilo po to, kai praėjusią savaitę Jungtinėse Amerikos Valstijose bankrutavo net trys stambūs bankai. Vis dėlto, tiek bankrutavęs Silicio slėnio bankas (SVB), tiek ir „Signature“ ar „Silvergate“ buvo išskirtiniai, nes didžiausią dėmesį sutelkė į technologijų kompanijas bei kripto rinką.

Šveicarijos „Credit Suisse“ situacija yra kitokia ir siunčianti pavojaus signalus visai Europos bankų aplinkai. „Credit Suisse“ yra 17-as pagal turtą bankas Europoje, jis taip pat yra daug didesnis už SVB ir visame Senajame žemyne yra laikomas sistemiškai svarbiu.

Dėl to vos pasirodžius žiniai apie „Credit Suisse“ sunkumus, Šveicarijos centrinis bankas pareiškė, kad yra pasirengęs suteikti bankui finansinę paramą.

Bendrame pareiškime su Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija „FINMA“ Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) teigė, kad „Credit Suisse“ atitinka „griežtus kapitalo ir likvidumo reikalavimus, keliamus bankams, svarbiems visai finansų sistemai“.

Vis dėlto, Šveicarijos valdžios institucijos savo pareiškime teigė, kad „tam tikrų JAV bankų problemos nekelia tiesioginio užkrato pavojaus Šveicarijos finansų rinkoms“.

Tai pakartojo ir Saudo Arabijos nacionalinis bankas (SNB), didžiausias „Credit Suisse“ investuotojas, kurio atstovai pareiškė, kad nėra jokių požymių, kad dėl dabartinių neramumų JAV bankų rinkoje kiltų tiesioginė grėsmė, jog Šveicarijos finansų institucijose įsivyraus krizė.

Bankas suskubo prašyti milijardinės paramos

Tačiau po skubiai pateiktų ir raminančiai nuteikti turėjusių Šveicarijos finansų institucijų ir užsienio partnerių pareiškimų trečiadienio vakarą, ketvirtadienio rytą jau pasirodė žinia, kad „Credit Suisse“ deda visas įmanomas pastangas, kad sustiprintų savo likvidumą ir iš Šveicarijos centrinio banko skolinasi iki 54 mlrd. JAV dolerių siekiančią sumą.

„Credit Suisse“ pareiškime teigiama, kad po aktyvių diskusijų bankas vis dėlto nusprendė pasinaudoti pasiūlyta galimybe pasiskolinti iš Šveicarijos nacionalinio banko iki 50 mlrd. Šveicarijos frankų arba 54 mlrd. JAV dolerių^[3].

Šveicarijos centrinis bankas taip pat pasiūlė „Credit Suisse“ išpirkti maždaug 3 mlrd. Šveicarijos frankų vertės skolos vertybinių popierių.

Į tai greitai sureagavo rinkos. Banko akcijos pabrango daugiau nei 30 proc. Tai buvo didžiulis pokytis, palyginti su ankstesne diena, kai antrojo pagal dydį Šveicarijos komercinio banko akcijos „SIX“ vertybinių popierių biržoje smuko tais pačiais 30 proc^[4].

Bankas neišvengs žlugimo?

Tačiau nepaisant Šveicarijos centrinio banko paramos, dalis ekspertų įvykius Šveicarijoje vertina kaip plataus masto bankinės krizės plitimo įrodymą ir net teigia, kad „Credit Suisse“ išgelbėti nebepavyks.

Robertas Kiyosaki, vienas iš žinomiausių JAV finansų srities ekspertų ir apžvalgininkų prognozuoja, kad Šveicarijos „Credit Suisse“ bankui nepavyks išvengti pačio juodžiausio scenarijaus ir spėja, kad jis bus sekantis, kuris bankrutuos^[5].

„Mano prognozė, kad problema yra obligacijų rinka, ir aš jau prieš daugelį metų prognozavau „Lehman Brothers“ griūtį ir dabar manau, kad kitas bankas, kuris žlugs, bus „Credit Suisse“, – sako finansų ekspertas.

Kiti ekspertai pateikia optimistiškesnę prognozę. Vašingtone įsikūrusios konsultacinės įmonės „Federal Financial Analytics“ partnerė Karen Petrou tikisi, jog „Credit Suisse“ bus išgelbėtas, tačiau pridūrė, kad tokia nesėkmė gali turėti didelių neigiamų pasekmių, ypač atsižvelgiant į tai, kad bankas yra didelis ir įtakingas, susijęs su aibe kitų pasaulio valstybių.

Tuo tarpu Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį turi paskelbti, kiek didins palūkanų normas. Vis dėlto, dauguma ekspertų spėlioja, kad šios finansų įstaigos sprendimus neabejotinai paveiks ne tik kelių JAV bankų griūtis, tačiau ir „Credit Suisse“ krizė.

Remiantis paskutinėmis ekspertų įžvalgomis ECB palūkanų normas, tikėtina, didins maždaug 25 baziniais punktais^[6]. Anksčiau buvo manyta, kad palūkanų normos gali būti padidintos nuo 35 iki net 50 bazinių punktų

„Credit Suisse“ paskutiniais metais netrūko neigiamo dėmesio

Iššūkiai su kuriais susiduria „Credit Suisse“ aktualūs ir dėl to, kad bankas jau kelerius paskutinius metus fiksuodavo nuostolius, be to, ne kartą buvo susietas su reputacijai kenkiančiais skandalais.

Vien per pastaruosius trejus metus ši finansų įstaiga buvo susieta su įmonių šnipinėjimo skandalu: tuomet atskleista, kad bankas pasamdė profesionalius seklius ir detektyvus, kurie sekė keliaujančius aukšto rango banko vadovus, net buvusius darbuotojus.

Dar 2021 m. bankas patyrė didelių nuostolių dėl „Greensill Capital“ ir JAV rizikos draudimo fondo „Archegos Capital“ žlugimo. 2022 m. paaiškėjo, kad bankas ištisus dešimtmečiais aptarnavo klientus, susijusius su žmonių kankinimais, prekyba narkotikais, pinigų plovimu, korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais.

Tačiau net ir krečiamas tokių skandalų, „Credit Suisse“ bankas išliko ypač svarbus Šveicarijos ekonomikai, o net ir iki vakar pasirodžiusių žinių apie gresiančią krizę šalies finansų priežiūros institucijos banką laikė pernelyg dideliu ir svarbiu, kad leistų jam žlugti.

Negana to, „Credit Suisse“ turi ir kitą svarbią, bet kiek mažiau apčiuopiamą vertę. Šį banką 1856 m. įkūrė pramonininkas Alfredas Ešeris, kad padėtų finansuoti Šveicarijos geležinkelių sistemą, kuri buvo labai svarbi šalies pramonės atgimimo dalis^[7]. 

Savo geležinkelių sistema Šveicarija ėmė lenktyniauti su britais, todėl net ir šiandien daug žmonių Šveicarijoje dėl dabartinių banko bėdų kaltina tariamą anglosaksų sąmokslą, silpninantį banko šveicariškas šaknis.