<h2>Tarnautojai didesnių atlyginimų turės palaukti, pirmiausia juos ketinama kelti vadovams</h2>
<p>Valdantiesiems užsimojus reformuoti valstybės tarnybą ir kelti valstybės tarnautojų atlyginimus taip sprendžiant didžiulę jų trūkumo problemą, sukruto įprastai tylinčios Valstybės tarnautojų profsąjungos. Ir ne be reikalo. Mat paaiškėjo, kad „reformuotojams“ suplanavus atlyginimų kėlimą, pirmiausia tai pajus vadovai, kurie ir taip nesiskundžia tuščiomis kišenėmis. O kuklius atlyginimus uždirbantys tarnautojai turės palūkėti.</p>
<p>Tokios reformos nesupranta ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, kaip galima skųstis prastomis viešųjų įstaigų teikiamomis paslaugomis, kai šias paslaugas teikiantys darbuotojai vos galą su galu suduria. Be to, prezidentas nuogąstauja, kad nekeliant darbuotojams atlyginimų, greitai gali nelikti ir kam dirbti.</p>
<h2>Vadovai atlyginimų kilimą pajustų jau nuo naujų metų</h2>
<p>Valstybės tarnautojų profsąjungos pirmininkė Irena Petraitienė įžvelgia būtinybę nebetylėti, mat pirmiausiai reforma numatoma pertvarkyti vadovų korpusą, o tik vėliau, kituose etapuose – ir darbuotojų[2].</p>
<blockquote>
<p>Vadovai pakilusį atlyginimą pajustų jau nuo naujų metų, o štai darbuotojams sotesnių pietų tektų palaukti iki 2024-ųjų.</p>
</blockquote>
<p>Seniūnų asociacijos atstovės Dalios Janulienės pastebėjimu, atlyginimų kėlimo klausimas paprastiems valstybės tarnautojams yra nukeliamas, tačiau gerų rezultatų iš jų tikimasi čia ir dabar.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vadovai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Greit gali nelikti nei vadovų, nei tų, kuriems reikia vadovauti</h2>
<p>Toks reformos užmojis visų pirma paliesti vadovus argumentuojamas tuo, kad neva taip siekiama stiprinti vadovų korpusą. </p>
<blockquote>
<p>„30 proc. į vadovų konkursą neįvyksta, 50 procentų apskritai į valstybės tarnybą neateina. Signalizuoja, kad turim kažkokių rimtų problemų“, – teigė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė[2].</p>
</blockquote>
<p>Valstybės tarnyboje išties visiškas štilis, mat algos čia nekilo arba buvo keliamos labai menkai nuo pat 2009 m. Kaip pastebėjo premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, dėl šios priežasties viešasis sektorius negrįžtamai netenka daug gabių žmonių, kurie verčiau renkasi dirbti privačiame sektoriuje ir gauti 50 ar daugiau procentų didesnį atlyginimą.</p>
<p>Darbo frakcijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, kad parlamentarai gauna daug kreipimųsi iš valstybės tarnautojų, kurie skundžiasi nelanksčia, nesąžininga, neefektyvia ir nemotyvuojančia sistema.</p>
<p><a title="Politiko karjera taps svajone: algas sieks didinti kone dvigubai" href="/politiko-karjera-taps-svajone-algas-sieks-didinti-kone-dvigubai">Su karjeros valstybės tarnautojų trūkumu</a> jau susiduria mažosios Lietuvos savivaldybės, o gyventojai linkę skųstis dėl nekokybiškų ir laiku neprieinamų paslaugų. Taigi, kas kaltas?</p>
<blockquote>
<p>Net statistikos departamentas skelbia, kad šiuo metu fiksuojama per 3 tūkst. laisvų darbo vietų valstybės tarnautojams, o ne mažiau esą trūksta ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darboviete-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sukritikavo ir prezidentas</h2>
<p>Naujoji tvarka nepraėjo ir šalies vadovo Gitano Nausėdos filtro. Jis neslepia, kad tokia reforma išties yra reikalinga, bet dėl esamų spragų susiduriama su didžiule darbuotojų migracija iš valstybinio į privatų sektorių, kas lemia ir paslaugų (ne)kokybę[4]. </p>
<p>Prezidentas negailėjo kritikos ir įstaigų vadovams suteikiamoms laisvėms ir teisėms, kurios, pasak jo, gali būti panaudojamos ne vien geriems tikslams, o kad būtų sumažintos rizikos esą būtina įdiegti ir saugiklius.</p>
<p>G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad savo ruožtu prezidentūra jau yra pateikusi „visą pluoštą“ pastabų šiai reformai ir tikimasi, kad į jas bus įsiklausyta.</p>
<p>Kita vertus, šalies vadovas teigė nepritariantis politikų aimanoms dėl menkų atlyginimų, o pavirkavimai dėl to, kad šie negali išgyventi, jam yra juokingi. </p>
<blockquote>
<p>„Tai visiškai, sakyčiau, nemorali situacija, žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mūsų žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausiais mėnesiais. O kai kurie politikai leidžia sau pasamprotauti apie tai, kad iš Seimo nario atlyginimo neįmanoma išgyventi. Teks išgyventi, jeigu kitaip nemoka skaičiuoti. Visi turime skaičiuoti, visi turime taupyti ir tas taupymas yra ne tik finansinių išteklių, bet ir energijos taupymas. Mes visi tai šiandien turime daryti“, – teigė prezidentas[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prezidentura-emilija-barcyte-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsimota pertvarkyti Valstybės tarnybos sistemą</h2>
<p>Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, o politikams nuo naujos kadencijos numatant ir gerokai didesnes algas[6].</p>
<p>Ministerijos parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą, o pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU).</p>
<p>Numatoma, kad jau kitais metais pareiginės algos dydis siektų nebe 181 eurą, bet 1579,4 euro, tačiau būtų sumažinti koeficientai, iš kurių dauginant bazinį dydį nustatoma pagrindinė alga.</p>
<blockquote>
<p>„Projektais numatoma stiprinti vadovų korpusą, decentralizuoti konkursus į valstybės tarnybą, o Valstybės tarnybos departamentas nuo sausio taptų Viešojo valdymo agentūra“, – nurodoma siūlomose pataisose[6].</p>
</blockquote>
<p>Valstybės tarnybos vadovų, valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų, o valstybės politikai pokyčius pajustų jau nuo naujos kadencijos.</p>
<p>Išplėtus Valstybės tarnybos departamento (VTD) funkcijas, naujoji Viešojo valdymo agentūra taps kompetencijų centru, kuris konsultuos visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos klausimais.</p>
<p>Nauji pakeitimai įstaigos vadovui numato ir daugiau teisių, pavyzdžiui, vadovas galėtų nustatyti tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, būtų atsisakoma priedų už stažą ir karjeros valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalų.</p>
<blockquote>
<p>Skaičiuojama, kad darbo užmokesčio kilimas 2023 m. pareikalautų papildomų 23,94 mln. eurų, o 2024-aisiais – dar 1,14 mln. eurų daugiau.</p>
</blockquote>
<h2>Pokyčiai palies ir politikus</h2>
<p>Dėl reformos numatomų pokyčių ir politikams, būsimieji Seimo nariai jau gali ploti katučių, mat atlyginimai jiems kils drastiškai. Tiesa, kaip ir valstybės tarnyboje, visų pirma bus pasirūpinta prezidentu, premjeru, Seimo pirmininku ir ministrais, o tik vėliau – eiliniais parlamentarais.</p>
<p>Naujoje kadencijoje dirbsiantys ministrai <a title="Politiko karjera taps svajone: algas sieks didinti kone dvigubai" href="/politiko-karjera-taps-svajone-algas-sieks-didinti-kone-dvigubai">džiaugsis beveik perpus didesniais atlygiais</a> – nuo 2,6 tūkst. iki 4,6 tūkst. eurų „į rankas“, o Seimo pirmininko ir premjero atlygiai nuo dabartinių 2,8 tūkst. eurų augtų iki 5,2 tūkst. „į rankas“. </p>
<p>Menkiau kiltų eilinių Seimo narių atlyginimai – nuo dabartinių 2,1 tūkst. šokteltų iki 3,8 tūkst. „į rankas“, o mažiausiai pokyčius pajus prezidentas, kurio atlyginimas po pertvarkos padidėtų iki 6,2 tūkst. „į rankas“ (dabar siekia 6 tūkst. eurų).</p>
