Seimo rinkimams artėjant garsėja diskusijos dėl pensijų kaupimo
Daugelio Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvos, visuomenės sparčiai sensta. Žmogaus gyvenimo trukmei ilgėjant, būtent pensijos tampa vieninteliu, pačiu svarbiausiu vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltiniu.
Kaip žinome, Lietuvoje pagrindines garantijas vyresnio amžiaus žmonėms teikia socialinio draudimo pensijų sistema[1].
Vis dėlto, pensininkų skaičiui augant, o darbingo amžiaus žmonių skaičiui mažėjant, ši sistema tampa nepakankamai efektyvi.
Dėl to yra kuriami papildomi pensijų finansavimo mechanizmai. Jie jau ne vienerius metus veikia ir Lietuvoje, tačiau didelės dalies piliečių yra kritikuojami. Kodėl? Sukauptas lėšas dalis piliečių pageidautų išsiimti, panaudoti anksčiau, nei sulauks pensijos. Tačiau to padaryti kol kas negalima, nors sukauptos piliečių lėšos siekia milijardus eurų.
Sistema Lietuvoje gana sudėtinga. Gyventojai moka antros pakopos pensijų kaupimo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis.
Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.
Priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą pervedama 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Šiais metais tai sudarys 27,04 eurus per mėnesį arba apie 324 eurus per metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje aktyviai pensijai kaupia 766 tūkst. žmonių. Antros pakopos pensijų fonduose šiuo metu jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma. Vien šiais metais papildomai kaupti pensijai šiais metais nusprendė 25 886 žmonės[2]. Šių metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės.
Tačiau kaupiamomis lėšomis jie naudotis negali, taip pat negali jų paprastai pasiimti ir tiesiog pasitraukti. Tai pakeisti siekia dalis politikų, tačiau sudėtinga nepastebėti, kad šis susirūpinimas tiesiogiai koreliuoja su artėjančiais parlamento rinkimais.
Toliau žaidžiama su idėja leisti žmonėms nutraukti pensijų kaupimą
Tam tikrų veiksmų jau anksčiau ėmėsi valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų pavasarį viešam svarstymui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus[3].
Ministerija jais pasiūlė, jog pensijų kaupimą būtų leista nutraukti kaupiančiajam ar jo vaikui gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugą, sergant kritine liga, turint 70 proc. ar didesnį netektą dalyvumą, turint sunkią negalią, esant nekompensuojamų dantų ar rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų poreikiui, taip pat nuo stichinės nelaimės ar gaisro nukentėjus būstui.
Be to, siūloma leisti kaupimą sustabdyti 24 mėnesiams kartą per 10 metų – šiuo metu tai galima daryti tik 12 mėnesių, juos išskaidant per visą kaupimo laikotarpį.
Ministerija taip pat siūlo leisti atsisakyti kaupimo jau pradėjus nuskaičiuoti įmokas nuo algos, priminimų apie kaupimą skaičių sumažinti iki dviejų kartų, daugiau galimybių apsispręsti, ar sulaukus pensinio amžiaus rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką. Dabar visi, sukaupę daugiau nei 5,4 tūkst. eurų, gali gauti tik periodinę išmoką.
Pensijų kaupimas – daugelio partijų rinkiminėse programose
Tačiau pastebima, kad visuomenėje aktualų pensijų kaupimo klausimą prieš rinkimus iškėlė ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir daugybė pavienių politikų bei politinių jėgų.
Piliečiams aktuali tema vis dažniau pastebima ir sparčiai skelbiamuose Seimo rinkimų programose. Akivaizdu, kad politikai nusprendė nusitaikyti į daugumai aktualų klausimą ir taip viliasi susižerti kuo daugiau rinkėjų balsų.
Vis dėlto, net ir pastebint šios temos aktualumą, skirtingos politinės jėgos apie pensijų kaupimą ir su tuo siejamą diskursą kalba itin skirtingai.
Pavyzdžiui, Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų antrai pensijų pakopai turi būti tariamasi, bet jos teigimu, pasikliauti tik valstybine pensine sistema negalima ir reikia papildomai investuoti, siekiant orios senatvės.
„Kažkas gal investavo į nekilnojamą turtą ir susitaupė, kažkas gal padėjo indėlį į banką, taupo investiciniuose fonduose, bet tą daryti reikia. Tikiuosi, kad ne tik apie SADM pasiūlymus kalbėsime dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo, bet ir plačiau, kaip užsitikrinti orią senatvę. Tai aktualu ir mano kartos žmonėms, nes mums reikia aiškumo, kaip pensinė sistema ir kaupimas atrodys“, – teigė ji[4].
Priešingai kalba Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ji teigia, kad pasibaigusioje Seimo pavasario sesijoje pasigedo Vyriausybės psiūlymų leisti gyventojams patiems pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų.
„Čia yra blogai, kad per visą sesijos laikotarpį negalima pateikti bent jau projekto ir tą klausimą išspręsti“, – pažymėjo ji[5].
Be to, praėjusią savaitę LSDP pristatė programą spalį vyksiantiems rinkimams. Tarp svarbiausių socialdemokratų įsipareigojimų pranešime įvardijamas sąlygų kurti šeimą ir auginti vaikus užtikrinimas, antrosios pensijų pakopos pertvarkymas, pensijų indeksavimo spartinimas, mokesčių naštos iš darbo pajamų gyvenantiems žmonėms mažinimas bei mažesnio PVM tarifo maisto produktams taikymas.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė neseniai taip pat siūlė leisti bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas bei leisti nebūti įtrauktam į pensijų kaupimą, jei „Sodrai“ pateikiamas nustatytos formos prašymas[6].
Pati parlamentarė L. Girskienė sakė, kad projektu siekiama atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe, suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Vis dėlto, Vyriausybė nepritarė šiai idėjai.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau anksčiau taip pat siūlė leisti gyventojams iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukti pasiėmus visą sukauptą sumą. Partijos nariai teigė, jog jeigu lėšos nėra atsiimamos dėl svarbios priežasties, gyventojams reikėtų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Ekspertai ragina atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą
O rinkimams sparčiai artėjant, apie pensijų kaupimo dilema skuba pasisakyti ir ekspertai, vildamiesi politikams padaryti vienokią ar kitokią įtaką.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, darbuotojų atstovai ragina atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą antrojoje pakopoje ir leisti gyventojams patiems spręsti, kada iš jos pasitraukti.
„Mūsų nuomonė yra vienareikšmiška – panaikinti automatinį įtraukimą, leisti žmonėms išeiti tada, kada jie nori išeiti. Arba daryti alternatyvą – jei žmogus nenori, bet bent jau turėtų galimybę neribotam laikui stabdyti įmokų mokėjimą“, – teigė I. Ruginienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant daugiau galimybių sukauptus pinigus pasiimti nesulaukus pensinio amžiaus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad turi būti numatytas baigtinis lėšų atsiėmimo pagrindų sąrašas, o sprendimo priėmimo funkcija – deleguota valstybės institucijai.
E. Leontjeva pabrėžia, kad įgyvendinant KT sprendimą, įstatyme svarbu numatyti aiškias ir skaidrias dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo priežastis, užtikrinti jų pagrįstumą ir numatyti baigtinį jų sąrašą. Priešingu atveju, įstatymas nepagrįstai praplės labai konkretų KT sprendimą.
Ji pažymi, kad pensijų kaupimo sistemoje naujai atsirandanti funkcija nagrinėti prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir priimti dėl to sprendimus, turi būti deleguota valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui arba kitai pasirinktai valstybinei institucijai.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, nauja tvarka reikalinga, ji atliepia KT sprendimą bei padės nustatyti „aiškias žaidimo taisykles“. A. Romanovskis vylėsi, jog nepaisant skirtingų darbuotojų ir darbdavių pozicijų sistemos reglamentavimą pagal KT išaiškinimą pakoreguos dar šios kadencijos Seimas.
„Žinome, kad profsąjungų lyderiai kai kurie dalyvauja rinkimuose, tai yra kaip faktorius. Bet noriu tikėti, jog galime sutarti bent jau tais higieniniais klausimais, dėl kurių pasisakė KT, ir išvesti iš tos nežinomybės pensijų fondų klientus. Nes jei klausimas vis dėlto būtų nukeliamas į kitą kadenciją, labai tikėtina, kad sprendimai bus tik kitąmet ir tas neapibrėžtumas išliks“, – kalbėjo A. Romanovskis.
