Valdžia baigia kadenciją, bet skiria naujus statutinius pareigūnus
Kadenciją šiuo metu baigianti Vyriausybė paskutinėmis darbo dienomis netinginiauja ir neseniai paskyrė naujus statutinius pareigūnus. Nors tai yra įprastinė praktika, tai sulaukė prieštaringų reakcijų.
Opozicija dėl situacijos piktinasi, o prezidentas Gitanas Nausėda teigia suprantantis opozicijos atstovų nerimą. Jo teigimu, reikėtų keisti tokių tarnybų vadovų skyrimo tvarką. Šalies vadovas taip pat pažymi, kad yra svarstymų, jog ateityje statutinius pareigūnus galėtų skirti naujai atėjusi valdžia.
„Kuomet nueinanti valdžia paskutinėmis savaitėmis paskiria pareigūnus, natūraliai naujai ateinančią valdžią graužia nepasitikėjimo kirminas. Tuomet kyla visiškai nereikalingos diskusijos“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jo teigimu, yra prasmės koreguoti pareigūnų skyrimo terminus, kad nebūtų tokio akivaizdaus susisiejimo arba dirbtinio kitų politinių jėgų susiejimo atskirų pareigūnų su nueinančia politine jėga.
Į tai atsakė Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri priminė, kad jos vadovei Agnei Bilotaitei taip pat teko dirbti su ankstesnės valdžios paskirtais generolais.
„Statutinės tarnybos yra depolitizuotos. Tokios jos turėtų likti ir ateityje. 2016 metais patvirtinta statutinių tarnybų vadovų skyrimo tvarka yra demokratiška ir skaidri, užtikrina tarnybų nepriklausomumą nuo galimų politinių įtakų ateityje“, – pabrėžė VRM.
Nors šalies vadovas užsiminė esąs neužtikrintas ir dėl statutinių pareigūnų kvalifikacijos, ministerija tvirtina – paskirti tarnybų vadovai yra profesionalūs.
„Statutinių tarnybų vadovai paskirti vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu. Tai yra krizinėse situacijose patikrinti pareigūnai profesionalai, jie yra gavę ne vieną garbų valstybės apdovanojimą, turintys ilgametę patirtį ir aukštas vadovavimo kompetencijas“, – teigia VRM.
Naujai paskirti PAGD, VST vadovai
Vyriausybė pritarė kadenciją baigiančio policijos generalinio komisaro Renato Požėlos kandidatūrai į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius bei Artūro Paulausko kandidatūrai į policijos generalinius komisarus. Taip pat Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teiktai buvusio ilgamečio policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovo Viktoro Grabausko kandidatūrai į Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pareigas.
Praėjusią savaitę Vilniuje pirmadienį surengta Vidaus reikalų ministerijos statutinių tarnybų vadovų inauguracijos ceremonija, kurios metu oficialiai pareigas pradėjo eiti nauji PAGD, policijos ir VST vadovai. Iškilminga šių vadovų inauguracijos ceremonija surengta Vilniaus rotušės aikštėje.
V. Grabauskas nuo 2001 m. vadovavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, kurioje iš viso dirbo 33 metus. Jis yra studijavęs FTB Nacionalinėje akademijoje, Lietuvos edukologijos universitete. Nuo pernai metų V. Grabauskas ėjo policijos generalinio komisaro patarėjo pareigas.
51 metų A. Paulauskas dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, yra vadovavęs Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui, o nuo 2022 m. gruodžio mėnesio buvo paskirtas laikinai vadovauti VST.
Pastaruosius penkerius metus R. Požėla ėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas, prieš tai, nuo 2015 m., vadovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Pagal vidaus tarnybos statutą, statutinių įstaigų vadovai skiriami penkerių metų kadencijai. R. Požėlai ir V. Grabauskui bus suteiktas vidaus tarnybos generolo laipsnis, o A. Paulauskui – generalinio komisaro laipsnis.
Be to, neseniai teisėjų taryba savo vadove išsirinko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę Danguolę Bublienę. Teisėjų tarybos posėdyje D. Bublienės kandidatūrą į tarybos pirmininkus pasiūlė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Teisėjų tarybos vadovybė renkama dvejiems metams.
Prezidentas skundžiasi ir dėl menko VSD finansavimo
Tačiau prezidentas G. Nausėda taip pat piktinasi ir tuo, kad kitų metų biudžete numatytas finansavimas VSD yra nepakankamas ir teigia, kad tai prilygsta mėginimui apsunkinti institucijos veiklą.
„Labai norėčiau tikėti, kad tų asmeniškumų nėra, bet kuomet būtent tos institucijos, kurių vadovai yra skiriami su Lietuvos Respublikos prezidento valia, yra būtent stekenami finansiškai – kito žodžio aš nerandu – aš turiu konstatuoti tuos asmeniškumus ir mėginimus finansiškai apsunkinti šių institucijų veiklą“, – sakė G. Nausėda.
Iš tiesų, 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad VSD finansavimas kitąmet sieks 53 mln. 21 tūkst. eurų. Tai yra 2,5 mln. daugiau nei šiais metais. Vis tik, departamento nuomone, asignavimai yra nepakankami ir, esant dabartinei geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos. Be to, 2026 m. asignavimai ženkliai mažės – ketinama VSD skirti 47 mln. 605 tūkst. eurų, o 2027 m. – 47 mln. 875 tūkst. eurų[1].
Į prezidento kritiką šią temą sureagavo ir pareigas bebaigianti premjerė Ingrida Šimonytė. Ji teigia, kad visos institucijos galėtų žerti priekaištus dėl pernelyg mažų asignavimų ir primena, kad valstybės galimybės visiems skirti pageidaujamas lėšas yra ribotos.
„Visų institucijų poreikiai yra vertinami vienodai – t. y., minimaliausi poreikiai, būtiniausi poreikiai arba patys svarbiausi poreikiai yra stengiamasi patenkinti. Bet niekada nebus tokio biudžeto, kuris patenkins visų institucijų poreikius 100 procentų ar netgi turbūt 50 procentų. Todėl, kad pageidavimų, paprastai, institucijos į ateinančių metų biudžetą prisiūlo, sakyčiau, kokius 10 kartų daugiau, negu leidžia biudžeto galimybės papildomai finansuoti“, – sakė I. Šimonytė.
Profsąjungos piktinasi: vadovai vos pradėję eiti naujas pareigas, jau turės kovoti dėl finansavimo
O Lietuvoje pasikeitus PAGD, VST ir Policijos departamento vadovams, pareigūnų profsąjungos teigia, kad šis laikotarpis, kai Seime diskutuojama dėl institucijų biudžetų, nėra tinkamiausias tokio pobūdžio sprendimams.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad keisti tarnybų vadus, kuomet prasideda diskusijos dėl kitų metų teisėsaugos institucijų biudžetų, nėra pats tinkamiausias laikas. Dėl to, anot jos, tokie pokyčiai kelia nerimą ir pareigūnų bendruomenei.
„Tuo pačiu metu keičiami trijų tarnybų vadovai, kurie turėtų ne „kojas apšilti“, o ginti institucijų biudžetus, tiesiogiai lemsiančius pareigūnų gerovę. Liūdnas palyginimas – minimalus uždarbis didės apie 12 proc., o pareigūnų atlyginimai – apie 6 proc. Taip eilinių pareigūnų atlyginimas vis labiau artėja prie minimalaus atlygio, kuris Lietuvoje gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Todėl „pasjansas generolais“ kelia tiek daug nerimo“, – sakė L. Soščekienė.
Anot pareigūnų atstovės, sunku pasakyti, kaip seksis naujiems tarnybų vadovams, tačiau, L. Soščekienės įsitikinimu, aišku, kad jiems, tik pradėjusiems pareigas, bus sunku derybose su politikais dėl institucijų finansavimo.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas teigė pritariantis LTPF vadovei L. Soščekienei, kad naujiems teisėsaugos institucijų vadams reikėtų kuo greičiau imtis svarbiausių darbų, kurių pirmasis – mėginimas sutarti dėl didesnių tarnybų biudžetų.
NPPSS vadovo įsitikinimu, policijos sistemai pradėjusiam vadovauti A. Paulauskui didelių keblumų darbe kilti neturėtų. Tuo metu prie VST vairo sėdęs V. Grabauskas ir PAGD ėmęs vadovauti buvęs policijos generalinis komisaras R. Požėla, S. Džiauto manymu, gali susidurti su iššūkiais, mat iki tol jie tokio darbo nėra dirbę.
