Prie Kauno miesto savivaldybės plevėsuoja Ukrainos ir Izraelio vėliavos
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, gan greitai įvairios oficialios mūsų šalies institucijos pareiškė palaikančios Ukrainą. Mėlyna-geltona spalvomis nusidažė institucijų socialinių tinklų paskyros, o ant pastatų buvo iškeltos Ukrainos vėliavos, kurios tebeplevėsuoja iki šiol. Taip ne tik parodomas palaikymas kovojančiai Ukrainai, bet ir išreiškiamas nepritarimas Rusijos veiksmams. Tačiau šiomis dienomis Kauno miesto savivaldybės pastatą papuošė jau dviejų valstybių vėliavos – Ukrainos ir Izraelio.
Tokį žingsnį veikiausiai irgi galima laikyti viešu gestu, parodančiu, kurią konfliktuojančią pusę palaiko savivaldybė. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nusprendė palaikyti Izraelį, tuo pačiu pasmerkiant Palestiną.
Stebina ne tik pats faktas, jog Kauno savivaldybės darbuotojai nusprendė politikuoti itin jautriame bei sudėtingame konflikte. Jie drauge be jokios oficialios Lietuvos pozicijos ar tą leidžiančių įstatymų pasirinko konkrečią svetimo konflikto pusę ir šį požiūrį rodo ant valstybės pastato iškeldami užsienio valstybės vėliavą.
Izraelio vėliavos iškėlimas ant savivaldybės pastato galimai pažeidžia įstatymus
Primename, jog Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas nustato konkrečius atvejus, kada ant savivaldybių pastatų gali būti iškeliamos užsienio valstybių vėliavos. Šio įstatymo 12 straipsnis numato tik tokius užsienio valstybių vėliavų iškėlimo atvejus bei vietas[1]:
„1. Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos gali būti nuolat iškeliamos tik prie, virš ar ant užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei jų vadovų rezidencijų pastatų, Europos Sąjungos institucijų, tarptautinių viešųjų organizacijų atstovybių bei jų vadovų rezidencijų pastatų, kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtų užsienio valstybių valstybinių įstaigų, Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų pastatų, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
2. Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga, kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.“
Taigi, remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, Kauno miesto savivaldybė tikriausiai apskritai neturėjo teisės iškelti Izraelio vėliavos. Juk savivaldybėje šiuo metu nevyksta jokie oficialūs renginiai, nesilanko jokie oficialūs Izraelio svečiai, o ir pats Izraelis sulaukia vis didesnės kritikos dėl vykdomos žiaurios politikos ir galimų karo nusikaltimų palestiniečių atžvilgiu.
Vilnius ir Kaunas nusidažė Izraelio vėliavos spalvomis
Svarbu paminėti, jog Kauno savivaldybė nėra vienintelė, suskubusi stoti Izraelio pusėn. Tiesa, kol kas nėra gauta jokios informacijos, kad ant kurios nors kitos savivaldybės pastato būtų iškelta ir ne vieną dieną plazdėtų Izraelio vėliava.
Kai spalio pirmąjį savaitgalį visą pasaulį sukrėtė „Hamas“ grupuotės terorizmo atakos, po kurių buvo skaičiuojama daugybė aukų, pirmasis savo paramą Izraeliui išreiškė Vilniaus miestas. Vilniaus Rotušė, Trijų Kryžių paminklas bei Žaliasis, Baltasis ir Žvėryno tiltai sušvito Izraelio vėliavos spalvomis. Po Izraelį pasiekusių raketų atakų sostinės meras Valdas Benkunskas taipogi išreiškė palaikymą bei užuojautą žydų tautai[2]:
„Tai, ką šiandien turi patirti Izraelio žmonės, stipriai sukrečia. Esame visa širdimi ir mintimis su kenčiančia šalimi. Vilniaus ryšys su žydų tauta stiprus ir gilus, esame artimos tautos, kurių keliai persipynę istorijoje. Ir šiuo sunkiu laikotarpiu visa širdimi palaikome kenčiančią tautą ir reiškiame gilią užuojautą aukų šeimoms.“
Izraelio vėliavos spalvų (mėlyna, balta ir mėlyna) šviesomis buvo apšviesta ir Kauno miesto savivaldybė. Tris naktis trukęs specialus savivaldybės apšvietimas atsiėjo 2616 eurų, mat savivaldybė atliko pirkimą, kad galėtų pastatą nušviesti iki tol nenaudotomis spalvomis[3].
Izraelis galimai vykdo nusikaltimus žmogiškumui
Tačiau stebint taip greitai užuojautą ir solidarumą panorusias pareikšti savivaldybes, kyla esminis klausimas, kodėl užuojautos nesulaukia žūvantys civiliai palestiniečiai. Juk nepaisant to, jog spalio 7 dieną „Hamas“ netikėtai įsiveržė į Izraelio teritoriją ir pradėjo vykdyti raketų atakas, ilgus metus trunkantis palestiniečių ir Izraelio konfliktas yra skaudus abiems pusėms. O Izraelis jau ne vienerius metus puldinėja palestiniečius. Pavyzdžiui, 2014 m. per Izraelio invaziją į Gazą žuvo daugiau nei 2200 palestiniečių, iš kurių 556 buvo vaikai[4].
O Jungtinių Tautų duomenimis, nuo konflikto pradžios Gazos Ruože savus namus turėjo palikti daugiau kaip 123 tūkst. žmonių. Po dabartinio išpuolio Izraelis taipogi surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui, tad šiomis dienomis žuvo daugybė žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.
Negana to, Izraelis sugalvojo žiaurią, precedento neturinčią Gazos Ruožo blokadą, dėl kurios kenčia palestiniečių vaikai bei kiti civiliai. Juk Gazos Ruože buvo atjungta ne tik elektra ar netiekiami degalai. Dėl maisto, švaraus vandens ir kitų prekių trūkumo palestiniečiai kenčia badą ir vis didesnę dehidrataciją, o nuo to pirmiausiai pradės mirti vaikai ir kiti silpniausi civiliai žmonės. Visuomenės sveikatos pareigūnai praneša, kad vandens trūkumas, teritorijų užterštumas nuotekomis ir daugybė lavonų, kurių negalima saugiai laikyti morguose, gali sukelti infekcinių ligų protrūkį.
Nors karo įstatymai nedraudžia priešo pajėgų apgulties ar blokadų, tačiau Izraelio veiksmai prasilenkia su reikalavimu, jog tokios blokados negali trukdyti civiliams gauti išgyvenimui būtinų daiktų. Į tai įeina vanduo, maistas ir vaistai. Kaip pastebi kai kurie specialistai, Izraelio vykdoma Gazos Ruožo blokada prieš jos gyventojus yra nusikaltimas žmogiškumui ir civilių palestiniešių persekiojimas[5].
Tačiau nepaisant žiauriumų ir mirčių, su kuriomis susiduria civiliai palestiniečiai, nei Vilniaus, nei Kauno savivaldybė neskuba pareikšti užuojautos. Tad belieka retoriškai paklausti: ar vienų civilių gyvybės yra svarbesnės už kitų?
