Daugelis vaikų yra sunkiai sužaloti ir miršta laukdami savo eilės ligoninėse
Gazos Ruože gyvenantys vaikai niekuomet nepažino nieko kito, tik perpildymą, nepriteklių, konfliktą, bombardavimą bei milžinišką pavojų.
Skaičiuojama, jog praėjo bene 18 metų nuo tada, kai tuometinis Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas iš Gazos ruožo iškeldino visus Izraelio naujakurius ir kariškius. Tuomet oficialus šalies pasakojimas rėmėsi tuo, jog okupacinės jėgos nebėra nė kvapo. Visgi po dvejų metų, išrinkus „Hamas“, Izraelio vyriausybė paskelbė viso Gazos ruožo blokadą[1]. Būtent dėl to šiandieniniai aštuoniolikmečiai beveik visą gyvenimą kentėjo nepriteklių.
Šiaip ar taip, kadangi gyventojų ir karių perkėlimas bei blokados įvedimas neatleido Izraelio nuo atsakomybės pagal tarptautinę teisę Gazos ruožo civilių gyventojų atžvilgiu, Izraelis tebėra saistomas tam tikrų įsipareigojimų pagal okupacijos teisę. Kaip išsamiai nurodyta ketvirtosios Ženevos konvencijos 55 straipsnyje, tai apima užtikrinimą, jog čionykščiai gyventojai gautų maisto, vaistų ir kitų pagrindinių išgyvenimui būtinų prekių[2].
Vis dėlto pastarosiomis dienomis Izraelio vyriausybė sugriežtino blokadą taip, kad civiliams gyventojams nėra leidžiama įsigyti net ir būtiniausių išgyvenimui reikalingų prekių, dėl ko daugelis šeimų išgyvena iš duonos ir užteršto vandens. Tuo tarpu vandens bei maisto stygius neišvengiamai iš karto ir sunkiau nei suaugusiuosius paveikia mažuosius. Kaip šios realijos atrodo po padidinamuoju stiklu?
Susirgę ar sužeisti vaikai kreipiasi į žlungančią sveikatos apsaugos sistemą, nepaisant to, jog okupuota daugybė įstaigų. Dėl šios priežastis tebeveikiančios sveikatos priežiūros įstaigos turi patenkinti neįmanomai didelę paklausą ir drastišką vaistų trūkumą – nors to padaryti, deja, veik neįmanoma.
Klaidinga manyti, kad iki dabartinio blokados sugriežtinimo vaikai Gazoje gyveno gerai
Tankiai apgyvendintame Gazos ruože dėl Izraelio blokados sąlygų vaikų sveikatos poreikiai smarkiai išaugo. Kitais žodžiais tariant, reguliarus tiesioginių karinių atakų poveikis savo ruožtu turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei jaunų žmonių sveikatai, vyresniems vaikams per savo trumpą gyvenimą patiriant net šešis karus, aišku, įskaitant ir dabartinį (2008-9, 2012, 2014, 2021, 2022 ir 2023 m.)[3].
Nuo 2007 m., kai Izraelis įvedė blokadą, iki dabartinio karo Palestinos žmogaus teisių organizacija „Defense for Children International – Palestine“, ypatingą dėmesį skirianti vaikų teisėms, iš viso suskaičiavo 1 189 palestiniečių vaikus, nužudytus Gazos ruože per Izraelio karines atakas[4]. Kad ir kaip kraupiai tai skambėtų, akivaizdu, jog šie karai taip pat sukėlė ilgalaikę grėsmę pastarųjų išlikimui ir gerovei, Izraelio oro antskrydžių griuvėsiams daugeliui jaunų palestiniečių tampant vienintele žaidimų aikštele.
Dar baisiau, kad po kiekvieno karo Izraelis užsimoja sugriežtinti patekimą į Gazos ruožą per pagrindinį komercinį perėjimo punktą statybinėms medžiagoms, generatoriams bei vandeniui. O be šių medžiagų, kaip žinia, absoliučiai neįmanoma visiškai išvalyti nuolaužų ir atstatyti namų, mokyklų, ligoninių bei viešųjų erdvių. Tai, be abejo, ne vienintelė problema, tačiau nuolaužos kelia rimtų sveikatos problemų, kurios ypač paveikia vaikus.
Dėl blokados neįmanoma plėtoti gyvybiškai reikalingos infrastruktūros
Norint užtikrinti švarų vandenį ir tinkamą nuotekų bei atliekų šalinimą, reikia milžiniškų investicijų, jog būtų patenkinti gyventojų poreikiai. Tuo tarpu dėl elektros energijos trūkumo ir sanitarinių statinių stygiaus Gazos jūra yra labai užteršta prastai valomomis nuotekomis.
Kadangi nūdienoje yra labai mažai saugių viešų žaidimų vietų vaikams, paplūdimys yra viena iš tų žymių erdvių, į kurią daugelis kreipiasi ieškodami pagalbos ir atgaivos. Vėlgi, ir čia egzistuoja tam tikra priešprieša: su vandeniu susijusios ligos yra pagrindinė vaikų ir kūdikių mirtingumo Gazoje priežastis. Negana to, nors kai kuriems mažamečiams reikalinga sudėtinga medicininė priežiūra, kurios Gazoje, deja, nėra, situaciją užaštrina ir dar kai kas: Žmogaus teisių organizacijų teigimu, prašymai išduoti medicininius leidimus, kad vaikai galėtų gauti būtiną priežiūrą Izraelyje, nuolat atmetami.
Iš tiesų reabilitacinės pagalbos neįgaliems vaikams poreikis išaugo dar 2018 m. ir 2019 m., kai tūkstančiai vaikų bei jaunuolių dalyvavo demonstracijose per „didįjį sugrįžimo žygį“. Tuo tarpu Izraelio pajėgoms atsakius kovinėmis ir guminėmis kulkomis, buvo nužudyti 46, o sužeisti beveik 8 800 vaikų.
Nepaisant to, kad Palestiniečių gydytojai, slaugytojos, kiti medikai, socialiniai darbuotojai ir pilietinės visuomenės organizacijos jau 16 metų deda visas pastangas, kad užtikrintų tautos sveikatą bei gerovę Gazos ruože, kuriam taikoma blokada, daugeliui mažamečių, patyrusių sužeidimų, pakeitusių jų gyvenimą, įskaitant ir galūnių netekimą, nebuvo išduoti leidimai išvykti iš Gazos ruožo, jog galėtų gauti reikiamą reabilitacinę priežiūrą.
Konkrečiais duomenimis, pranešama, jog per pastarąją savaitę žuvo daugiau kaip 1 000 palestiniečių vaikų. Reikia suprasti, kad pastarosios savaitės Izraelio veiksmai, kuriuos JT žmogaus teisių pareigūnai pavadino „etniniu valymu“, yra 16 metų trunkančios blokados, kurios metu žudomi ir vaikų kūnai, ir jų viltys, tęsinys.
