Prezidento patarėja: galimybių pasas nebeatitinka omikrono realijų

Galimybių pasas
Prezidentūra laikosi pozicijos, jog galimybių pasas prie omikrono atmainos išsisėmė. Jeremio Bezangerio/Unsplash nuotrauka.

<p><strong>Pirminio galimybių paso veikimo principas gerokai skiriasi nuo to, kurį turime dabar, o ši priemonė nebuvo sukurta tam, jog spaustų vakcinuotis. Prezidentūra teigia, kad tokia pandemijos valdymo priemonė, kuri buvo akcentuota į alfa atmainos valdymą, nebėra tinkama prie omikrono, mat dabar serga ir pilnai skiepyti asmenys, o pagrindinis skiepo tikslas yra apsaugoti nuo hospitalizacijų ir mirties.</strong></p>
<p>Šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad koronavirusas turi savo pasekmes, kurias patiria juo persirgę žmonės.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl galimybių pasas iš tiesų, ko gero, išsisėmė ir jam reikia ieškoti naujų būdų ir jis turi būti peržiūrimas iš esmės“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė[2].</p>
</blockquote>
<p>Anot šalies vadovo patarėjos, dabar reiktų bendradarbiauti su mokslininkais ir išsiaiškinti, kokie galimybių paso transformacijos būdai būtų tinkamiausi. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas Lietuvoje tapo politinio spaudimo vakcinuotis priemone, vietoje to, jog būtų skatinamas žmonių sąmoningumas patiems apsispręsti dėl skiepo.</p>
<p>Viename sociologiniame tyrime paaiškėjo, jog vos 6 proc. žmonių skiepijosi vedini galimybių paso idėjos. Todėl prezidentūra laikosi nuomonės, jog valdantieji, siekdami paskatinti žmones skiepytis, veikiau turėtų imtis pozityvių paskatų, kaip antai buvo teikiamos 100 eurų išmokos senjorams už skiepą nuo COVID-19[2].</p>
<p>Žinoma, įtakos vakcinacijos rodikliams taip pat turi ir aukštų valstybės pareigūnų pozicija, taip pat ir tarp jaunimo itin populiarūs nuomonės formuotojai, tačiau esminis aspektas yra tas, jog jų teikiama informacija ir toliau nekistų nuo pradinės, kas padėtų išlaikyti žmonių pasitikėjimą.</p>
<p>Kalbėdama apie tai, kas galėtų pakeisti galimybių pasą, I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, jog geriausia būtų turėti ne vieną variantą bei įsivertinti jo epidemiologinį naudingumą, o pačio prezidento požiūriu, ekspertų nuomonė turėtų būti prioritetinė ir į ją turi būti telkiamas didžiausias dėmesys.</p>
<p>Prezidentūra palankiai vertina ir tai, jog šalyje pavyko padidinti ypatingai mokinių testavimo tempus, kas leidžia be didesnių trikdžių išlaikyti kontaktinį ugdymą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/piliesgatve0102-venteviteikaite.jpg" alt="Žmonės" /></p>