<h2>JAV studentams nubrauks paskolas</h2>
<p>JAV prezidento Joe Bideno planas nurašyti didelę dalį universiteto studentų mokslo paskolų valstybės biudžetui kainuos nei daug, nei mažai – maždaug 400 mlrd. JAV dolerių. Būtent tokius skaičius atskleidė Kongreso biudžeto biuro (CBO) valdybos parengta ataskaita[1].</p>
<p>Su šiuo prezidento siūlymu mažas ir vidutines pajamas gaunantiems skolininkams būtų panaikinta iki 20 000 JAV dolerių skolų. Į skolos panaikinimą teises turėtų ir tie asmenys, kurie studijuodami universitete gavo federalines „Pell“ stipendijas.</p>
<p>Tuo tarpu asmenys, kurie 2020 m. ar 2021 m. uždirbo mažiau nei 125 000 JAV dolerių per metus ir tie, kurie yra sutuoktinių poros arba namų ūkių išlaikytojai ir uždirbo mažiau nei 250 000 JAV dolerių per metus, turės teisę į iki 10 000 JAV dolerių federalinių studentų paskolų nurašymą.</p>
<h2>Esminės problemos dėl labai brangaus mokslo net nebando spręsti</h2>
<p>Tokį J. Bideno sumanymą negailestingai kritikuoja oponentai ir atvirai rėžia, kad jis ketina atimti milijardus sumokėtų mokesčių iš vairuotojų, kepėjų ir kitų žmonių bei jų sumokėtais pinigais planuoja sušelpti kur kas geresnes algas gaunančius išsimokslinusius amerikiečius tuo net padarydamas skriaudą ir tiems iš jų, kurie jau yra spėję išsimokėti studijų paskolas. Ir visa tai J. Bidenas daro veikiausiai siekdamas susirinkti sau politinius taškus, tačiau esminės problemos net nebando spręsti – Amerikoje mokslas yra labai brangus. </p>
<p>Švietimo departamentas netrukus planuoja paskelbti nurašymo programos paraiškų teikimo datą – manoma, kad paraiškų teikimas prasidės šių metų spalio mėnesį.</p>
<p>J. Bideno administracija dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje paskelbė apie tai, kad daugumos universitetų studentams nurašys mokslo paskolas ir suteiks dešimtis tūkstančių JAV dolerių siekiančias lengvatas.</p>
<blockquote>
<p>JAV mokslo paskolas yra pasiėmę maždaug 45 mln. žmonių, kurių skola bendrai siekia 1,6 trilijono JAV dolerių[2].</p>
</blockquote>
<h2>Studentams dovanojama suma nuguls ant mokesčių mokėtojų pečių</h2>
<p>CBO arba JAV Kongreso biudžeto valdyba, kuri yra nepartinis organas, pateikė pirmąjį oficialų J. Bideno studentų skolų plano išlaidų įvertinimą.</p>
<p>Šis įvertinimas tik dar labiau pakurstys aštrias diskusijas, ar studentų paskolų nurašymas tikrai yra tikslingas pasirinkimas, ypač tuomet, kai jam naudojami mokesčių mokėtojų pinigai[3].</p>
<p>Analize siekiama išsiaiškinti, kaip dėl J. Bideno paskolų atleidimo programos sumažėtų vyriausybės pajamos ir kiek tai kainuotų vyriausybei per visą paskolų grąžinimo laikotarpį, kuris gali tęstis daugiau nei 30 metų.</p>
<blockquote>
<p>Komisija padarė išvadą, kad išlaidos siektų apie 400 mlrd. JAV dolerių. Vien iki šių, 2022 m., galo, paskolų nurašymui teks pakloti apie 20 mlrd. JAV dolerių.</p>
</blockquote>
<p>Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto biuras ankstesnėje ataskaitoje buvo pateikęs prognozę, jog pirmaisiais programos įgyvendinimo metais, ji sumažins federalines pajamas maždaug 24 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu CBO pirmadienį atskleidė, kad pinigų srautai pirmaisiais metais mažės 0,08 proc. BVP, t. y. apie 21 mlrd. JAV dolerių.</p>
<p>JAV federaliniai įstatymai reikalauja, kad vyriausybė įvertintų federalinės studentų paskolų nurašymo programos sąnaudas, numatant sąnaudas per visą paskolos laikotarpį.</p>
<p>Įprastai, vyriausybės vertinimai dėl federalinės studentų paskolų programos išlaidų yra neaiškūs ir svyruojantys, ypač atsižvelgiant į ilgalaikes ekonomikos prognozes. </p>
<p>Pastaraisiais metais šie skaičiavimai tapo dar sudėtingesni, nes daug paskolų gavėjų dalyvauja paskolų grąžinimo programose, pagal kurias jų mėnesio įmokos priklauso nuo jų pajamų.</p>
<blockquote>
<p>CBO savo pirmadienio ataskaitoje pripažino, kad skolų mažinimo programos įvertis yra „labai neapibrėžtas“.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tim-gouw-1k9t5yiz2wu-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paskolų nurašymo programa gali pasinaudoti pernelyg mažas studentų skaičius</h2>
<p>Pasak prezidento J. Bideno administracijos, tikimasi, kad daugiau kaip 40 mln. skolininkų galės pasinaudoti galimu studentų skolų nurašymo planu, o beveik 20 mln. skolininkų skolos likutis gali būti visiškai panaikintas[4].</p>
<p>Iš viso apie 45 mln. amerikiečių turi federalinių studentų paskolų. Vis dėlto, nėra aišku, kiek iš šių JAV piliečių iš tiesų pasinaudos paskolų nurašymo politika.</p>
<p>Baltųjų rūmų teigimu, CBO apskaičiavo, kad 90 proc. reikalavimus atitinkančių paskolų gavėjų kreiptųsi į Švietimo departamentą, kad jiems paskolos būtų nurašytos, tačiau administracijos pareigūnai įspėjo, kad tai gali būti pernelyg optimistinis skaičius.</p>
<p>Tiesa, be skolų nurašymo J. Bideno administracija skelbia ir tai, kad pratęsė paskolų mokėjimo atidėjimo terminą iki gruodžio 31 d. Šis atidėjimo mechanizmas pradėtas taikyti 2020 m., siekiant padėti žmonėms, kurie susidurė su finansiniais sunkumais per COVID-19 pandemiją, ir nuo to laiko buvo kelis kartus pratęstas[5].</p>
<h2>Milžiniški už mokslus įsiskolinusių amerikiečių skaičiai: kodėl taip nutiko?</h2>
<blockquote>
<p>JAV aukštojo ugdymo įstaigų studentai ir absolventai skęsta skolose, tačiau dėl to nereikia stebėtis. Nuo 1980 m. bendra ketverių metų valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos kaina beveik patrigubėjo net ir atsižvelgus į infliaciją[6].</p>
</blockquote>
<p>Per 30 metų, nuo 1991–1992 m. iki 2021–2022 m., vidutinės studijų kainos, atsižvelgus į infliaciją, išaugo daugiau nei dvigubai: valstybiniuose keturių metų universitetuose – nuo 4 160 JAV dolerių iki 10 740 JAV dolerių, o privačiose – nuo 19 360 JAV dolerių iki 38 070 JAV dolerių[7].</p>
<p>Problema, kad federalinė parama ženkliai sumažėjo. Jeigu kadaise „Pell “stipendijos padengdavo beveik 80 proc. ketverių metų valstybinio universiteto studijų kainos, dabar – tik trečdalį. </p>
<p>Be to, universiteto studijų užmokestis yra beveik neribojamas, aukštosios mokyklos kartais reikalauja ir beveik 100 tūkst. JAV dolerių už vienus mokslo metus. Kartu neribojama tampa ir suma, kurią studentai gali pasiskolinti didėjančioms studijų išlaidoms padengti.</p>
<p>Pastebima ir kita problema – netikslinga JAV valdžios švietimo politika. JAV vienam studentui per metus išleidžia apie 30 000 JAV dolerių. Tai didžiulė pinigų suma, beveik dvigubai didesnė nei vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse.</p>
<blockquote>
<p>„JAV yra atskira klasė. Vienam mokiniui tenkančios išlaidos yra pernelyg didelės ir beveik nesusijusios su verte, kurią mokiniai galėtų gauti mainais," – sako EBPO švietimo ir įgūdžių direktorius Andreasas Schleicheris[8].</p>
</blockquote>
<p>Tik viena kita pasaulio šalis vienam studentui išleidžia daugiau ir ta šalis yra Liuksemburgas, kur mokslas studentams vis dėlto yra nemokamas, nes viskam padengti yra naudojamos valstybės lėšos.</p>
<p>Net trečdalyje išsivysčiusių pasaulio šalių universitetinis ar koleginis mokslas jų piliečiams yra visiškai nemokamas. Dar trečdalyje studijų kaina labai maža – mažiau nei 2 400 JAV dolerių per metus.</p>
<blockquote>
<p>Amerikos mokesčių mokėtojai ir pačios studentų šeimos vienam asmeniui mokslui išleidžia apie 3 370 dolerių – net tris kartus daugiau nei kitose išsivysčiusiose šalyse.</p>
</blockquote>
<p>Kitaip tariant, situacija JAV ir Lietuvoje ar kitose Europos valstybėse yra kardinaliai skirtinga.</p>
<p>JAV jaunuoliai neturi privilegijos universitete įgyti išsilavinimo nemokamai – tokie atvejai, kai aukštoji mokykla padengia visus mokesčius, yra ypatingai reti ir yra tik tais atvejais kai studijuojantis asmuo gali pasigirti nepriekaištingais mokslo rezultatais, būti nacionalinių ar tarptautinių konkursų laimėtojas, skinti pergales sporte.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alexander-mils-lcphgxs7pww-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>J. Bideno siūlymas sulaukė kritikos</h2>
<p>Nors prezidento mokslo paskolų nurašymo schema pasinaudoti galėtų milijonai JAV absolventų, tačiau daugybę šio plano silpnųjų vietų įžvelgia tiek respublikonai, tiek ekonomikos bei finansų ekspertai, tiek ir paties J. Bideno bendražygiai demokratai[9]. </p>
<p>Kritikai akcentuoja, kad J. Bideno planas pristatytas būtent šiuo metu, kai JAV kenčia nuo ekonomikai pavojingos infliacijos. </p>
<p>Buvęs vyriausiasis B. Obamos ekonomikos pareigūnas Jasonas Furmanas tviteryje rašė:</p>
<blockquote>
<p>„Jau ir taip liepsnojantį infliacijos gaisrą užpilti maždaug puse trilijono dolerių benzino yra neapgalvota."</p>
</blockquote>
<p>Kiti aiškina, kad šis pasiūlymas visiškai nepasitarnaus tiems amerikiečiams, kurie niekuomet nesimokė universitete. O tokių tikrai netrūksta.</p>
<blockquote>
<p>2021 m. duomenimis, 37,9 proc. 25-erių metų amžiaus ar vyresnių suaugusiųjų turėjo bakalauro laipsnį[10]. Be to, 2019 m. vykdytoje apklausoje, tik pusė, 51 proc., amerikiečių teigė, jog yra linkę įvertinti asmens universitetinį išsilavinimą[11]. 2013 m. universitetinį išsilavinimą įvertino 70 proc. JAV piliečių.</p>
</blockquote>
<p>Būtent tai ypač linkę akcentuoti yra respublikonai. Kaip teigia Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas, „labai daug amerikiečių pasirinko nestudijuoti universitete.“</p>
<p>Kritikos J. Bideno siūlymui negaili ir senatorius Tedas Cruzas:</p>
<blockquote>
<p>„Prezidentas J. Bidenas iš esmės nusprendė atimti iš dirbančiųjų klasės žmonių. Iš sunkvežimių vairuotojų ir statybininkų dabar paimti tūkstančius dolerių mokesčių, kad juos perskirstytų universitetų absolventams, turintiems studijų paskolas“[12].</p>
</blockquote>
<p>Senatorius Ričardas Burras kalba apie tai, kaip paskolų nurašymas yra neteisingas jau jas sumokėjusiųjų atžvilgiu:</p>
<blockquote>
<p>„Prezidento J. Bideno pareiškimas, kad jis ketina panaikinti studentų paskolų skolas, yra neatsakingas, nesąžiningas ir labai ciniškas. Jis prašo mokesčių mokėtojų subsidijuoti kai kurių daugiausiai uždirbančių amerikiečių skolas, kad gautų balsų. Kiekvienas amerikietis, kuris grąžino savo studijų paskolas, kuris mokėsi taupydamas ir dirbdamas papildomus darbus arba kuris nusprendė apskritai nestudijuoti universitete, dabar turėtų būti pasipiktinęs.“</p>
</blockquote>
<p>Naujojo Hampšyro demokratų kongresmenas Chrisas Pappas pabrėžė, kad skolų nurašymas niekaip neišsprendžia esminės problemos – didžiulio mokesčio už mokslą:</p>
<blockquote>
<p>„Prezidento plane taip pat nesprendžiama pagrindinė aukštojo mokslo įperkamumo problema, todėl akivaizdu, kad didelės išlaidos ir toliau riboja studentų galimybes.“</p>
</blockquote>
