Tvirtinant kandidatus į prezidentus, detektyvas dėl parašų
Šiandien Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimus dėl likusių kandidatų į prezidentus registravimo. VRK patvirtino oficialiai registruojanti savarankiškai išsikėlusiųjų Igno Vėgėlės bei Eduardo Vaitkaus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo Remigijaus Žemaitaičio, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio kandidatūras.
Praėjusią savaitę oficialiais kandidatais jau tapo antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas[1].
VRK gali oficialiai registruoti kandidatus į prezidentus įvertinusi, ar šie atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus, ar pateikė pareiškinius dokumentus, surinko ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų bei sumokėjo beveik 9 tūkst. eurų siekiantį rinkimų užstatą.
Tačiau būtent dėl surinktų, kandidatus remiančių Lietuvos piliečių parašų, jau spėjo įsiplieksti diskusijų. Dar praėjusią savaitę VRK kreipėsi į Lietuvos teisės ekspertizės centrą ir paprašė įvertinti kandidatų A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio pateiktus rinkėjų parašus – kilo įtarimas, ar popieriniuose lapuose rinkti parašai atitinka keliamus reikalavimus.
VRK teigimu, siekiama išsiaiškinti, ar visus duomenis rinkimų lape pasirašantis rinkėjas užpildė pats, ar pats pasirašė, ar parašas atitinka visą eilutę, ar nėra įrašų, kurie yra padaryti viena ranka. Tokių įtarimų esą kilo atliekant vizualinę duomenų patikrą.
Lietuvos teisės ekspertizės centras pateikė išvadą, pagal kurią tiek A. Mazuronis, tiek R. Žemaitaitis neteko bent kelių tūkstančių parašų. Dažniausia problema tapo pasirašymas viena ranka bei neteisingai užpildyti duomenys. Tokius parašus VRK įskaityti atsisakė, tačiau kandidatai ir be jų yra surinkę reikiamus 20 tūkst. parašų, tad rinkimuose jiems dalyvauti teisė buvo suteikta.
Vis dėlto, tokia situacija kelia ir daugiau klausimų. Ar neteisingai užpildyti duomenys bei jų surašymas viena ranka tebuvo neteisingo parašų lapo pildymo padarinys? O gal buvo susidurta su situacijomis, kai už piliečius bandė pasirašyti kitus asmuo? Juk tai galėtų būti traktuojama net kaip dokumentų klastojimas ar duomenų vagystė.
Parašų tikrinimas – įprasta procedūra
Už kandidatus pasirašiusių piliečių parašų tikrinimas yra eilinė procedūra rinkimų kampanijos metu. Pirmiausiai į VRK pristatyti rinkėjų parašų rinkimo lapai yra nuskenuojami, yra patikrinama, ar pasirašę asmenys egzistuoja, ar turi teisę rinkti, ar turi Lietuvos pilietybę, ar yra sulaukę tinkamo amžiaus, ar nepasirašė du ir daugiau kartų ir pan.
Atlikus šią patikrą, buvo nustatyta, kad dalis rinkėjų, elektroniniu būdu „Rinkėjo puslapyje“ pasirašiusių už kandidatus, turi teisę balsuoti Lietuvos savivaldos rinkimuose, tačiau prezidento rinkti negali. Tai reiškia, kad savo parašu paremti šių rinkimų kandidatų taip pat negali.
Kitas etapas yra vizualinė patikra, kai jau patys VRK nariai analizuoja parašų lapus. Būtent po vizualinės patikros, A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio pateikti parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kad ekspertai patikrintų ir pateiktų savo išvadas.
Sužinoję apie tokią parašų tikrinimo eigą, kandidatai pernelyg nedramatizavo. A. Mazuronis teigė, kad dėl to nėra jokių problemų, visa tai yra normali procedūra. R. Žemaitaitis taip pat antrino ir teigė, kad dėl surinktų parašų negali kilti jokių problemų[2].
Galiausiai ekspertizė parodė, kad ne visus duomenis rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantys rinkėjai užpildė patys.
Nustatyti atvejai, kai iš rašysenos braižo buvo galima spręsti, kad būta dviejų ar daugiau įrašų, kuriuos padarė vienas ir tas pats asmuo, fiksuoti ir įrašai, kuriuose atskiri vieno rinkėjo užpildytų duomenų fragmentai buvo surašyti skirtingu raštu.
Po VRK patikrinimo kandidatai neteko kelių tūkstančių parašų
Gavę tokias išvadas, VRK nariai iš naujo skaičiavo rinkėjų parašus, kurie, rašysenos ekspertų nuomone, neturi būti įskaityti. Pasibaigus patikrinimui, buvo surašyti rinkėjų parašų tikrinimo aktai ir konstatuotas galutinis surinktų parašų skaičius.
Nors jis iš esmės nepakeitė situacijos – kandidatai ir toliau turi pakankamą parašų skaičių, kurio reikia dalyvavimui prezidento rinkimuose – buvo prarasti tūkstančiai parašų.
Kandidato R. Žemaitaičio atveju, iš viso yra įskaityti 24 972 parašai, nors iki patikrinimo jų buvo surinkta 32 606. Šis kandidatas popieriniame variante surinko 18 849 parašus, „Rinkėjo puslapyje“ už jį pasirašė dar 13 757 piliečiai. VRK oficialiai įskaičius 24 972, atmesti buvo net 7 489 parašai.
Iš jų, 16 atmesta dėl to, kad pasirašė rinkimų teisės neturintis asmuo. 1 051 įrašė neteisingus duomenis, 553 pasirašė daugiau kaip kartą, o net 5 869 parašų R. Žemaitaitis neteko todėl, kad jie buvo padaryti viena ranka.
A. Mazuronio atveju, iš viso buvo įskaityti 20 225 parašai, nors iki patikrinimo jų surinkta 25 927. Kandidatas renkant parašus popieriniame formate surinko 22 842, o elektroninėje pasirašymo sistemoje – 3 085 parašus. Tačiau iš visų pateiktų parašų, VRK oficialiai įskaitė tik jau minėtus 20 225 parašus, atmesdama 5 726 parašus.
Jie atmesti dėl skirtingų neatitikimų. 14 kartų pasirašė rinkimų teisės neturintis asmuo, 3 kartus nebuvo įrašytas visi įstatymo reikalaujami duomenys, neteisingi duomenys buvo pateikti 1 717 kartų, daugiau kaip kartą pasirašė 680 asmenys, o įrašų viena ranka padaryta net 3 312 kartų.
Atlikus ekspertizę, netinkami parašai atmesti, didelės problemos tai kandidatams nesukėlė, jie toliau tęsia savo rinkimines kampanijas. Vis dėlto, liko neatsakytų klausimų. Jeigu jie neįskaityti dėl duomenų trūkumo ir įrašų viena ranka, ar tai gali būti nusikaltimo pėdsakas?
Parašai išbrokuoti, bet VRK pernelyg nesigilina kodėl
Ne paslaptis, kad moderniame pasaulyje asmens duomenų ar net tapatybės vagystės yra fiksuojamos vis dažniau. Nusavinami yra finansiniai, medicininiai duomenys, asmens tapatybės kortelių ar paso informacija[3].
Kiekvienu tokiu atveju, neturėdamas tam teisės kitas asmuo turi galimybę pasinaudoti nukentėjusiojo asmens duomenimis, o nukentėjusiajam iškyla pavojus dėl jo asmeninių duomenų panaudojimo, be jo paties žinios ar sutikimo.
Kalbant apie parašų rinkimą, kitas asmuo gali bandyti pasirašyti už konkretų asmenį, galbūt žinodamas jo vardą ir pavardę, tačiau neturėdamas asmens dokumento ar gyvenamosios vietos duomenų. Tokiu atveju, asmuo, už kurį bandoma pasirašyti, apie tai galbūt net nežino ir nėra informuojamas, nors jo asmeninius duomenis ir bandyta nusavinti. Kitu scenarijumi, galima kalbėti net apie dokumentų klastojimą. Jeigu užpildyti duomenys ir piliečio parašas nesutampa, galima kvestionuoti ir papildomai tirti, ar parašas iš tiesų yra originalus, ar suklastotas.
Juk pagal Lietuvos įstatymus, „dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas“(Byla Nr. 2K-426/2010)[4]. O klastojimas gali būti suprantamas kaip asmens veiksmas, kuriuo yra sukuriama neteisinga, melaginga, netikra, informacija ar duomenys.
Tačiau išbrokavusi netinkamus parašus, dėl galimo nusižengimo įstatymams arba bent jau siekiant paneigti tokią galimybę, VRK į teisėsaugą nesikreipė, nors įtarimą galinčių sukelti atvejų nestigo.
Kaip balandžio 9 d. VRK posėdyje teigė komisijos narė Jolita Baušytė, kalbant dėl įrašų viena ranka, tirtais atvejais, vienas žmogus rašė net ne už kelis ar keliolika žmonių: tai buvo ištisi lapai, užpildyti to paties asmens[5].
Tame pačiame posėdyje dalyvavęs vieno iš kandidato Eduardo Vaitkaus advokatas Mažvydas Misiūnas klausė VRK narių, ar tokiu atveju, kai tūkstančiai parašų padaryti viena ranka, taip pat padaryti yra ir rinkėjų parašai. Advokatas domėjosi, ar tokiomis aplinkybėmis, galima įtarti dokumentų klastojimą. Tačiau VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas pabrėžė, kad dauguma duomenų surašyti viena ranka, bet parašai esą yra skirtingi.
VRK nariai patikino, kad tokiu atveju, jei bus nustatyta, kad parašai buvo atlikti viena ranka, tada bus keliamas teisinės atsakomybės klausimas, tačiau kol kas dėl visų parašų bendro įvertinimo nėra – jam pateikti ekspertams tiesiog pritrūko laiko. VRK primena, kad pagal galiojantį rinkimų aprašą yra reikalaujama, kad asmuo, kuris pasirašo, pildytų lapą pats, o jeigu pildo kitas žmogus, yra galimybė nurodyti, kad informaciją pildo būtent kitas asmuo.
