Ekonomistas N. Mačiulis: matome nemažai ekonominės šizofrenijos
„Šiandien paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje“, – savo feisbuko paskyroje rašo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tuo pačiu metu matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc. bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją).
Gali būti, kad kai kurie žmonės parduotuvėse perka mažiau maisto produktų, nes dažniau valgo skrudintas šukutes užgerdami mimozomis ne namie, o restoranuose.
Bet realybė turbūt mažiau glamūrinė“, – teigia N. Mačiulis.
Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad 2023 m. sausio–kovo mėn. visa pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 9 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus –10,6 proc.).
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2023 m. augs 0,5 proc., o 2024 ir 2025 m. augimas padidės iki 3 proc. „Swedbank“ sausį prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks -0,3 proc., o kitais metais augs 1,8 proc[2].
Premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad recesijos nebus
Kaip neretai nutinka, konservatoriai kažkokios didelės ekonominės problemos Lietuvoje nemato. Ne taip jau seniai premjerė Ingrida Šimonyė pareiškė, esą recesijos ženklų nesimatė.
„Iš to, ką matau, ką projektuoja tie, kurie jau yra kažką paskelbę, tai kol kas neigiamos teritorijos nematome, bet kad tai bus akivaizdžiai lėtesnis augimas ir tas lėtesnis augimas turės tokias pasekmes, kad bus ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas, bet, žinoma, ir lėtesnė infliacija – matyt, tai galima pasakyti pakankamai patikimai“, – taip yra kalbėjusi premjerė[2]
Recesijos dauguma gyventojų neturėtų pajusti
Ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nepaisant to, jog Lietuva yra recesijoje, kiti veiksniai lems, jog maža dalis lietuvių pajus pablogėjusią gyvenimo kokybę ir sumažėjusius finansinius pajėgumus.
„Tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje. Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį.
Mažmeninė prekyba pirmaisiais šių metų mėnesiais susitraukė tik 0,5 procento, ir tuo pat metu daugelis paslaugų įmonių fiksuoja rekordines pajamas, reali apyvarta restoranuose ir baruose išaugo daugiau nei dešimtadaliu“, − sako N. Mačiulis[3].
Gilią recesiją sukelti nori centriniai bankai
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, JAV ir Europos centriniai bankai turi tikslą sukelti gilesnę recesiją, tam, kad bent kiek atvėstų įsikarščiavusi darbo rinka.
„Jeigu pernai infliaciją aukštyn kėlė energetika, šiemet kainas į viršų, tikėtina, labiau kelia darbo užmokesčio augimas ir paslaugų infliacijos dedamoji. Stipri darbo rinka bei aukšta praėjusių metų infliacija skatina įmones kelti atlyginimus – tačiau keldamos atlyginimus įmonės padidina ir kainas, o šiam aspektui jautri paslaugų infliacijos dedamoji.
Analogiška problema kamavo ir euro zonos infliaciją šių metų vasarį – kainas į viršų labiausiai tempia paslaugų dedamoji ir darbo užmokesčio augimas.
Iš esmės, šie duomenys dar kartą rodo, kad techninės recesijos neužteks, kad infliacijos lygis euro zonoje ir Lietuvoje sulėtėtų iki 2 proc. Jeigu tikslas yra sulėtinti infliaciją iki 2 proc., reikalinga gilesnė recesija, kuri padidintų nedarbo lygį, neigiamai paveiktų darbo užmokesčio dinamiką, dėl ko sumažėtų paslaugų kainos.
Iš esmės, agresyviai keldami palūkanas, to ir siekia JAV centrinis bankas ir Europos centrinis bankas, t. y. tikslas yra sukelti ne techninę, bet gilesnę recesiją, kuri atvėsintų darbo rinką“, – sakė ekonomistas[4].
Bankas „Luminor“ recesijos Lietuvoje nenumatė
Tuo tarpu visai neseniai – kovą – kitas Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“ teigė, kad recesijos Lietuvoje nematyti, o mūsų šalies ekonomika itin stipriai atsilaiko prieš įvairiausias negandas.
„Luminor“ ekonomistai prognozavo, kad Baltijos šalys 2023 m. turėtų išvengti recesijos dėl menkesnio nei baimintasi energijos kainų šuolio, tačiau sparčiau nei tikėtasi kylančios bazinės palūkanų normos lėtins ūkio atsigavimą 2024 m. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet pasistiebs 1 proc., o 2024 m. augimas sieks 3,5 proc. Infliacija turėtų sumažėti nuo 18,9 proc. 2022 m. iki 7,0 proc. šiemet, o 2024‑aisiais, mažėjant energijos ir maisto kainoms, neatmestinas defliacijos scenarijus.
„Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą sukrėtimams. Išvengusi nuosmukio COVID‑19 pandemijos metu, Lietuva pasirodė esanti atspari ir šoktelėjusios infliacijos, padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo bei kylančių palūkanų normų šokams – 2022 m. Lietuvos ekonomika sugebėjo išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepaniro į recesiją.
Tikėtina, kad Lietuvai pavyks išvengti recesijos ir 2023 m., nes Rusijos planas sušaldyti Europą nepavyko, o krentančios energijos kainos reikšmingai sumažins infliaciją, tad Lietuvos gyventojų perkamoji galia vėl pradės augti.
Išskirtinį Lietuvos atsparumą puikiai iliustruoja ir tai, kad šalies ekonomikos augimas 2020‑2022 m. buvo gerokai spartesnis nei Estijoje ir Latvijoje, o 2023 m. Lietuva tai pat turėtų išlaikyti lyderės poziciją“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas[5].
