Gautą knygą žadėjo perskaityti, bet vėliau persigalvojo ir nusprendė grąžinti atgal
Premjerei Ingridai Šimonytei kalėdinių dovanų neprireikė – iš Sveikatos teisės instituto (STI) gavusi knygą „Baimės metai“ ji nusprendė ją grąžinti atgal dovanotojui jos nė neatsivertusi. Tačiau ties tuo ministrės pirmininkės arogancija ir nenorėjimas išklausyti visų pusių nesibaigė – paimti šią knygą į savo rankas ji uždraudė ir savo kolegai, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Tačiau akylesni parlamentarai pastebėjo, kad premjerė priėmė sprendimą knygą grąžinti po to, kai tiesa galimai pradėjo jai „badyti akis“.
I. Šimonytės kuklumą (ne)priimant jai dedikuotų dovanų pastebėjusi Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kaip premjerė absoliučiai nenori girdėti jokios kritikos į savo pusę. Prieš pat didžiąsias metų šventes Seimo narys „darbietis“ Aidas Gedvilas STI vardu nusprendė premjerei į rankas įteikti dovaną. Tuomet esą ji sakė, kad šią knygą perskaitys, jei „turės laiko“ ir galbūt net perduos ją perskaityti ir ministrui A. Dulkiui.
Tačiau kiek vėliau ministrės pirmininkės reakcija į dovaną pasikeitė ir ji iš Seimo tribūnos pareiškė, kad knygos ne tik neskaitys, bet ir neduos to daryti savo kolegai A. Dulkiui, o dovaną pareiškė norinti grąžinti atgal.
Reaguodamas į tokį premjerės elgesį, žodžių kišenėje nestokojo ir pats A. Gedvilas, o premjerė, anot jo, tokiu būdu tik parodė „išskirtinį dėmesį“.
„Visų pirma norėčiau padėkoti premjerei už išskirtinį dėmesį knygai. Tad traktuoju, kad žmogus, perdavęs tą dovaną, manau, tikrai liks tuo patenkintas“, – rėžė parlamentaras.
A. Širinskienė teigė supratusi, kad I. Šimonytė gautą knygą visgi perskaitė ir esą suprato savo klaidas bei atsakomybę. Politikė taip pat nestokojo Vyriausybės vadovei ir šventinių palinkėjimų.
„<…>. Tik palinkėsiu per Kalėdas atrodyti ne kaip piktam grinčui, o kaip Kalėdų seneliui“, – rėžė ji.
STI direktorius džiaugėsi sulaukęs išskirtinio ministrės pirmininkės dėmesio
Tuo tarpu STI direktoriaus, farmakologo Rimo Jankūno toks premjerės mostas nė kiek nenustebino. Savo feisbuko paskyroje jis pareiškė norintis padėkoti I. Šimonytei už dėmesį jo socialinėje paskyroje rašomiems tekstams. R. Jankūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad premjerė buvo vienintelė iš 2 000, gavusių šią knygą, ir nusprendusi grąžinti ją atgal.
„Vis dėlto norėčiau palinkėti perkaityti visą tekstą, o ne vieną nuorodą. Nes neperskaičiusi visko nesuprantate esmės ir tada Vyriausybės veiksmai primena 1 min. filmuką, kurį galite čia pažiūrėti. Mėgstamiausias profesorius juk turbūt Jums nepasako, kad 2020 m. perteklinių mirčių Lietuvoje maždaug tiek kiek 2022 m. – panašiai kaip ir Putino generolai nesako jam to, ko jis nenori girdėti“, – į premjerę kreipėsi R. Jankūnas.
R. Jankūnas, savo paskyroje besikreipdamas į Vyriausybės vadovę taip pat pabrėžė, kad perteklinės mirtys laikotarpiu 2022 m. sausio-spalio mėnesiais Lietuva, remiantis Oxford universiteto prižiūrima „Our World in Data“ statistika, atsidūrė ES valstybių, susidūrusiu su didžiausiu pertekliniu mirtingumu, dešimtuke.
Pagal pateiktus statistinius duomenis matoma, kad Lietuva šiame 10-tuke net pirmavo – joje buvo fiksuotos 1 841 perteklinės mirtys, aplenkėme net Bulgariją, kurioje buvo 1 533 perteklinės mirtys ir, kuri, pasak farmakologo, vienintelė Sąjungoje iki tol atrodė prasčiau už Lietuvą.
Sekančios sekė Kroatija (1 254 perteklinės mirtys), Latvija (966), Italija (890), Slovakija (678), Rumunija (549), Lenkija (415), Vengrija (402) ir Čekija (214).
M. Stankūnas įsitikinęs, kad Lietuva laikėsi geriau už Švediją
Nepaisant R. Jankūno paskelbtos statistinės informacijos ir bendro ES perteklinių mirčių nuo COVID-19 paveikslo, Vyriausybei patarinėjusios Ekspertų tarybos narys prof. dr. Mindaugas Stankūnas dar 2020 metais išplatintame laiške teigė, kad Lietuvoje situacija geresnė nei Švedijoje.
„Socialiniuose tinkluose ir ir spaudoje vis dažniau pasigirsta lyginimų tarp Lietuvos ir Švedijos taikytų priemonių kovoje su COVID-19. Neretai yra teigiama, kad Švedijos sprendimas pasiteisino. Palyginau šių šalių pagrindinius epidemiologinius bei makroekonomikos rodiklius. Kol kas, žiūrint į šiuos skaičius, man scenarijus panašesnis į Salaspilio mūšį. Tiek mūsų epidemiologinė situacija, tiek ekonomika atrodo geriau. Gal ir negalima Lietuvai skelbti pergalės, bet, futbolo terminais, Lietuva po pirmo kėlinio „krauna švedams“ 3:0“, – rašė M. Stankūnas.
Gyventojai stebėjosi premjerės nenoru išklausyti kitą pusę
Toks I. Šimonytės elgesys „užkliuvo“ ir patiems gyventojams, kurie stebėjosi, kaip taip nenorima pripažinti akivaizdžių savo padarytų klaidų, nusinešusių tūkstančius žmonių gyvybių.
Vieni internautai net teigė, kad toks ministrės pirmininkės elgesys jau yra „žemiau dugno“. Kiti svarstė, kad I. Šimonytė tokiu būdu parodo, kad „pasuoja“, nes ir pati puikiai supranta visą jai išsakomą kritiką.
„Neigimas ir nesigilinimas šitos Vyriausybės taip primena Sovietų laikus ir dabartinį Putino metodą. Spalva ir pavadinimas pasikeitė. Vadovavimo ir valdymo būdai liko“, – teigė viena komentatorė.
Tačiau internautai nestokojo ir humoro jausmo – štai vienas gyventojas teigė, kad ne knygą premjerei dovanoti reikia, o „fufaikę“ ir pažintinę ekskursiją į Lukiškes.
Primename, kad STI knygą-metraštį apie pandemijos laikotarpį „Baimės metai“ pristatė gruodžio pradžioje ir už tai susilaukė aštraus visuomenininkų dėmesio. „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas tąkart teigė neva knygoje sutalpintos mintys yra vogtos, mat knygos anotacijoje nurodžius, kad leidinyje yra talpinamos ir Arūno Valinsko, ir Ričardo Savukyno mintys, pastarieji esą teigė nė nežinantys, kad jų mintimis čia apskritai dalinamasi.
