Prekybos centrų boikoto akcija prasidėjo Kroatijoje
Protesto prieš parduotuves kampanija prasidėjo Kroatijoje dar sausio pabaigoje. Dabar, kitos šalys prisijungia prie judėjmo, kuris susilaukia vis daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose. Pirkėjai Balkanų regione protestuoja prieš kylančias kainas ir prastėjančias gyvenimo sąlygas[1].
Rumunija – naujausia šalis, prisijungusi prie judėjimo, skatinančio boikotuoti Balkanų prekybos centrus. Dešiniųjų atstovas Rumunijoje Călin Georgescu ragina savo šalininkus prisidėti prie šios iniciatyvos.
Judėjimas prasidėjo Kroatijoje, vadovaujant vartotojų teisių grupei „Halo, inspektore“ („Sveiki, inspektoriau“). Grupė ragino pirkėjus vieną dieną neiti į prekybos centrus, o populiarumo sulaukė po to, kai socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi tuščių parduotuvių nuotraukomis.
Po pirminės sėkmės grupė išplėtė protestą ir paragino savaitę boikotuoti didžiuosius prekybos centrų tinklus, tokius kaip „Eurospin“, „Lidl“ ir „DM“. Jie taip pat ragino kroatus penktadienį vengti nereikalingų išlaidų.
Dabar šis judėjimas išplito ne tik Kroatijoje. Prie jo prisijungė Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos gyventojai. Net Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajičius (Milojko Spajić) išreiškė savo palaikymą, duodamas interviu televizijai: „Kaip pilietis, aš palaikau tokią akciją“.
Protestas, prasidėjęs kaip atsakas į augančias maisto produktų kainas sulaukė dėmesio Rumunijoje
Dešiniųjų kandidatas į prezidentus Călin Georgescu paragino savo šalininkus prisijungti prie šio judėjimo[2]. Socialiniame tinkle paskelbtame pranešime jis kritikavo užsienio kapitalo prekybos centrus, kaltindamas juos, kad šie:
- neparduoda pakankamai rumuniškų produktų,
- naikina kasininkų darbo vietas, įvesdami savitarnos kasas.
Boikotą parėmė ir kiti dešiniųjų pažiūrų politikai, tarp jų George’as Simionas. G. Simionas sakė, kad dalyvauja, norėdamas palaikyti rumunus, kuriems nusibodo „dideli prekybos centrų tinklai, besinaudojantys šalies pranašumu“.
Ne visi pritaria boikotui
Rumunijos ministras pirmininkas Marcel Ciolacu ir žemės ūkio ministras Florin Barbu įspėjo, kad prekybos centrų vengimas iš tikrųjų gali pakenkti Rumunijos ūkininkams.
F. Barbu paaiškino, kad vietos gamintojai, parduodami savo prekes, priklauso nuo didelių mažmeninės prekybos parduotuvių. „Jei norime remti vietos gamintojus, turime juos integruoti į rinką, o ne išstumti“, sakė jis, pabrėždamas ūkininkų ir mažmenininkų bendradarbiavimo svarbą.
Boikotas vyksta tuo metu, kai Rumunijoje vyrauja politinis nestabilumas
Tuo pat metu kai prasidėjo boikotas, kilo ir kovos su boikotu judėjimas, raginantis žmones pirmadienį apsipirkti prekybos centruose ir paremti Rumunijos prekių ženklus. Tačiau pats laikas labai nedovanotinas, nes Rumunijoje politika yra nestabili. Neseniai atsistatydino Prezidentas Klausas Iohannisas, siekdamas užkirsti kelią šalies krizei.
Jis atsistatydino po to, kai parlamentas turėjo balsuoti dėl jo apkaltos. Klausas Iohannisas jau buvo išbuvęs maksimalias dvi penkerių metų kadencijas, tačiau jo prezidentavimas buvo pratęstas po to, kai Konstitucinis Teismas panaikino praėjusių metų prezidento rinkimų rezultatus.
Tuose rinkimuose C. Georgescu netikėtai laimėjo pirmąjį turą, tačiau rezultatai buvo anuliuoti. Dabar Rumunijos vyriausybė pasiūlė surengti naujus rinkimus gegužės 4 d., o galimą antrąjį turą gegužės 18 d., nors galutinis sprendimas dar nepriimtas[3].
Didėjant ekonominei ir politinei įtampai šalyje, prekybos centrų boikotas ir toliau skaldo rumunus: vieni palaiko protestą, kiti baiminasi jo ekonominio poveikio.
Vyriausybės atsakas Kroatijoje: kainų ribų įvedimas
Reaguodama į augantį nepasitenkinimą, Kroatijos vyriausybė į kainų ribojimo sąrašą įtraukė dar 40 produktų, iš viso 70 būtiniausių prekių. Tarp jų ir dažni produktai kaip sūris, kava ir būtiniausios namų apyvokos prekės, pavyzdžiui, muilas.
Ekonomikos ministras Ante Šušnjaras teigė: „Pagrindinis tikslas – apsaugoti pažeidžiamiausias piliečių grupes.“
Tuo tarpu naujausi ekonominiai duomenys rodo infliacijos poveikį:
- Praėjusį penktadienį Kroatijos prekybos centruose sandorių sumažėjo 44 %, o mokesčių administratoriaus duomenimis, bendra apyvarta sumažėjo 53 %.
- Gruodžio mėn. infliacija Kroatijoje pasiekė 4,5 % – tai didžiausia infliacija euro zonoje, kurioje vidutinė infliacija yra 2,4 %.
Pirmą kartą kainų ribas Kroatija nustatė 2022 m., siekdama suvaldyti infliaciją, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą ir COVID-19 pandemija.
Reaguodami į protestą Kroatijos prekybos centrų tinklai pradėjo mažinti kainas:
- „Kaufland Croatia“ paskelbė, kad nuo vasario 5 d. sumažins daugiau kaip 1 000 produktų kainas.
- Konzum įsipareigojo investuoti 1 mln. eurų, kad sumažintų kainas ir įšaldytų 250 vietinių produktų, kuriems netaikomos vyriausybės nustatytos viršutinės kainų ribos, kainas.
Boikotui toliau plintant, neaišku, kiek ilgai vyriausybėms ir mažmenininkams pavyks atlaikyti didėjantį vartotojų, reikalaujančių sąžiningesnių kainų, spaudimą.
