Robotų technologijos plinta ir kare, ir kasdieniame gyvenime
„Robotai-žudikai“ nebėra tik fantastinis pramanas ar kažkas, su kuo galime susidurti tolimoje ateityje. Tai jau sukurtos technologijos, kurios dabar yra sėkmingai išbandomos visą pasaulį sukrėtusiame kare Ukrainoje.
Dalis ekspertų net nevynioja žodžių į vatą ir teigia, kad naujųjų „savarankiškų“ karo technologijų bandymų mastai Ukrainoje šiuo metu yra didžiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Regis, kad bandymai yra sėkmingi, tačiau iki šiol menkai pažintų ginklų pasitelkimas kelia ne tik etinių dilemų, tačiau ir daugybę saugumo klausimų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad už „robotų-žudikų“ idėjos gali stovėti ne kas kitas kaip kontraversiškai vertinama organizacija – Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World Economic Forum).
O kol karo lauke pasitelkiami robotai skleidžia paniką tarp visuomenės ir ekspertų, labiau „kasdienės“ robotų technologijos tampa prieinamos vis didesniam žmonių ratui. Vietoj naminių augintinių jau siūloma pasirinkti šunį-robotą, o Japonijos kūrėjai neseniai pristatė net robotus-tarakonus.
Ukraina – „robotų-žudikų“ bandymų poligonas
Praėjusių metų vasario 24 d. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą sukrėtė pasaulį ir pradėjo masinę Vakarų šalių paramos kampaniją Ukrainai remti. Rusijos atakuojama šalis gavo ne tik finansinės ar humanitarinės paramos, tačiau ir milijardais įkainotos karinės pagalbos.
Tačiau dabar, kai netrukus bus pažymėtos pirmosios karo Ukrainoje metinės, aiškėja, kad Ukraina sulaukė ne tik svarbių oro sistemų, artilerijos ar tankų, tačiau ir įmantresnių, kare iki šiol dar nenaudotų technologijų, kurios ilgainiui pakeis tai, kaip žvelgiame į modernų karą.
Kalbama, kad Ukrainoje jau yra naudojamos naujausios kartos autonominės mašinos, vadinamos „robotais-žudikais“. Šie ginklai, jeigu pasirodys esantys efektyvūs, gali lemti milžiniškus pokyčius karyboje: ekspertai teigia, kad tokių mašinų galimybės gerokai pranoksta dabartinės kartos ginklų galimybes.
Tai reiškia, kad karas Ukrainoje tapo didžiausiu istorijoje dirbtinio intelekto varomų autonominių ir nevaldomų transporto priemonių bandymų poligonu.
Nors karinių robotų naudojimas nėra naujiena, pavyzdžiui, Antrajame pasauliniame kare atsirado nuotoliniu būdu valdomų karo mašinų, o JAV dar 2020 m. dislokavo visiškai autonominius bepiločius šturmo lėktuvus, Ukrainoje matome naujos klasės kovinių mašinų plitimą.
Karo technologijų kūrimas yra sudėtinga užduotis. Nepaisant geriausių gamintojų sumanymų ir jų idėjų, tiesiog neįmanoma žinoti, kas gali nutikti, kol tam tikra technologija nebus realiai panaudota karo lauke.
„Milrem Robotics“ generalinis direktorius Kuldaras Varsi spėja, kad, pavyzdžiui, THeMIS autonominės transporto priemonės, kuriose galima įrengti lengvuosius arba sunkiuosius kulkosvaidžius ir prieštankines raketas, yra „gerokai pigesnės už tanką“ ir artimiausiais metais bus įprastas vaizdas mūšio lauke[1].
„Kaip ir su visomis naujomis technologijomis, ypač tokiomis, kurių anksčiau nebuvo, prieš pradedant naudoti didelius jų kiekius, reikia sukurti koncepciją ir atlikti eksperimentus, kad būtų galima įsitikinti, kaip jos dera doktrinoje“, – pabrėžia jis.
Kai kurie ekspertai jau dabar nerimauja ir perspėja, kad teikiant karinę pagalbą Ukrainai, vietoj patikrintos ir veiksmingos įprastinės ginkluotės tiekiama efektinga nauja ginkluotė, taip sudarant prielaidą, jog karas Ukrainoje yra tik šios ginkluotės išbandymas[2].
Vakarai optimistiškai žvelgia į robotikos technologijų pritaikymą karo veiksmuose
JAV ir NATO jau kurį laiką žvelgia į robotus, dirbtinį intelektą ir panašias technologijas, tikintis jas vieną dieną visiškai pritaikyti karo veiksmuose. Pavyzdžiui, Nyderlandai šiuo metu taip pat jau bando dirbtiniu intelektu varomus robotus.
Kaip teigia Nyderlandų karališkosios kariuomenės Robotikos ir autonominių sistemų padalinio vadas pulkininkas leitenantas Sjoerdas Mevissenas, kiekvienas karas yra technologijų bandymas.
Nyderlandų kariuomenė net dalyvavo mokomosiose operacijose Lietuvoje, kad išbandytų savo THeMIS padalinius, kuriuos vadina „pseudooperaciniu“ teatru. Dėl karo Ukrainoje artumo ir jo tęstinumo, netoliese esančios šalys gali vykdyti analogiškas karinio mokymo operacijas, remdamosi naujausia informacija apie vykstantį konfliktą. Iš esmės, Europa ir JAV stebi, ką Ukraina ir Rusija daro su savo robotais bei imituoja karą namuose[3].
Kita vertus, nors daug pažangiausių „robotų-žudikų“ kūrimo etapų dabar vyksta NATO šalių ribose, tačiau JAV kariuomenė ir Europos gynybos kompanijos slepia didelę dalį savo naujausios aukštųjų technologijų įrangos, kad ji neatsidurtų Rusijos ar Kinijos rankose.
Iš tiesų Rusija paskelbė vieno milijono rublių arba apie 15 000 eurų premiją kiekvienam, kuris pasisavins THeMIS įrenginį iš mūšio lauko Ukrainoje. Tokio pobūdžio premijos karo metu nėra labai neįprastos, tačiau tai, kad ši konkreti premija buvo taip paviešinta, rodo, kaip desperatiškai Rusija siekia gauti šią technologiją[4].
Kita vertus, pati Rusija turi savųjų svertų. Kare Ukrainoje Rusija ypač sėkmingai naudoja Ukrainos bepiločių orlaivių elektroninį slopinimo metodą. Rusų elektroniniai pajėgumai neleido ukrainiečių bepiločiams orlaiviams naršyti ore, o tai neleido užtikrinti numatyto smūgio tikslumo, kurio buvo tikimasi[5].
Robotai kare gali būti tikslesni, tačiau neišvengs klaidų
Robotai kare gali sumažinti karių žūčių skaičių, mažina riziką pajėgoms, yra lengviau logistiškai palaikomi, nes įprastinio operatoriaus saugumo užtikrinimo reikalavimai gali būti sudėtingi ir brangūs.
Be to, robotai gali užtikrinti veiksmų greitį nustatant taikinį ir beveik akimirksniu priimant vykdymo sprendimą, nereikalaujant siųsti informacijos vadui ir laukti patvirtinimo. Viskas gali būti atliekama greitai, efektyviai ir be emocijų[6].
Tačiau svarbus ir moralinis aspektas. Ar sprendimų priėmėjai ir operacijų vadai nori leisti, kad autonominė transporto priemonė atimtų gyvybę, galbūt daug gyvybių? Juk robotai žudikai neišvengiamai nusineš ir nekaltų civilių gyvybes, padarys šalutinės žalos, sukels draugiškų pajėgų žūtį.
Svarbus ir saugumo aspektas. Kas bus atsakingas jeigu staiga sugedusi mašina smogs savoms pajėgoms? Kol kas į šiuos klausimus atsakymų vis dar nėra. Nors technologijos kuriamos ir testuojamos žaibo greičiu, teisinių gairių jų naudojimui rengti neskubama.
Už „robotų-žudikų“ gali slypėti Pasaulio ekonomikos forumas, kurio renginyje patvirtino dalyvausianti ir Ukraina
Pasaulio ekonomikos forumo lyderiai ne kartą yra pabrėžę, kad sparčiai besivystančios technologijos dar iki 2025 m. nuveiks daugiau darbų nei patys žmonės[7]. Gali būti, kad tai apima ir karą bei karybą.
Nors moderniausių ginklų bandymai nėra naujiena, šiuo atveju įdomiausias netikėtas sutapimas, kuris reikštų, kad masiniai „robotų-žudikų“ bandymai Ukrainoje gali vykti net be priežasties.
Juk neseniai Ukrainos atstovai buvo pakviesti dalyvauti sausį vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Davose, Šveicarijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pats patvirtino, kad jo vyriausybė iš tiesų dalyvaus šiame renginyje[8].
Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumas jau ne vienerius metus visuomenę aktyviai skatina priimti „neišvengiamą“ robotų atėjimą į mūsų pasaulį ir kalba apie tai, kad ateityje turėsime išmokti gyventi ne tik su kitais žmonėmis, bet ir su robotais, kiborgais ir dirbtiniu intelektu.
Robotai braunasi ir į mūsų asmeninį gyvenimą: jau yra ir stebinčių šunų, ir elektros impulsais valdomų tarakonų-kiborgų
O robotų technologijos vis dažniau tampa mūsų darbo, laisvalaikio ar kasdienio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, vietoje įprastų naminių gyvūnėlių, tokių kaip šuo ar katė, dabar jau galime „auginti“ šunį-robotą.
Robotai gali atlikti aibę skirtingų veiksmų, pavyzdžiui, nuo šuniui įprasto atsitūpimo, iki plataus aplinkos skenavimo. Būtent šia funkcija Kinijos valdžia naudojosi koronaviruso pandemijos metu, paskelbus karantiną ir siekiant prižiūrėti, ar visi piliečiai laikosi numatytų taisyklių.
Tuo tarpu Japonijos mokslininkai sukūrė įkraunamą kiborgą-tarakoną, kurį galima valdyti nuotoliniu būdu ir naudoti paieškos ir gelbėjimo bei kitose misijose. Atlikdama eksperimentus, ekspertų komanda prie Madagaskaro tarakonų, kurie yra maždaug 6 cm ilgio, nugaros pritvirtino saulės elementų plėvelę[9].
Nepaisant pritvirtintų elektroninių komponentų, tarakonai vis tiek gali laisvai judėti. Dėl saulės elemento tiekiamos elektros energijos galima valdyti tarakonų judesius belaidžiu valdymo moduliu, pritvirtintu prie jų krūtinės ląstos, elektriniu būdu stimuliuojant jutimo organą. 30 minučių trukmės įkrovimas leido maždaug dvi minutes valdyti vabzdžius nuotoliniu būdu[10].
Kiek anksčiau, Kaliningrado Immanuelio Kanto Baltijos federalinio universiteto mokslininkai taip pat sukūrė autonominį robotą-tarakoną. Šis robotas naudoja nedidelius šviesos jutiklius ir zondus, kad išvengtų kliūčių ir galėtų judėti maždaug 30 cm per sekundę greičiu maždaug 20 minučių.
Jį numatyta naudoti gelbėjimo operacijoms, žmonių paieškai griuvėsiuose, o taip pat, ir rinkti informaciją šnipinėjimui. Robotas gali su savimi nešti iki 10 gramų – tai daugiau negu reikia mažai kamerai.
