Brazilija prieštarauja BRICS plėtrai
BRICS – pastaraisiais metais itin sparčiai augančių ekonomikų šalių grupė, į kurią įeina Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika. Jau netrukus, rugpjūčio 22-24 d. vyks BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris šiam besikuriančiam aljansui gali būti itin svarbus: jo metu bus siekiama detalizuoti planus dėl bendros valiutos kūrimo, taip pat bus paliestas ir bloko plėtros klausimas.
Susitikimo išvakarėse su žiniasklaidos atstovais bendraujantis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva atskleidė, kad aukščiausiojo lygio susitikimo metu turės būti sprendžiami nelygybės ir „pasaulinio valdymo klausimai“, prezidentas taip pat pakartojo, kad Brazilija aktyviai palaiko idėją BRICS turėti savo valiutą, kuria šalys partnerės galėtų prekiauti tarpusavyje, o BRICS bankas, neva, jau netrukus bus „veiksmingesnis ir dosnesnis nei Tarptautinis valiutos fondas (TVF)“[1].
Nors Brazilijos prezidento nuomone, BRICS turėtų tarnauti tam, kad „padėtų kitų šalių vystymuisi suteikiant tinkamą finansavimą ir nenustatant sunkių sąlygų“, jo administracija gana atsargiai žvelgia į šio bloko plėtrą.
Alžyras, Iranas, Egiptas ir dešimtys kitų pasaulio šalių jau paskelbė apie savo planus ateityje prisijungti prie BRICS, o tokias ambicijas aktyviai remia ir Kinija. Tačiau dalis brazilų politikų ir elito narių tam nepritaria, o to priežastys, galinčios nustebinti ne vieną.
Brazilijos prezidentas ir įtakingi valdžios veikėjai baiminasi Vakarų reakcijos
Brazilijos žiniasklaidoje vyrauja nuomonė, kad dabartinio šalies prezidento L. I. Lulos da Silvos administracija viešai aktyviai remia BRICS ir jo plėtra, tačiau už uždarų durų, vienybės organizacijos plėtros klausimu nėra.
Skelbiama, kad Brazilijos užsienio reikalų ministerija nepritaria naujų šalių prisijungimui prie koalicijos, priešingai nei prezidentas, kuris džiaugiasi, kad ši šalių grupė auga ir plečiasi.
Tačiau atsargiai į BRICS plėtrą žvelgia ne tik kai kurie politikai, tačiau ir įtakingi verslininkai bei investuotojai, elito atstovai. Toks atsargumas ir nenoras pritarti bloko plėtrai, manoma, yra susijęs su baime, kad BRICS pradės konfliktuoti su G-7. Be to, BRICS šalių, net ir tos pačios Brazilijos ryšiai su Vakarais šiuo metu ir toliau yra glaudūs.
O ir pats L. I. Lula pasisako už vakarietiškas politines gaires, pasaulinį susitarimą dėl socialinės žiniasklaidos reguliavimo, skelbia, kad reikia organizuoti Amazonijos parlamentą, kad kitos šalys galėtų dalyvauti valdant Amazonijos teritorijų finansinius ir materialinius išteklius, reikalauja sukurti pasaulinę vyriausybę.
Dėl to, dalis Brazilijos politikos apžvalgininkų mano, kad prezidento deklaruojama parama BRICS plėtrai yra tik dalis jo politinio žaidimo.
Tai iš dalies pagrindžia ir finansiniai Brazilijos saitai su Vakarų pasauliu. Remiantis „Tupi Report“ duomenimis, vien 2023 m. vienas didžiausių pasaulio investicinių fondų „BlackRock“ atliko 35 finansines operacijas, siekdamas padidinti akcijų paketus Brazilijos įmonėse.
Šiais metais „BlackRock“ išplėtė investicijas į mažiausiai tris šio sektoriaus įmones, paskelbęs apie 2,7 mln. privilegijuotųjų „Energisa“ (ENGI11) akcijų įsigijimą.
Įsigijus privilegijuotųjų akcijų, bendra privilegijuotųjų akcijų dalis padidėjo nuo 4,8 proc. iki 5,03 proc., o tai padidino bendrą valdytojo akcijų paketą iki 3,82 proc.
Akcijų dalis padidėjo tokioms įmonėms kaip „Cyrela“, „Usiminas“, „Cogna“, „Natura“, „Cemig“, „Eletrobras“, „Iguatemi“, „Embraer“, „Qualicorp“, „Americanas“, „Light“.
Tiesa, dar 2022 m. pradžioje „BlackRock“ pareiškė, kad nebefinansuos Brazilijos rinkos, kol valdžioje bus dabar jau buvęs šalies prezidentas Jairas Bolsonaro. Tik po to, kai jis pralaimėjo prezidento rinkimuose, investicinių fondų bendrovė pakeitė nuomonę ir dabar net planuoja investicijų augimo programą iki 2030 m[2].
Akivaizdu, kad dabartinis Brazilijos prezidentas Vakarams yra parankus, o JAV ar kitos Vakarų valstybės imponuoja ir pačiam brazilų lyderiui.
BRICS plėtrą atsargiai vertina ir daugiau šalių, tačiau Brazilijos balsas gali turėti daugiau svorio
BRICS plėtrai, bent jau už uždarų durų, priešinasi ne tik Brazilija, tačiau ir Indija. Tai akivaizdžiai priešiška pozicija lyginant su Kinija, kuri siekia sparčiai plėsti BRICS ir taip padidinti besiformuojančių ekonomikų bloko politinę įtaką, galią ir pasipriešinti JAV hegemonijai[3].
Jau anksčiau buvo skelbiama, kad tiek Indija, tiek ir Brazilija prieštaravo derybose, rengdamosi aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika turi aptarti galimybę išplėsti grupę įtraukiant Indoneziją ir Saudo Arabiją.
Kinija per šiuos susitikimus ne kartą pasisakė už plėtrą, prie bloko taip pat nori prisijungti dešimtys kitų valstybių, o tai skatina Vakarų šalių susirūpinimą, kad ši grupė tampa atsvara Vašingtonui ir Europos Sąjungai (ES).
Iš dalies, manoma, kad būtent dėl šių priežasčių Brazilija ir nori išvengti BRICS plėtros, tuo tarpu Indija nori, kad būtų nustatytos griežtos taisyklės, kaip ir kada kitos šalys gali prisijungti prie grupės.
Skelbiama, kad Indija ir Brazilija net nori pasinaudoti netrukus vyksiančiu aukščiausiojo lygio susitikimu, kad aptartų galimybę įtraukti kitas šalis kaip stebėtojas: Brazilijos pasiūlymas yra sukurti stebėtojų ir šalių partnerių kategorijas, o naujos šalys pirmiausia pereitų šias kategorijas ir tik tada būtų svarstoma galimybė jas paaukštinti iki narių.
Be to, anonimu likti norėjęs vienas aukšto rango Brazilijos valdžios atstovas vietos žiniasklaidai teigė, kad Brazilija iš tiesų tyliai stengiasi išvengti tiesioginės konfrontacijos BRICS viduje ir atsispirti Kinijos spaudimui paversti šią organizaciją antagonistine organizacija JAV, kuri galėtų iš tiesų mesti iššūkį G-7.
Vis dėlto, paskutiniame Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime primenama, kad praėjusių metų BRICS vadovų susitikime buvo leista išplėsti bloko narystę, o BRICS papildymas daugiau narių yra politinis penkių BRICS šalių sutarimas.
BRICS narėmis tapti nori daugiau nei 40 šalių
Pietų Afrikos Respublikos BRICS ambasadorius Anilas Sooklalas tarptautinei žiniasklaidai neseniai atskleidė, kad daugiau nei kelios dešimtys pasaulio valstybių šiuo metu aktyviai siekia BRICS narystės.
„Dvidešimt dvi šalys oficialiai kreipėsi į BRICS šalis, norėdamos tapti visateisėmis narėmis. Tiek pat šalių neoficialiai teiravosi apie galimybę tapti BRICS narėmis. BRICS laikoma galinga jėga“, – sakė A. Sooklalas[4].
Nors toks milžiniškas susidomėjimas, regis, turėtų būti itin pozityvus ženklas šiam blokui ir jo ateičiai, analitikai skirtingai vertina konkrečius BRICS pasiekimus.
Pretorijos universiteto profesorius Danielis Bradlovas teigia, kad tik naujasis BRICS plėtros bankas yra ryškiausias bloko pasiekimas, o dar bent kiek pagirti galima nebent išaugusią tarpusavio prekybą ir sugeneruotą pasaulinio dėmesio kiekį.
Tačiau Pietų Afrikos universiteto Pasaulinio dialogo instituto tyrėjas Mikatekiso Kubayi sako manantis, kad, priešingai nei tikėtasi, BRICS jau dabar pasiekė pakankamai daug.
„Prisiminsite, kad iš pat pradžių BRICS buvo organizacija, kurią daugelis, ypač Vakaruose, lengvai ignoravo, laikydami ją tik tam tikra koncepcija. Žinote, per penkiolika gyvavimo metų ji daug pasiekė“, – teigia ekspertas, kaip vieną iš tokių pasiekimų nurodęs tai, kad blokas įkūrė tarptautinę plėtros finansavimo instituciją, taip pat tai, kad ieškojo alternatyvių prekybos vykdymo būdų ir skatino vietines valiutas.
