Pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis išgyvena sudėtingą laikotarpį
Pramonė Lietuvai yra svarbi kaip oras. Juk tai esminis veiksnys, palaikantis mūsų valstybės ekonomikos gyvybingumą. Tačiau pastaruoju metu lietuviškoji pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Ekspertai teigia, kad pramonės krizė yra tiesiogiai susijusi su užsienio eksporto rinkų sunkumais, o situacija Lietuvoje esą yra tik globalios problemos atspindys.
Vis dėlto, pagrindo nerimui netrūksta. Juk šiuo metu šalies pramonė praktiškai jau yra pasiekusi recesijos lygį. Pirmadienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos pramonės lygis smuko 12 proc. Vien kovą fiksuotas beveik 17 proc. nuosmukis.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, kovą visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė siekė 3,1 mlrd. eurų, kas yra maždaug 0,8 proc. daugiau nei vasarį. Tačiau tai nėra optimistinis signalas, mat šis skaičius yra net 16,6 proc. mažesnis nei pernai kovą[1].
Šalies ekonomistai mano, kad šiuo metu Lietuvai bene geriausias scenarijus yra pramonės stagnacija arba nedidelis jos susitraukimas.
O ir bendra šalies ekonominė prognozė, kuo toliau, tuo labiau atrodo niūri. „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 proc., o apdirbamosios gamybos apimtys sumažės bent dešimtadaliu, mažės ir mažmeninė prekyba bei gyventojų investicijos į nekilnojamąjį turtą[2].
Savo ruožtu Lietuvos bankas (LB) skelbia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat pablogino savo prognozę Lietuvai: šiais metais dabar yra 0,3 proc. ekonomikos susitraukimas[3].
Pramonės atstovai vis atviriau kalba apie jaučiamą krizę, recesiją ir laukiančias problemas, kartu jie negaili kritikos ir į sunkumus laiku nereaguojančiai valdžiai.
Tačiau šalies sprendimų priėmėjai realios grėsmės Lietuvos ekonomikos varikliui pramonei nemato, o ir dalis ekonomistų, regis, gyvena pasakų pasaulyje ir kalba apie nestabdomai augančius atlyginimus ir kylantį pragyvenimo lygį.
Lietuvos pramonė jau išgyvena recesiją, ekspertai kalba apie štilį gamyboje ir sunkmetį gyventojams
Kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos ekonomika šiuo metu recesijoje yra iš dalies. Viena vertus, pramonėje problemos jau yra akivaizdžios, tačiau vartojimo rodikliai didžiulio pavojaus kol kas dar nekelia. Vis dėlto, krizės fakto tai nepaneigia.
„Recesija yra ir recesiją iš esmės patvirtina šiandien paskelbti pramonės rodikliai“, – sako A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie pramonėje pastebimą recesiją, A. Izgorodinas mano, kad Lietuvos pramonės rodikliai prastėja dėl besitraukiančio vartojimo pagrindinėse eksporto rinkose – Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
Ekonomisto manymu, jeigu situacija nesikeis, tai problemos Lietuvoje bus jaučiamos vis labiau, o nuo eksporto priklausanti pramonė ir transportas gali pradėti atleisti darbuotojus[4].
„Ateityje, žinoma, ir vidaus vartojimas pradės mažėti dėl Lietuvos darbo rinkos subtilumų, nes pramonė ir transportas yra vieni didžiausių darbdavių šalyje, – tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo eksporto. Tai jeigu pramonės rodikliai prastės tokiu tempu kaip dabar, tai faktas, kad matysime darbo vietų mažėjimą, kas anksčiau ar vėliau paveiks vidaus vartojimą per nedarbą“, – teigia A. Izgorodinas.
Tuo tarpu recesijos temą palietusi „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad sunkumus iššaukė visame pasaulyje pasikeitusi finansinė situacija, kuri ypač paveikė Lietuvai svarbias rinkas.
„Tai daro įtaką gyventojams ir verslams ir atitinkamai mažėja apetitas importui iš mūsų mažos, atviros Lietuvos ekonomikos“, – sako I. Genytė-Pikčienė[5].
Tačiau nepaisant išorės veiksnių, ekspertė pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje recesijos išvengti nepavyks. Vis dėlto, jis mano, kad krizė nebus tokia gili ir jos pasekmės nebus tokio plataus masto kaip 2009 m.
Pozityvių ženklų Lietuvos ekonomikoje įžvelgia tik vienetai ekspertų
Tačiau ne visi ekonomikos ekspertai Lietuvoje mato problemą. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie dabartinę situaciją šalies ekonomikos ir pramonės sektoriuose, bene vienintelis įžvelgia pozityvių ženklų, kuriuos vis rečiau mato patys šalies piliečiai.
N. Mačiulis pripažįsta, kad Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje, tačiau kartu, jis mano ir vartojimo suaktyvėjimą bei verslų pelną.
„Tuo pačiu metu matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc., bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją)“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.
Ignoruodamas tai, kad aibė skirtingų pramonės sektorių šiuo metu susiduria su sunkumais, kurių spręsti valdžia neskuba, o didelė dalis piliečių yra priversti kovoti su nepritekliumi, N. Mačiulis drąsiai teigia, kad Lietuvoje šiuo metu krizės nėra. Susiklosčiusią situaciją jis tiesiog vadina „atvėsimu“.
„Matome daugiau bėdų pramonėje, kai kuriose mažmeninės prekybos srityse, bet bendrai kol kas daugelis gyventojų jaučiasi gerai, darbo vietų netrūksta, pajamos auga, dėl to negalime kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra krizė, bet yra akivaizdus atvėsimas, kuris dabar matosi pirmiausia pramonėje, labai tikėtina, kad pasimatys ir kituose sektoriuose“, – sako ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, kol kas ir Lietuvos pramonės problemos nėra labai gilios: jis pažymi, kad dabar vis dar sparčiai auga kompiuterinės technikos, elektronikos, transporto priemonių sektoriai. Tačiau paskutinieji statistikos rodmenys praneša, kad mažėja Lietuvai svarbių chemijos, naftos produktų, kai kurių metalų dirbinių bei baldų gamyba.
Ekonomisto šie rodikliai neįtikina. Įvertinęs dabartinę situaciją, N. Mačiulis mano, kad tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje.
„Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį. Mažmeninė prekyba pirmaisiais šių metų mėnesiais susitraukė tik 0,5 procento, ir tuo pat metu daugelis paslaugų įmonių fiksuoja rekordines pajamas, reali apyvarta restoranuose ir baruose išaugo daugiau nei dešimtadaliu“, − sako N. Mačiulis.
Pramonės atstovai piktinasi logikos stokojančiais valdžios sprendimais
Tačiau patys pramonės atstovai dabartinę situaciją vertina visiškai kitaip. Šalies ūkininkai susiduria su krize, kurios nei vyriausybė, nei žemės ūkio ministerija išspręsti nėra pajėgi. Pramonės apimtys traukiasi, kalbama apie įvairius ekologinius mokesčius, ant pečių verslams užkrausiančius dar daugiau papildomų mokesčių.
Tokios valdžios politikos padariniai ypač pastebimi transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, nuo birželio 1-osios Nemunu tarp Kauno ir Nidos vėl pradėsianti plaukti legendinė „Raketa“, lietuvos poilsiautojus ir turistus šiemet vilios jau žymiai brangesnėmis kainomis. Gerokai pabrangusi kelionė dabar vidutiniškai atsieis suokant 10 eurų už bilietą[6].
Kaip teigia „Vandens kelio“ vadovas Nerijus Šilgalis, tokie pokyčiai yra susiję su akcizų degalams politika.
„Pernai patyrėme milžinišką degalų kainų šuolį ir sukaupėme beveik 100 tūkst. eurų nuostolių. Vėliau naftos kainos nukrito, tačiau šiemet prisidėjo akcizas, kuris sudaro 400 eurų už toną degalų“, – sako N.Šilgalis.
Jo teigimu, „Raketai“ iš Kauno nuplaukti į Nidą ir grįžti reikia apie 1,2 tonos degalų. Tai reiškia, kad papildomos išlaidos per visą sezoną gali pasiekti net 25 tūkst. eurų ribą. Šias lėšas bus bandoma kompensuoti branginant bilietus, o tai tiesiogiai paveiks pačius piliečius.
Tokią tvarką ir akcizų degalams politiką N. Šilgalis vertina ypač kritiškai.
„Akcizo lengvata visada buvo taikoma, o dabar ji naikinama visiems, plaukianties vidaus vandens keliais. Kaštai neišvengiamai kils“, – piktinasi jis.
Šios situacijos nesupranta ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis teigia, kad akcizo pokyčiai turėjo įsigalioti tik po pusmečio pereinamojo laikotarpio, tačiau netikėtai įsigaliojo dabar. Pasak ministro, toks sprendimas nėra tai, ko tikėjosi vyriausybė, tačiau situaciją bus bandoma atitaisyti Seime.
Tačiau greitų sprendimų tikėtis nereikėtų, o valdžioje esantiems politikams užsiimant ilgomis ir dažnai niekur nevedančiomis diskusijomis, Lietuvos pramonė ir toliau susidurs su problemomis, paskui save tempdama ir šalies ekonomiką.
