Privatizuotos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei „Oro navigacija“
Šventiniame įkarštyje Lietuvoje toliau vyksta valstybinių įmonių pertvarka. Viena iš tokių – ir iki šiol valstybinių įmonių pavertimo akcinėmis bendrovėmis sąraše buvusi VĮ „Regitra“, kurioje jau pradedamos procedūros šiam virsmui. Pokyčius inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, tai esą padės užtikrinti skaidrumą ir pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mat taip bus užtikrinama lankstesnė darbo užmokesčio sistema. Visgi, abejotina, ar pertvarkymas į akcinę bendrovę „užrauks“ „Regitros“ korupcinį šešėlį. Tačiau privatizavimo vajus ties tuo nesibaigia, o Vyriausybės patvirtintame plane numatyti užmojai nuo naujų metų pradėti plačiai įgyvendinti – pranešta ir apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), „Oro navigacijos“ (ON) bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) virsmą akcinėmis bendrovėmis.
Pirmadienį buvo pranešta, kad trys valstybinės įstaigos virsta akcinėmis bendrovėmis – nuo sausio 2 dienos KVJUD darbą pradėjo dar pertvarkos laikotarpiu atrinkta stebėtojų taryba, kuri išrinks šios bendrovės valdybą, o buvusios valstybės įmonių LAKD ir ON valdybos savo darbą tęs iki kadencijos pabaigos kaip akcinių bendrovių valdybos[1].
Susisiekimo ministras Marius Skuodis džiaugėsi sklandžiai vykstančia susisiekimo įmonių pertvarka, mat jau keturios iš penkių valstybės įmonių pertvarkytos į akcines bendroves: be šių trijų įstaigų, 2022 metais į privatininkų rankas buvo perduota Vidaus vandens kelių direkcija. Šių metų eigoje akcine bendrove taps ir Lietuvos oro uostai.
Valstybės įmonei LAKD tapus akcine bendrove, šios įmonės valdybos nariai iki savo kadencijos pabaigos 2024 m. rugpjūčio 31 d. tęs veiklą kaip akcinės bendrovės valdybos nariai. Numatyta, kad dabartinis LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius vadovaus ne ilgiau kaip iki 2023 m. vasario pabaigos.
Po pertvarkos ON valdybos nariai taip pat tęs savo veiklą iki kadencijos pabaigos 2026 m. rugpjūčio 2 d. kaip akcinės bendrovės ON valdybos nariai, o dabartinis įmonės generalinis direktorius Saulius Batavičius savo pareigas toliau eis iki kadencijos pabaigos 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Pakitusi Automobilių kelių direkcijos teisinė forma netrukdys valstybei valdyti jos akcijų
Nuo pirmadienio įsigaliojus naujai Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisinei formai, įstaiga ramina, kad po pertvarkos ir toliau visos jos akcijos priklausys valstybei, o Kelių direkcija ir toliau išliks nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše. Todėl valstybinės reikšmės keliai liks įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, o nuosavybės teise ir toliau priklausys valstybei[3].
Skelbiama, kad minimi pokyčiai padės sumažinti pačios įmonės ir jos turto valdymo administracinę naštą, esą atsiras galimybė pritraukti įvairesnių formų kapitalo ir investicijų. Dėl to neva bus galima skirti daugiau papildomų lėšų svarbių ir didelės apimties kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui pagreitinti.
„Akcinės bendrovės statusas suteiks galimybę greičiau priimti sprendimus, veikti efektyviau, lanksčiau ir pažangiau, reaguoti į rinkos teikiamas galimybes, sparčiau įgyvendinti strateginius projektus“, – nurodo Kelių direkcija[3].
Teigia, kad valstybinės įmonės veiklos skaidrumą padės užtikrinti jos pertvarkymas į akcinę bendrovę
Prieš pat Naujuosius metus VRM pasidalino žinia, jog keičiamas VĮ „Regitros“ juridinis statusas, esą leis visokeriopai pagerinti įmonės teikiamų paslaugų kokybę ir mikroklimatą. Visgi, taip ir lieka neaišku, kas trukdo tai įgyvendinti nekeičiant įmonės teisinio statuso.
„Tai svarbus strateginis žingsnis valstybės valdomai įmonei. Naujas veiklos etapas leis padidinti „Regitros“ efektyvumą ir skaidrumą, pagerinti gyventojams teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybę, užtikrinti kaštais pagrįstas reguliuojamas paslaugų kainas“, – teigė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė[4].
S. Ščajevienė patikino, kad šis sprendimas yra paremtas VĮ „Regitra“ funkcijų peržiūra ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kad neva būtų įgyvendinamos gerosios valdysenos praktikos valstybinėse įmonėse.
Pranešama, kad artimiausiu metu bus atliekamos įmonės turto vertinimo procedūros, po kurių VRM teiks siūlymą Vyriausybei pritarti dėl VĮ „Regitra“ teisinės formos pakeitimui į akcinę bendrovę.
Abejotina, kad tapusi AB, „Regitra“ bus skaidresnė
Tačiau ar staiga „Regitrą“ paskelbus akcine bendrove jos veikla taps mažiau korumpuota – abejojama, mat dar gruodžio viduryje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė apie įstaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos[6]. Pranešta apie 12 asmenų, kuriems pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu: 2 vairavimo egzaminuotojams, 3 tarpininkams ir 7 suinteresuotiems asmenims.
„Tyrimo metu nustatyta, kad tokios galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos vyko reguliariai, už egzamino išlaikymą mokant apie 200–400 Eur. Šiuo metu tiriama daugiau kaip 30 tokių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – skelbė STT[6].
Anot pačios įmonės, 2022 metais buvo inicijuoti ir atlikti vidiniai tyrimai dėl 15 egzaminuotojų. Tačiau tik vienas iš šių darbuotojų buvo atleistas, o 11 darbuojasi ir toliau – jiems dėl kyšininkavimo buvo skirti tik įspėjimai[7].
Konservatorių vadovaujama privatizacija įsibėgėjo
Tuo tarpu publicistas Algimantas Rusteika pastebėjo, kad konservatoriams jau tapo įprasta apie įvairias pertvarkas patyliukais pranešti tada, kai visuomenė yra užsiėmusi švenčių laukimu bei kitomis svarbiomis progomis. Anot jo, konservatoriai figūrėles savo šachmatų lentoje stumdo toliau po to, kai pamatė, kad pavyko privatizuoti „Ignitis Group“.
A. Rusteika pasidalino ir keletu VRM pranešime spaudai nurodomų frazių, kuriose teigiama, esą akcinės bendrovės alternatyva geriausiai atitinka įmonės vykdomų funkcijų specifiką, neva tai padės pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus mokant konkurencingą darbo užmokestį.
Visuomenininkas svarstė, ar tokios iš ministerijos skriejančios frazės veikiau neprimena iš Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) suvažiavimų metu ištartų išties nieko nereiškiančių frazių. Anot jo, galbūt bus susirūpinta tik dėl „lankstesnių finansų“ – valdantieji, kaip teigia A. Rusteika, dabar išties galės jais naudotis „lanksčiau“.
„Jie suteiks Lietuvai daugiau jėgos, kaip ir žadėjo. Įvertins turtą (kuo pigiau, aišku) ir artimiausiu metu teiks „pertvarką“ Vyriausybei. Iki kadencijos galo tą numatyta padaryti visoms valstybės strateginėms įmonėms“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Rusteika.
Po šiuo A. Rusteikos įrašu užvirė tikra diskusija, kurioje viena iš komentatorių pareiškė, kad iki 2024 metų gruodžio pabaigos Lietuvoje esą turi likti tik viena valstybinės įmonės statusą turinti įmonė – tai atominė Ignalinos elektrinė. Šis planas, pasak jos, buvo sukurtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, o jį patvirtinusi ir pati Vyriausybė.
Kiti internautai netruko pastebėti, kad kiekviena konservatorių privatizacija blogai baigiasi eiliniam žmogui, kuriam pabrangsta privatizuotos paslaugos.
Strateginių valstybinių įmonių privatizacijai Vyriausybė pritarė 2021 m. lapkričio mėnesį. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktame plane buvo nurodyta, kad po pertvarkos planuojama palikti ne daugiau kaip 35 valstybės valdomas įmones iš 47. Daugiausiai pokyčių numatyta Žemės ūkio ministerijos valdomose įmonėse – čia planuojama jungti arba privatizuoti 7 įmones.
