Konservatoriai ruošiasi privatizuoti Lietuvos įmones

Valdantieji į svarbius postus įtaiso sau palankius asmenis?

 Dar praėjusiais metais Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam planui, pagal kurį rengiamasi pertvarkyti arba centralizuoti valstybės valdomas įmones.

Plane numatyta pertvarkyti valstybės valdomas įmones (VVĮ) į kitos teisinės formos juridinius asmenis – akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, viešąsias įstaigas ir pan.

Taip pat numatoma įvertinti kiekvienos VVĮ nuosavybės tikslingumą ir privatizuoti komercinę veiklą vykdančias bei su privataus kapitalo įmonėmis konkuruojančias valstybės valdomas įmones.

Šis procesas jau prasidėjo ir įgavo pagreitį. Nors praėjusiais metais pasirodžius šiai žiniai daugiausia dėmesio buvo skirta žemės ūkio sektoriaus įmonėms ir jų privatizacijai, dabar dalis visuomenės narių ir politikų atkreipia dėmesį, kad pertvarka palies ir strategines įmones: Registrų centrą, „Regitrą“, Valstybinių miškų urėdiją, Lietuvos oro uostus, jūrų uostą, „Klaipėdos naftą“, Lietuvos geležinkelius bei kitas valstybės valdomas įmones. 

Nemažai strateginių valstybės įmonių bus dalinai privatizuota, bus pakeisti generaliniai direktoriai, valdybos nariai.

Dalis politikų nerimauja, kad šia tvarka pasinaudos konservatoriai, kurie net ir baigę šios kadencijos darbus vėliau jus akivaizdžią naudą dėl aukštuose postuose įtaisytų sau naudingų asmenų. 

Apie valstybės valdomų įmonių pertvarką paskelbta dar praeitais metais

Vyriausybė dar 2021 m. lapkričio mėnesį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam planui, pagal kurį rengiamasi pertvarkyti arba centralizuoti valstybės valdomas įmones. Planuojama, kad po pertvarkos iš dabartinių 47 valstybės valdomų įmonių turėtų likti ne daugiau kaip 35^[1].

„Valstybės įmonių pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetinių darbų sąraše. Valstybės įmonės teisinė forma yra nepažangi valdysenos požiūriu, todėl tikimės, kad tokių įmonių pertvarkymas sudarys sąlygas pasiekti geriausių veiklos rezultatų, didins veiklos efektyvumą. Aiški ir skaidri valstybės valdomų įmonių veikla duos ne tik apčiuopiamos grąžos valstybei, bet ir užtikrins kokybiškesnį svarbių socialinių paslaugų teikimą, aukštesnę kuriamų produktų kokybę bei atneš daugiau naudos kiekvienam valstybės piliečiui“, – tuomet sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Numatoma, kad įvykdžius numatytas pertvarkas, iki 2024 m. gruodžio pabaigos liks tik viena VĮ statusą turinti įmonė – Ignalinos atominė elektrinė.

Daugiausia pokyčių numatoma Žemės ūkio ministerijos valdomose įmonėse. Planuojama jungti arba privatizuoti 7 šio sektoriaus įmones.

Siekiama, kad valstybės įmonės nekonkuruotų su privačiomis

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų vertinimu, pagal valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio. Šios organizacijos ekspertai pastebi, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant. 

2021 m. pirmąjį pusmetį šalies VVĮ uždirbo 1,4 mlrd. eurų pajamų – tai 15,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendras VVĮ grynasis pelnas sumažėjo 0,6 proc. arba 0,7 mln. eurų.

Neigiamam pelno pokyčiui daugiausia įtakos turėjo energetikos sektoriaus įmonių grynojo pelno susitraukimas 32 procentais. Itin smarkiai nuo COVID-19 pandemijos ir toliau išlieka paveiktas susisiekimo sektorius.

Konservatoriai siekia asmeninės naudos?

Pasak visuomenininko Algimanto Rusteikos, „liberalkonservatoriai puikiai supranta, kad per ateinančius rinkimus bus nušluoti nuo politinės arenos. Ir tam iš anksto ruošiasi”^[2]. 

A. Rusteika savo feisbuko sekėjams vėl priminė, kad pagal dabartinės Vyriausybės sprendimas iki kadencijos pabaigos siekiama reorganizuoti visas 47 valstybės valdomas įmones.

„Pertvarka palies ir strategines įmones: Registrų centrą, „Regitra“, Valstybinių miškų urėdiją, Lietuvos oro uostus, jūrų uostą, „Klaipėdos naftą“, Lietuvos geležinkelį bei kitas. Visas valstybės valdomų įmonių sąrašas – pažiūrėkite, tai visos strateginės valstybės įmonės. Esmė, numatoma įvertinti kiekvienos VVĮ nuosavybės tikslingumą ir privatizuoti komercinę veiklą vykdančias bei su privataus kapitalo įmonėmis konkuruojančias valstybės valdomas įmones,“ – pabrėžia visuomenininkas ir teigia, kad tai reiškia, kad įvykdžius numatytas „pertvarkas“, iki kadencijos pabaigos, 2024 m. gruodžio liks tik viena VĮ statusą turinti įmonė – Ignalinos atominė elektrinė.

A. Rusteikos teigimu, „taip yra dėl to, kad jos negalima pasivogti, nes ES nebeduos pinigų uždarymui“. A. Rusteika pateikia ir „Igničio“ pavyzdį. Jis teigia, kad nemažai strateginių valstybės įmonių bus dalinai privatizuota:

„O ir šiaip bet kokia reorganizacija valstybinėse įmonėse daroma vieninteliu tikslu: pakeisti generalinį direktorių, valdybą, stebėtojų tarybą ir per juos į visus atsakingus įmonės postus sustatyti savo žmones, o neįtinkančius – pašalinti^[3].“

A. Rusteikos akcentuota problema iš tiesų yra opi. Dalis valstybės valdomų įmonių yra svarbios strategiškai, o jų veikla ir rezultatai – tiesiogiai aktualūs Lietuvos piliečiams.

Be to, A. Rusteikos įžvalgas papildo teisininkas Ignas Vėgėlė, akcentuodamas, kad strateginės įmonės yra tiesiogiai susijusios su valstybės saugumu. Teisininkas pateikia „Igničio“ pavyzdį, dėl kurio valstybė skolinasi, kad šis toliau uždirbtų pelną.

Nesėkminga „Igničio“ istorija yra perspėjimas

Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi „Ignitis grupės“ finansavimo alternatyvas, 2020 m. vasario pabaigoje rekomendavo ruoštis bendrovės pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO). Pasak darbo grupei vadovavusio tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos, „Ignitis grupei“ iki 2030 metų reikės apie 5–6 mlrd. eurų investicijų, todėl logiškiausia pritraukti lėšas būtų rengiant IPO.

„Darbo grupės vertinimas yra labai konkretus. Iki 2030 metų reikės apie 5–6 mlrd. eurų investicijų, efektyviausias būdas pasiekti tiems tikslams – akcinio kapitalo pritraukimas, naudojantis pirminiu viešuoju akcijų siūlymu. Artimiausiu metu Finansų ministerija inicijuos ir pateiks Vyriausybei visus būtinus dokumentus tam, kad galėtume startuoti“, – sakė jis^[4].

 Darbo grupė rekomendavo, kad būtų išplatinta 25–33,33 proc. „Ignitis grupės“ akcijų. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas po tokios darbo grupės rekomendacijos tikino, esą listinguojant įmonės akcijas biržoje, nėra vykdoma privatizacija.

„Nei turtas, nei teisės, nei kontrolė nėra perduodama išoriniams investuotojams. Yra pritraukiama išorinė investicija, kurios lėšos bus panaudotos plėtrai. Tai nėra privatizacija. Šitas procesas nėra politinis ir politizuotas“, – aiškino D. Maikštėnas. 

„Ignitis grupė“ pelnas išaugo net 70 proc., o valdžia kompensacijoms skirs milijardą

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno – 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Turbūt kyla natūralus klausimas, kodėl „Ignitis grupės“ pelno sąskaita nemažinami elektros tarifai vartotojams? Elgiamasi priešingai: kainos nemažinamos, tačiau ketinama iš šalies biudžeto ir skolintų lėšų atseikėti milijardą eurų kompensuoti kainų augimui.

Pasak I. Vėgėlės, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo kadencijos paskutinį pusmetį – 2020 m. pavasarį nusprendė, kad dalį įmonių grupės akcijų reikia parduoti.

„2020-aisiais atlikto „privatizavimo“ pasekmėje AB „Ignitis grupės“ akcininkais – tiesiogiai ar netiesiogiai – tapo Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank“, investicijų valdymo bendrovė „Invalda“, taip pat keletas fizinių asmenų. Tarp privačių investuotojų – nemažai „užsieniečių“ (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of New York Mellon“, „Avaron“ ir „Avaroni“, „State Street Bank and Trust company“ ir kiti. Nuo momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati (nors keliomis akcijomis), ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo – pelno. Valstybės įmonių ar valstybės pilnai valdomų įmonių tikslas nėra pelno siekimas – jos teikia paslaugas, gamina produkciją, visų pirma atsižvelgdamos į viešąjį interesą, todėl jų tikslas nėra vien pelno siekimas“, – savo įžvalgomis apie prieštaringą situaciją Lietuvoje pasidalino I. Vėgėlė.

O akivaizdžią priešpriešą „Igničio“ istorijoje galime išvysti ir šiandien. Vyriausybė skiria milžiniškas lėšas dengti įmonės skolai, o ateityje taip privatizavus daugiau įmonių, tokių lėšų reikės dvigubai ar trigubai daugiau.

Tai reiškia, kad tokių įmonių aukščiausiuose postuose ne tik gali įsitvirtinti dabartiniams valdantiesiems palankūs asmenys, tačiau Lietuvos įsiskolinimas gali tik dar labiau išaugti.