Posėdyje nedalyvavo, bet balsas buvo įskaitytas: L. Matjošaitytės atvejis pasiekė teismą

Dėl LRT tarybos balsavimo tvarkos – skundas teismui

LRT tarybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Laura Matjošaitytė atsidūrė dviejų ginčų centre. Nors ji nedalyvavo LRT tarybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl nacionalinio transliuotojo vadovės padaryto pažeidimo, jos iš anksto pateiktas balsas buvo įskaitytas. Dėl tokios balsavimo tvarkos Seimo narė Giedrė Balčytytė jau kreipėsi į teismą.

Tuo pat metu Seime buvo keliamas nepasitikėjimo L. Matjošaityte klausimas dėl galimų nedeklaruotų ryšių su „Nemuno aušra“. Pati teisininkė interesų konfliktą neigia, o į posėdį, kuriame buvo svarstomas jos darbas VRK, atvykti neketino.

G. Balčytytė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydama įvertinti, ar LRT tarybos reglamente numatyta išankstinio balsavimo tvarka neprieštarauja įstatymui.

Ginčas kilo po rugsėjo 22 dieną vykusio LRT tarybos posėdžio, kuriame buvo vertinami nacionalinio transliuotojo generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės veiksmai.

Taryba pripažino, kad direktorė padarė pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių LRT pirko paslaugas. Vis dėlto pažeidimas įvertintas kaip paprastas, o ne šiurkštus. Direktorė vėliau paprašė šį sprendimą persvarstyti.

Posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o L. Matjošaitytė buvo iš anksto pateikusi balsą.

Pagal LRT tarybos reglamentą iš anksto raštu balsavęs narys laikomas dalyvaujančiu posėdyje. Tai reiškia, kad jo balsas gali turėti reikšmės ne tik galutiniam sprendimui, bet ir nustatant posėdžio kvorumą.

G. Balčytytė abejoja, ar tokia tvarka suderinama su LRT įstatymu, kuris numato, kad posėdyje turi dalyvauti daugiau kaip pusė tarybos narių.

„Iš anksto balsavęs ir posėdyje nedalyvaujantis narys neturi galimybės įvertinti posėdyje pateikto procedūrinio pasiūlymo konkretaus turinio ir jo motyvų. Ginčijama nuostata nereikalauja, kad prieš įskaitant tokį balsą būtų patvirtinta jo atitiktis faktiškai balsuojamam pasiūlymui“, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje.

Parlamentarė pabrėžia, kad tarybos nariams leidžiama dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau iš anksto pateiktas balsas nėra tas pats, kas dalyvavimas diskusijoje.

„Taigi įstatymas atskiria dvi sąlygas: posėdyje dalyvaujančių narių skaičių ir nutarimui priimti reikalingų balsų skaičių. Iš anksto pateikto balso egzistavimas savaime neįrodo, kad įvykdyta pirmoji sąlyga“, – argumentuoja G. Balčytytė.

Ar tarybos reglamentas neprieštarauja įstatymui, turės įvertinti teismas.

Seime kilo klausimų dėl L. Matjošaitytės ryšių

Daugiau kaip 30 parlamentarų iš konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijų inicijavo nepasitikėjimą L. Matjošaityte kaip VRK nare. Priežastis – viešai paskelbta informacija apie ankstesnį bendradarbiavimą su partija „Nemuno aušra“ ir galimą šių ryšių nedeklaravimą.

Nepasitikėjimo klausimas į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas antrą kartą. Pirmasis svarstymas, numatytas rugsėjo 24 dieną, neįvyko, nes komisijos narė pranešė esanti išvykusi.

Prieš antrąjį svarstymą L. Matjošaitytė informavo Seimo pirmininką Juozą Oleką, kad posėdyje nedalyvaus, ir paprašė procedūrą tęsti be jos.

Pastarosiomis savaitėmis ji taip pat nedalyvavo viešuose VRK ir LRT tarybos posėdžiuose bei nebendravo su žurnalistais.

Spalio 6 dieną Seimas slaptai balsavo dėl nepasitikėjimo L. Matjošaityte. Už jos atleidimą balsavo 45 parlamentarai, prieš – 61. Kad nepasitikėjimas būtų pareikštas, reikėjo mažiausiai 71 balso, todėl L. Matjošaitytė liko VRK nare.

Klausimų sukėlė laiškas „Nemuno aušrai“

Įtarimų dėl galimo interesų konflikto kilo po portalo „Delfi“ paskelbtos informacijos.

Jo duomenimis, 2024 metų rugsėjį, prieš Seimo rinkimus, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė atsakymo VRK projektą, susijusį su partijos finansavimo šaltiniais.

Laiške ji taip pat paprašė tekstą perkelti į R. Puchovičiaus sukurtą dokumentą, „kad neliktų mano metaduomenų“.

Nepasitikėjimo iniciatorių vertinimu, ši aplinkybė leidžia kelti klausimą, ar bendradarbiavimo nebuvo siekiama nuslėpti.

„Bendradarbiavimas nebuvo deklaruotas nei partijos, nei pačios L. Matjošaitytės, o siekis pašalinti autorystę atskleidžiančius metaduomenis rodo, kad ryšys su „Nemuno aušra“ buvo sąmoningai slepiamas jau nuo pat pradžių, o ne tapo žinomas dėl atsitiktinių aplinkybių“, – teigiama parlamentarų nepasitikėjimo pareiškime.

Parlamentarai taip pat atkreipė dėmesį, kad sugrįžusi į VRK L. Matjošaitytė dalyvavo sprendžiant su „Nemuno aušra“ susijusius klausimus.

Pati teisininkė interesų konfliktą neigia. Ji teigia už ankstesnį bendradarbiavimą negavusi atlygio, o pradėjusi dirbti VRK politinių organizacijų nebekonsultuojanti.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat neigia, kad L. Matjošaitytė konsultavo partiją. Pasak jo, teisininkės buvo tik paprašyta peržiūrėti pačių partijos atstovų parengtą dokumentą.

Aplinkybes aiškinasi kelios institucijos

L. Matjošaitytės ryšių su „Nemuno aušra“ aplinkybes aiškinasi VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Tuo metu LVAT pateiktas skundas susijęs ne su jos ankstesniu bendradarbiavimu su partija, o su LRT tarybos reglamente numatyta išankstinio balsavimo tvarka.

Ieškinyje pabrėžiama, kad dalyvavimas posėdyje turi užtikrinti galimybę išklausyti argumentus, pateikti klausimus ir apsispręsti dėl galutinio sprendimo.

„Dalyvavimas kolegialaus organo posėdyje reiškia realią galimybę jo metu išklausyti argumentus, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus ir apsispręsti dėl balsavimui pateikto galutinio teksto“, – rašoma teismui pateiktame dokumente.

Tai atskiri procesai, kuriuose vertinami skirtingi klausimai: LRT tarybos balsavimo taisyklių teisėtumas, galimas interesų konfliktas ir politinis pasitikėjimas VRK nare.

L. Matjošaitytė VRK pirmininkės pareigas ėjo 2017–2021 metais, o į komisiją kaip narė sugrįžo 2025 metų gegužę. Jos kandidatūrą tuomet pateikė „Nemuno aušros“ deleguotas teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Nors Seimas nepasitikėjimo procedūra L. Matjošaitytės iš pareigų nepašalino, klausimai dėl jos ankstesnių ryšių ir LRT tarybos balsavimo tvarkos lieka atskirų institucijų akiratyje.