„Sankcijos ir toliau pildo V. Putino kišenes“: R. Žemaitaitis kaltina politikus dirbant Kremliui

„Nemuno aušros“ pirmininkas ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis spalio 11 d. vakare socialiniame tinkle „Facebook“ paklausė, kodėl „mėlynojo kraujo“ Lietuvos politikai ir nuomonės formuotojai „atidirba Kremliaus režimui“, ir pareiškė, kad sankcijos toliau pildo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kišenes. Įrašas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai JAV leido sandorius su rusišku dyzelinu, ir kelioms savaitėms po to, kai ES iš sankcijų sąrašo išbraukė du Rusijos milijardierius.

Ką parašė R. Žemaitaitis

Įrašas trumpas, iš dviejų sakinių. Pirmasis – klausimas: „Gal žinote, kodėl Lietuvos mėlynojo kraujo politikai ir nuomonės formuotojai atidirba Kremliaus režimui?“ Antrasis – teiginys: „Sankcijos ir toliau pildo V. Putino kišenes!“

Kokius konkrečius politikus ar nuomonės formuotojus jis turi omenyje, įraše nenurodyta. Kuo remiasi teiginys apie „atidirbimą“ Kremliui, taip pat nepaaiškinta – nepateikta nei pavardžių, nei sprendimų, nei skaičių. Tai politinis kaltinimas, o ne faktais pagrįstas nustatymas.

Tą pačią savaitę R. Žemaitaitis daug rašė apie naftos ir degalų kainas. Spalio 7 d. jis teigė, kad dėl JAV ir Izraelio karo Irane pasaulis patiria „katastrofiškų nuostolių“, o spalio 8 d. – kad už tai „mokama brangiai“. Naujasis įrašas tą temą pasuka kita kryptimi: kalba ne apie kainas Lietuvoje, o apie tai, kas iš sankcijų laimi Maskvoje.

Kas vyko prieš įrašą

Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė telefonu susitaręs su V. Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo, o JAV iždo Užsienio turto kontrolės biuras tą pačią dieną išdavė bendrąją licenciją Nr. 135. Ji iki 2027 m. balandžio 7 d. leidžia rusiškos kilmės dyzelino pardavimą, pristatymą ir importą, įskaitant į JAV. Apie tai 77.lt rašė atskirame straipsnyje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį leidimą sukritikavo, nes, jo teigimu, papildomos pajamos padės Rusijai tęsti karą.

Dar anksčiau, rugsėjo 22 d., ES valstybės trejiems metams pratęsė individualias sankcijas maždaug 2 600–3 000 asmenų ir organizacijų, tačiau kaip kompromiso kainą iš sąrašo išbraukė Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną. To reikalavo Prancūzija ir Liuksemburgas, o Latvija iš pradžių sprendimą blokavo, vėliau susilaikė (plačiau). Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius tą dieną paskelbė pavedęs institucijoms rengti nacionalinius ribojimus abiem verslininkams.

Liepą ES patvirtino 21-ąjį sankcijų paketą, tačiau tik po to, kai septynios valstybės išsiderėjo išimčių. Gegužę Jungtinė Karalystė dėl degalų kainų atidėjo dalį naftos produktų draudimų.

Ar sankcijos pildo V. Putino kišenes?

Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo prieštaringą vaizdą. Pasak „Reuters“ ir „The Bell“ skaičiavimų, rugsėjį Rusijos biudžetas iš naftos ir dujų gavo apie 452,4 mlrd. rublių – 22 proc. mažiau nei prieš metus, nors šiek tiek daugiau nei rugpjūtį (424 mlrd.). Per sausį–rugsėjį surinkta 5,47 trln. rublių, arba 17,2 proc. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Spalį Rusijos finansų ministerija sumažino 2026 m. naftos ir dujų pajamų prognozę nuo 8,9 iki maždaug 7,6 trln. rublių. Pajamos mažėja nepaisant to, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose rusiškos „Urals“ naftos kaina rugsėjo pabaigoje viršijo 92 JAV dolerius už barelį. Priežastys – mažesnė gavyba ir eksportas, Ukrainos smūgiai perdirbimo gamykloms bei uostams, didelės kompensacijos naftos perdirbėjams.

Kitaip tariant, aukštos naftos kainos Rusijai padeda, o sankcijų spragos ir išimtys, kaip JAV dyzelino licencija, gali jai atnešti papildomų pajamų. Tačiau duomenys nerodo, kad pačios sankcijos didintų Kremliaus pajamas: oficialiai jos šiemet mažesnės nei pernai. Pajamų iš dyzelino pardavimų JAV dar nėra – licencija išduota spalio 9 d., o konkrečių siuntų ir kainų niekas nepaskelbė.

Kitų pozicijos

V. Zelenskis JAV leidimą vadino silpnu stiprių partnerių sprendimu, o dalis JAV įstatymų leidėjų, tarp jų respublikonas Donas Baconas, jį kritikavo. Latvijos premjeras Andris Kulbergs, kalbėdamas apie A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimą, sakė, kad trejų metų pratęsimas buvo teisingas žingsnis, bet dviejų asmenų pašalinimas neturėjo būti jo kaina. Lietuvos Vyriausybė jau rugsėjo 22 d. pažadėjo nacionalines priemones, tačiau paskelbto nutarimo dėl jų kol kas nerasta.

Kas toliau

Pagal D. Trumpo paskelbtą grafiką, pirmoji rusiško dyzelino partija turėtų būti daugiau kaip 300 tūkst. tonų, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų. Ar šie kiekiai iš tiesų bus pristatyti, priklausys ir nuo Rusijos perdirbimo gamyklų būklės. Rusijos finansų ministerija spalį tikisi papildomų 289,5 mlrd. rublių naftos ir dujų pajamų.

Lietuvoje laukiama, kada Vyriausybė priims sprendimą dėl nacionalinių sankcijų A. Usmanovui ir M. Fridmanui. R. Žemaitaitis, šių metų liepą Apeliacinio teismo nubaustas 10 tūkst. eurų bauda už neapykantos kurstymą, viešai neįvardijo, kuriuos politikus kaltina dirbant Kremliui.