- Popiežius įžvelgia Rusijos pradėto karo priežastis
- Į Ukrainą nevyks, bet nori susitikti su V. Putinu
- Ortodoksų bažnyčioje – sumaištis
Popiežius įžvelgia Rusijos pradėto karo priežastis
Gegužės 3-ąją, bendraudamas su Italijos žiniasklaida, popiežius Pranciškus pareiškė, kad NATO galimai paskatino Rusijos invaziją į Ukrainą. Romos katalikų bažnyčios vadovas taip pat išreiškė norą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paskatinti jį nutraukti ugnį[1].
Interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“, popiežius Pranciškus išsakė savo požiūrį į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Pontifikas, nors ir konkrečiai nepareiškė, kad NATO buvimas netoliese esančiose šalyse „išprovokavo“ Maskvą, tačiau tikino, kad „lojimas“ prie V. Putino durų „galbūt palengvino“ invaziją[2].
Popiežius pakartojo anksčiau savo išsakytas mintis apie karą ir tai, jog karas yra ne kas kita kaip milžiniška galimybė prekiauti ginklais, o Ukrainoje jis tęsiasi dėl to, kad į šalį nuolat gabenama ginkluotė.
„Nežinau, kaip atsakyti į klausimą, ar teisinga tiekti ginklus ukrainiečiams", – kalbėjo dvasininkas[3].
Popiežius tikino, kad jis du kartus telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ragino jį nesipriešinti. Interviu neužsiminta, kas nutiktų, jei ukrainiečiai įnirtingai nesipriešintų: tai reikštų milijonus žuvusiųjų, visiškai aneksuotą šalį ar V. Putino planus žengti tolyn į Europą.
Į Ukrainą nevyks, bet nori susitikti su V. Putinu
Pontifikas prisimena pirmąsias karo dienas ir pasakoja, kad pasirodžius žiniai apie invaziją, jis nukeliavo į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto, taip siekdamas parodyti aiškų gestą ir išreikšti susirūpinimą.
Popiežius gyrė Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną už jo vaidmenį ieškant diplomatinių galimybių spręsti šį karo klausimą.
Popiežius atsargiai vertina galimybę, jog karas baigsis netrukus, tačiau teigė, kad per susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pastarasis teigė, kad rusai turi planą karą baigti gegužės 9 dieną.
Tačiau popiežius Pranciškus vis tiek viliasi asmeniškai susitikti ir pasikalbėti su V. Putinu, nors šis tokio noro nerodo ir popiežiaus pastangas dialogui kol kas ignoruoja.
„Atsakymo dar negavome ir vis dar to reikalaujame, nors baiminuosi, kad Putinas šiuo metu negali ir nenori surengti šio susitikimo“, – kalba Pranciškus[4].
Tačiau, paklaustas ar vyks į karo purtomą Ukrainą, popiežius pateikė neigiamą atsakymą.
„Kol kas neketinu vykti į Kijevą. Manau, kad neturėčiau vykti. Pirmiausia turiu nuvykti į Maskvą, pirmiausia turiu susitikti su Putinu“, – pareiškė popiežius.
Popiežius ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje bei smerkė beprasmį karą, nors niekada konkrečiai neminėjo V. Putino ir nepasmerkė jo veiksmų.
Ortodoksų bažnyčioje – sumaištis
O štai asmuo, su kuriuo popiežius Pranciškus nesirengia susitikti yra patriarchas Kirilas, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas, kuris, kaip baiminasi popiežius, tampa „V. Putino ministrantu."
Popiežius Pranciškus sakė, kad kovo 15 d. kalbėjosi su patriarchu Kirilu telefonu 40 minučių, tačiau pokalbis niekur nenuvedė.
Patriarchas Kirilas nepasmerkė Maskvos vykdomos karinės invazijos Ukrainoje, laimino rusų pajėgas ir ginklus, be to, yra artimas V. Putino bendražygis ir Kremliaus politikos šalininkas.
Dėl tokių Rusijos Ortodoksų bažnyčios vadovo veiksmų, Ukrainos bei kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos stačiatikiai ar jų dalis, siekia atsiskirti nuo Maskvos patriarchato. Apie tai rašėme čia.
Tačiau, Lietuvoje, keliems stačiatikių kunigams prakalbus apie tai, pasipiktinimą išreiškė Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vadovas, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.
Jis iš pareigų atleido patriarchą Kirilą ir Maskvos invaziją smerkiančius kunigus, o vėliau, kvietė juos atgailai[5].
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos išplatintame pranešime skelbiama apie balandžio 30 d. vykusią procesiją, kurioje daugiau kaip tūkstantis žmonių dalyvavo Šventųjų Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus 675-ųjų kančios metinių minėjimo iškilmėse.
Iškilmių metu vyko pamaldos ir už Bažnyčios vienybę. Čia pakviesti nebuvo atleisti iš pareigų kunigai.
Pasak metropolito Inokentijaus, „į atskilimo ir Bažnyčios kanonų pažeidimų kelią pasukę kunigai: Vitalijus Mockus, Vladimiras Seliavko, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir kiti, iškilmėse ir Kryžiaus procesijoje nedalyvavę Bažnyčios tarnautojai, faktiškai supriešino save su Lietuvos Ortodoksų Bažnyčia ir visos visuomenės akyse patvirtino savo, kaip atskilėlių, poziciją":
„Apgailestaujame, jog mūsų bendražygiai dvasininkai stojo į šį pavojingą Bažnyčios kaltinimo ir skaldymo kelią ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius. Tai pavojinga ne tik jiems patiems, bet ir dvasiškai nepatyrusiems pasauliečiams bei jų sieloms, o tai – jau ypač sunkus nusikaltimas prieš Dievą. Suprasdami, į kokias velniškas pinkles pateko mūsų broliai ir visi, kuriuos jie patraukė su savimi, su skausmu širdyse nuoširdžiai meldžiamės už juos, prašydami Viešpaties jų pasigailėti ir suteikti jiems atgailos dvasią“, – pabrėžia Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vadovas
Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje yra paskelbusi, jog besąlygiškai smerkia karinę agresiją prieš Ukrainą.
