Popiežius prakalbo apie taiką Artimuosiuose Rytuose
Sekmadienį popiežius Pranciškus dar kartą paragino nutraukti karo veiksmus tarp izraeliečių ir palestiniečių, kartu, kreipėsi į pasaulio bendruomenę, skatindamas suteikti Gazos Ruožui dar daugiau humanitarinės pagalbos.
„Kiekvieno žmogaus gyvybė yra šventa – krikščionio, žydo, musulmono, bet kurios tautos ar religijos atstovo“, – sakė popiežius Pranciškus, sekmadienį kalbėdamas Šventojo Petro aikštėje.
Savo kalboje katalikų bažnyčios vadovas pabrėžė, kad nėra akimirkos, kai jis negalvoja apie situaciją Izraelyje bei Gazoje bei teigė, jog supranta visus kenčiančius, esančius abiejose šio konflikto pusėse.
„Šią tamsią akimirką juos apkabinu ir daug už juos meldžiuosi“, – sakė popiežius Pranciškus.
Jis ragino nutraukti kovas, sakydamas, kad „ginklai niekada nepadės pasiekti taikos“ ir teigdamas, kad „konfliktas neturi teisės plėstis“.
Kalbėdamas apie situaciją Gazos Ruože jis ragino nedelsiant pasirūpinti sužeistaisiais, apsaugoti civilius gyventojus ir suteikti daugiau humanitarinės pagalbos. Jis taip pat ragino „Hamas“paleisti Izraelio įkaitus, ypač vaikus ir senelius.
Savo kalboje jis priminė pilietinį karą Sudane, dėl kurio susidarė dar viena didžiulė humanitarinė krizė su milijonais pabėgėlių. Popiežius Pranciškus paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, kad humanitarinė pagalba pasiektų ir šį kraštą, o taikus situacijos sprendimas būtų rastas kuo greičiau.
Popiežius Pranciškus taip pat sakė esąs susirūpinęs dėl didėjančio antisemitizmo ir pridūrė, kad didelė jo dalis vis dar „lieka paslėpta“. O Pasak jo, Izraelio ir „Hamas“ karas neturėtų priversti žmonių pamiršti kitų konfliktų, įskaitant konfliktus Ukrainoje, Sirijoje, Jemene ir Mianmare.
Popiežius Pranciškus palaiko ryšius su katalikų bendruomene Gazoje
Anksčiau skelbta, kad popiežius Pranciškus kasdien palaiko ryšius su Gazos Šventosios Šeimos bažnyčios katalikų bendruomene, kuri šiuo metu suteikia prieglobstį maždaug 700 palestiniečių, netekusių namų per dabartinį karą.
Paskutinės Gazoje likusios Romos katalikų bažnyčios parapijiečiai beveik kasdien sulaukia popiežiaus skambučių, išskyrus kelias dienas, kai dėl oro antskrydžių sutriko ryšys bei bendra komunikacija su išoriniu pasauliu.
Kai kurie katalikų parapijiečiai praėjusį mėnesį išvyko iš Gazos po to, kai apie 16 žmonių žuvo, kai Izraelio oro antskrydis smogė netoliese esančiai graikų ortodoksų Šventojo Porfirijaus bažnyčiai. Tuomet ortodoksų bažnyčioje prieglobstį radę krikščionys persikėlė į Romos katalikų bažnyčios teritorijoje esančias klases ir kabinetus.
Skelbiama, kad vienuolės ir likęs kunigas ten besiglaučiančius vaikus įtraukia į maldas ir giesmes, kad šie negalvotų apie bombardavimą ir pavojų. Bažnyčioje du kartus, ryte ir po pietų, dažniausiai, prie žvakių šviesos, yra laikomos ir mišios. teigiama, kad tokia tokia tvarka suteikia parapijiečiams šiek tiek atokvėpio tragedijos akivaizdoje.
Praėjusią savaitę „Euro-Med Human Rights Monitor“ paskelbtame naujame pareiškime teigiama, kad Izraelis, vykdydamas jau antrą mėnesį besitęsiantį puolimą Gazos Ruože, nusitaikė į dešimtis mečečių ir bažnyčių. Organizacija teigė, kad Izraelis, bombarduodamas maldos vietas akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir karo įstatymus.
„Euro-Med Human Rights Monitor“ duomenimis, per pastaruosius Izraelio išpuolius buvo visiškai sugriautos 66 mečetės ir bent iš dalies apgadintos 146 mečetės. Tai yra maždaug 20 proc. visų Gazos Ruože esančių mečečių. Be to, įvairiose Gazos vietovėse buvo apgadintos trys istorinės katalikų bažnyčios.
Šventasis Tėvas jau kuris laikas skatina pasaulį siekti taikos, kalba apie Palestinos ateitį
Popiežius Pranciškus netrukus po spalio 7 d.įvykių Izraelyje ir vėliau sekusių kovų ėmė aktyviai raginti pasaulio lyderius susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai. Kartu, jis ragino visus tikinčiuosius melstis už karo epicentre atsidūrusius žmones.
„Aukų daugėja, o padėtis Gazoje yra beviltiška. Prašau, kad būtų padaryta viskas, kad būtų išvengta humanitarinės katastrofos ir karo išplitimo. Karas neišsprendžia jokių problemų. Jis tik sėja mirtį ir tragediją. Jis didina neapykantą ir keršto siekį. Karas griauna ateitį“, – prieš keletą savaičių teigė dvasinininkas.
Spalio 27 d. jis net buvo paskelbęs atgailos diena ir 18 val. vietos laiku paskatino visus krikščionis ir kitų religijų atstovus melstis ir taip susivienyti dėl taikos pasaulyje.
„Raginu visus tikinčiuosius šiame konflikte stoti tik į vieną – taikos – pusę, ne žodžiais, bet malda. Atgailos dvasia turėsime maldos valandą, per kurią melsime Dievą taikos mūsų dienoms, taikos pasaulyje“, – sakė popiežius Pranciškus.
Šventasis Tėvas pasisakė ir politikos tema, sakė, kad Gazos Ruožui bei Izraeliui reikia sutarti dėl dviejų valstybių sprendimo, pabrėžė, kad šio konflikto eskalavimas reikštų ne tik reikštų „daugelio gyvybių kančias“ ir paragino įrengti humanitarinius koridorius, kad būtų galima padėti Gazos gyventojams.
Dar 1993 m. Izraelio ministras pirmininkas Icchakas Rabinas ir Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis Jasiras Arafatas sukirto rankomis dėl Oslo susitarimų, kuriais nustatyta ribota Palestinos autonomija. 2000 m. JAV prezidentas Billas Clintonas, Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Barakas ir J. Arafatas dalyvavo Kemp Deivido aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau galutinio taikos susitarimo pasiekti nepavyko.
1967 m. Izraelis užėmė arabų Rytų Jeruzalę, o 1980 m. paskelbė visą miestą savo sostine. Palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko būsimos valstybės sostine. Izraelis nuolat atmesdavo siūlymus, kad miestui, kuris yra šventas krikščionims, musulmonams ir žydams, galėtų būti suteiktas specialus arba tarptautinis statusas.
