<h2>Popiežius Pranciškus kreipėsi ir į V. Putiną, ir į V. Zelenskį</h2>
<p>Karui Ukrainoje tęsiantis ir mūšiams dėl teritorijų intensyvėjant, pirmą kartą nuo karo pradžios į Rusijos ir Ukrainos lyderius kreipėsi popiežius Pranciškus. Spalio 2 d. vidudienio maldą popiežius Pranciškus skyrė karo Ukrainoje eigai.</p>
<p>Šventasis Tėvas tiesiogiai kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentą, prašydamas sustabdyti karą ir branduolinio ginklo eskalavimo grėsmę.</p>
<p>Pranciškus taip pat pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje ir kreipdamasis į prezidentus pareiškė, kad būtina rasti kelią iš krizės[1].</p>
<h2>Karo pabaigos nematyti ir toliau</h2>
<p>Tačiau kol apie galimą taiką yra tik kalbama, mūšio lauke Ukraina ir toliau sėkmingai atsikovoja priešo anksčiau užimtas teritorijas.</p>
<p>Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Ukrainos kariai sekmadienį smogė penkioms Rusijos okupantų vadavietėms ir amunicijos sandėliams bei atkovojo Lymano miestą. </p>
<p>Tam netrukdo ir praėjusią savaitę oficialiai įvykdyta keturių Rytų Ukrainos regionų aneksija. Priešingai, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas leidiniui sako, kad Rusijai aneksavus teritorijas, Rusijos karinė invazija gali išeiti į naudą patiems ukrainiečiams.</p>
<p>Be to, šalis sulaukia ir daugiau partnerių paramos. Pasaulio bankas pranešė, kad Ukrainai papildomai skirs 530 mln. dolerių paramą, o Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sekmadienį paskelbė, kad kitais metais Ukrainai bus pristatyta 16 Slovakijoje pagamintų ratinių šarvuočių haubicų.</p>
<p>Tuo tarpu Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.</p>
<p>Tuo tarpu Rusijoje auga nerimas dėl nuojautos, kad karas gali būti pralaimėtas. Šalies kariams susiduriant su vis didesniais sunkumais Ukrainoje, Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad po paskutinio didelio pralaimėjimo, mūšio lauke Maskva turėtų apsvarstyti galimybę panaudoti mažo galingumo branduolinį ginklą.</p>
<h2>Popiežius prašė sustabdyti smurto spiralę ir eiti į derybas</h2>
<p>Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Kremliaus vadovą nedelsiant nutraukti karą, o Ukrainos prezidentą – būti atvirą deryboms[2].</p>
<blockquote>
<p>„Labai apgailestauju dėl tolimesnių tarptautinės teisės principams prieštaraujančių veiksmų pastarosiomis dienomis, sukūrusių labai sunkią situaciją. Tai didina branduolinio eskalavimo riziką, nuogąstavimą dėl nekontroliuojamų ir katastrofiškų padarinių pasauliniu lygiu“, – sakė jis per sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldą[3].</p>
</blockquote>
<p>Popiežius prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – „būti atviram rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.</p>
<p>Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę „daryti viską, kas įmanoma, kad vykstantis karas būtų užbaigtas nesileidžiant į pavojingus eskalavimus“ ir remti bet kokias pastangas išspręsti konfliktą dialogu.</p>
<p>Tai pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai popiežius Pranciškus savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nacho-arteaga-g453jqqnj-u-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukraina skelbia apie svarbių teritorijų atkovojimą</h2>
<p>Sekmadienį Ukraina pareiškė visiškai kontroliuojanti rytinį Lymano logistikos centrą – tai svarbus laimėjimas, kuris suteiks galimybę rengti tolesnius išpuolius rytuose ir dar labiau didinantis spaudimą rusų kariams[4].</p>
<p>Svarbią pergalę įvertino ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris teigė, kad miesto atsikovojimas parodė, kad Ukraina yra pajėgi išstumti Rusijos pajėgas, ir leido suprasti, kokią milžinišką teigiamą įtaką konfliktui daro Ukrainoje dislokuoti pažangūs Vakarų ginklai.</p>
<blockquote>
<p>Rusai Lymano miestą užėmė dar gegužės mėnesį ir naudojo jį kaip logistikos ir transporto centrą savo operacijoms Donecko srities šiaurėje. Jo atgavimas Ukrainos pajėgoms yra didžiausias Rusijos mūšio lauko nuostolis nuo Ukrainos žaibiško kontrpuolimo šiaurės rytinėje Charkovo srityje rugsėjo mėnesį[5].</p>
</blockquote>
<p>Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus teigia, kad Lymano kontrolė gali tapti „pagrindiniu veiksniu“ padedant Ukrainai susigrąžinti prarastą teritoriją Luhanske. </p>
<blockquote>
<p>„Dėl sėkmingos operacijos Lymane mes judame link antrojo šiaurės-pietų maršruto, o tai reiškia, kad bus sutrikdyta antra tiekimo linija. O tokiu atveju Rusijos grupuotė Luhanske ir Donecke galėtų būti aprūpinama tik griežtai per (Rusijos) Rostovo sritį", – sakė Ukrainos gynybos strategijų analitinio centro atsargos pulkininkas Viktoras Kevliukas.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šalies karių sėkmė neapsiribojo vien Lymano atgavimu. Pasak jo, Ukrainos pajėgos taip pat išlaisvino nedideles Archangelsko ir Myroliubivkos gyvenvietes Chersono srityje.</p>
<p>Ukrainos agentūra „Interfax“ pranešė, kad, pasak Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovo spaudai Serhijaus Čerevatijaus, Ukrainos pajėgos atkovojo ir Torskę – nedidelį kaimą Donecko srityje, esantį maždaug už 15 km į rytus nuo dabar išlaisvinto Lymano.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-oswalt-o2awprmhccs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusijos mobilizacija ir skubota Rytų Ukrainos regionų aneksija – paskata Ukrainai</h2>
<p>Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas teigia, kad Rusijai aneksavus keturias Rytų Ukrainos teritorijas, Rusijos karinė invazija gali išeiti į naudą pačiai Ukrainai[6].</p>
<blockquote>
<p>„Tai gali skambėti paradoksaliai, bet iš tikrųjų mums naudinga, kad Rusija paskelbė šią mobilizaciją. Tai rodo Rusijos žmonėms, kad šalis iš tikrųjų kariauja, kad jai šiame kare sekasi ne itin gerai ir kad už tai mokės patys rusai“, – teigia M. Podoliakas.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos prezidento patarėjas teigia, kad Rusijos paskelbta Ukrainos regionų aneksija neturi reikšmės: </p>
<blockquote>
<p>„Mes ginsime savo žemę naudodami visas savo pajėgas.“</p>
</blockquote>
<p>M. Podoliakas akcentuoja, kad papildomas Rusijos karinių pajėgų šaukimas rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrė V. Putinas po pastarųjų kelių savaičių Ukrainos kontrpuolimo, per kurį buvo atkovotos kelios okupuotos teritorijos.</p>
<blockquote>
<p>„Mobilizacija rodo, kad Rusija nebeturi profesionalios kariuomenės. Šią kariuomenę keičia absoliučiai netreniruoti žmonės. Į fronto liniją buvo išmesta patrankų mėsa, kuri tiesiog bus sunaikinta.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ux-gun-5mj4po7kifc-unsplash-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pagalba iš Vakarų nemažėja</h2>
<p>Ukrainai demonstruojant puikius rezultatus mūšio lauke, Vakarų pagalba nemažėja. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sekmadienį paskelbė, kad kitais metais Ukrainai bus pristatyta 16 Slovakijoje pagamintų ratinių šarvuočių haubicų[7].</p>
<blockquote>
<p>Sistemos „Zuzana“ bus gaminamos Slovakijoje ir finansuojamos kartu su Danija, Norvegija ir Vokietija.</p>
</blockquote>
<p>Haubicos „Zuzana“ yra Slovakijos gynybos pramonės pavyzdinis produktas ir vienintelė šalyje gaminama sunkiosios ginkluotės sistema.</p>
<p>Gamintojo teigimu, ji gali šaudyti visų tipų NATO 155 milimetrų kalibro šaudmenimis. Vokietijos ministerija nurodė, kad bendra pirkimo vertė yra 92 mln. eurų, o trys šalys jį finansuoja lygiomis dalimis.</p>
<p>Paramą didina ir JAV. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį padėkojo savo kolegai iš JAV Joe Bidenui už tai, kad jis pasirašė įstatymo projektą, pagal kurį Ukrainai bus skirta daugiau kaip 12 mlrd. dolerių papildomo finansavimo[8].</p>
<blockquote>
<p>„Dėkoju Prezidentui J. Bidenui už tai, kad pasirašėte įstatymą dėl 12,35 mlrd. dolerių papildomos paramos Ukrainai. Užvakar įstatymo projektą parėmė abeji JAV Kongreso rūmai. Vertiname šį galingą JAV žmonių solidarumo su Ukraina aktą. Ir dviejų rūmų bei abiejų partijų paramą mūsų valstybei. Įstatymas suteiks Ukrainai galingą tiesioginę biudžeto pagalbą, ir finansavimą gynybos iniciatyvoms. Ši pagalba šiandien yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Turime ir toliau kartu priešintis Rusijos Federacijos agresijai!“, – tviteryje pareiškė V. Zelenskis.</p>
</blockquote>
<p>Penktadienį J. Bidenas priėmė laikinąjį išlaidų įstatymą, kuriame numatyta milijardinė karinė ir ekonominė pagalba Ukrainai. Atstovų Rūmai priėmė įstatymą prieš išsiskirstydami prieš vidurio kadencijos rinkimus.</p>
<p>Paramos apsukas didina ir Pasaulio bankas, pranešęs, kad Ukrainai papildomai skirs 530 mln. dolerių paramą. Bendra banko parama dabar siekia 13 mlrd. dolerių.</p>
<h2>Paramą Ukrainai dar labiau didinti nori ir Lietuva </h2>
<p>Pagalbą Ukrainai gausiai skirianti Lietuva nori prisidėti dar labiau. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms[9]. Vyriausybei siūloma šią savaitę dėl to priimti protokolinį sprendimą.</p>
<blockquote>
<p>Ministerijos teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2 mln. 876 tūkst. JAV dolerių (2 mln. 940 tūkst. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų. Iki šių metų pabaigos galima susigrąžinti arba pervesti į kitus NATO fondus kiek daugiau nei 2 mln. dolerių, o vėliau bus galima kreiptis ir dėl likusios sumos perskirstymo.</p>
</blockquote>
<p>NATO fondas buvo įkurtas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgoms išlaikyti. Tam kasmet būdavo pervedama po pusę milijono dolerių.</p>
<p>Tačiau pernai Afganistano valdymą perėmus Talibanui, minėtų pajėgų nebeliko ir fondas nustojo teikti paramą Afganistanui. Dabar KAM siūlo minimas lėšas skirti Rusijos invazijai bespriešinančios Ukrainos reikmėms.</p>
<blockquote>
<p>Pagal projektą, 2 mln. 154 tūkst. dolerių turėtų būti grąžinti į Lietuvos biudžetą ir skirti KAM teikti paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tai yra Lietuvoje pasiūtiems šiltiems drabužiams Ukrainos kariams įsigyti. Likusius 722 tūkst. 213 dolerių siūloma kitąmet pervesti į NATO Visapusiškos paramos Ukrainai paketo fondo sąskaitą. </p>
</blockquote>
<h2>Vidurio ir Rytų Europos valstybės pritaria Ukrainos įstojimui į NATO, o Vakarai tyli</h2>
<p>O kalbant apie NATO, savaitgalį devynios Vidurio ir Rytų Europos NATO valstybės narės pareiškė pritariančios Ukrainos narystei NATO po to, kai ši penktadienį pateikė paraišką[10].</p>
<blockquote>
<p>Bendrame pareiškime Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Juodkalnijos, Juodkalnijos ir Šiaurės Makedonijos prezidentai pareiškė, kad jie „tvirtai palaiko“ 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą NATO sprendimą dėl Ukrainos narystės aljanse perspektyvų.</p>
</blockquote>
<p>Devynių NATO narių parama pareikšta praėjus dviem dienoms po to, kai Ukraina pranešė, kad oficialiai pateikė paraišką dėl skubaus stojimo į NATO.</p>
<p>NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas penktadienį kalbėdamas su žurnalistais vengė atvirai pritarti Ukrainos kandidatūrai ir pakartojo, kad Aljansas laikosi atvirų durų politikos. Vis tik, mažai tikėtina, kad oficialus procesas galėtų būti pradėtas artimiausiu metu, nes NATO narės kol kas nesiryžta svarstyti Ukrainos narystės klausimo.</p>
<p>Narystei Aljanse reikia vieningos visų 30 narių paramos, o pagreitintos procedūros nėra.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marek-studzinski-pybul-pbmfi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusijai patiriant sunkumus fronte, R. Kadyrovas ragina griebtis branduolinio ginklo</h2>
<p>Tuo tarpu Rusijos prezidentui „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje nesiseka taip, kaip jis galbūt tikėjosi. Nėra abejonių, kad vasario 24 d., paskelbęs apie „operacijos“ pradžią, jis nenumatė, kad Ukraina taip ilgai laikysis savo pozicijos[11].</p>
<p>Kai penktadienį Rusijos prezidentas oficialiai paskelbė keturis Ukrainos regionus Rusijos dalimi po anksčiau praėjusią savaitę įvykusių fiktyvių referendumų Rytų ir Pietų Ukrainoje, V. Putinas tik parodė, kokią iš tiesų prastą situaciją šio metu visi stebime[12].</p>
<p>V. Putino pirminiai tikslai užvaldyti visą Ukrainos teritoriją dabar atrodo beveik neįmanomi. Dėl to tenka griebtis perteklinių grasinimų branduoliniu ginklu[13].</p>
<p>O tokiai retorikai tikrai pritaria Čečėnijos regiono lyderis R. Kadyrovas, kuris šeštadienį pareiškė, kad po paskutiniojo didelio pralaimėjimo, Maskva turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti mažo galingumo branduolinį ginklą[14].</p>
<blockquote>
<p>Rusijai patvirtinus, kad ji prarado savo tvirtovę Lymane, Rytų Ukrainoje, R. Kadyrovas peikė aukščiausius rusų kariuomenės vadus dėl jų nesėkmių ir „Telegram“ tinkle Lymane kovojančių Rusijos pajėgų vadą generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną apibūdino kaip „vidutinybę“ ir pasiūlė jį pažeminti iki eilinio, atimti iš jo medalius.</p>
</blockquote>
<p>R. Kadyrovas sakė, kad prieš dvi savaites Rusijos generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui iškėlė pralaimėjimo prie Lymano galimybę, tačiau ši mintis neva buvo atmesta.</p>
<blockquote>
<p>„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – „Telegram“ rašė R. Kadyrovas. </p>
</blockquote>
<p>Tiesa, Kadyrovo nuomonė gali likti neišgirsta. Nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas pastebi, kad sprendžiant iš slapta gautų duomenų, Rusijos specialiosiose tarnybose didėja nepasitenkinimas pačiu V. Putinu.</p>
<p>Kol kas manoma, kad apie tai diskutuojama tik siauruose patikimų bendraminčių grupėse. Žinoma, V. Putiną keikiantys rusų saugumiečiai toli gražu nesiekia taikos su Ukraina, jie trokšta dar žiauresnio karo[15].</p>
<p>O Kremliaus kritikas Genadijus Gudkovas mano, kad V. Putinas Ukrainos kare save įsivarė į kampą taip, kad gerų variantų jam tiesiog neliko. G. Gudkovo teigimu, jei V. Putinas pralaimės karą, jį nuvers, o laimėti jis negali.</p>
