Ekspertas kritiškas: šiandienos EP rinkimų pergalės negarantuoja rytojaus laimėjimų
Partijoms besidžiaugiant iškovotomis vietomis Europos Parlamente, profesorius politologas Algis Krupavičius jų džiūgavimus vertina skeptiškai ir teigia, kad rudeniniai Seimo rinkimai dar pateiks nemažai staigmenų.
„Prabėgę rinkimai buvo antri pagal pasyvumą Lietuvos rinkimų kontekste nuo pat praėjusio amžiaus pabaigos. Pasyvumo rekordas buvo pasiektas 2009 m., kai atėjo balsuoti tik 21 proc. rinkėjų. Dabar atėjo beveik 29 proc., bet reikia nepamiršti, kad rinkėjų skaičius yra sumažėjęs, tad imant absoliučias vertes, tuometiniai 500 tūkst. net yra daugiau už dabartinius 600 tūkst.,“ – teigė specialistas.
Pasak jo, tokį pasyvumą lėmė kelios priežastys.
„Visoje ES rinkimai į Europos Parlamentą vertinami kaip antraeiliai, todėl aktyvumas juose būna mažesnis negu nacionaliniuose rinkimuose. Be to, nemaža dalis europiečių EP vertina kaip elito projektą, todėl neskuba jame dalyvauti. Galiausiai prastai pasirodė ir žmones į rinkimus kvietusios partijos, pirmiausia – socialdemokratai, – priežastis vardino A. Krupavičius. – Dar suveikė ir savotiška saviapgaulė, kad žmonės eis ir balsuos kaip prieš penkis metus. Priminsiu, kad tuomet kartu vyko ir prezidento rinkimai, todėl dabartiniams sudvejintų rinkimų efektas nesuveikė. Ir dar keistai atrodo, kad jeigu įprastai mandatus dalindavosi 6-7 partijos, tai šį kartą jų buvo net 8, kas nėra normalu.“
Konservatoriai džiaugiasi Pyro pergale
Specialisto vertinimu, seimo rinkimų požiūriu 5 proc. ribą peržengė tik pirmosios trys partijos – konservatoriai, socialdemokratai ir „valstiečiai“.
„Likusios, jeigu seimo rinkimuose dalyvautų 50 ir daugiau procentų rinkėjų, nepaisant dabar gautų mandatų, vertinant absoliučiais skaičiais, liktų už 5 proc. barjero, – patikino jis. – Taip, konservatoriai ir lenkų rinkimų akcija turi lojalius rinkėjus, todėl jų pasiekimai, kai aktyvumas yra mažas, yra logiški. Tokiuose rinkimuose konservatoriai gali pretenduoti į pirmąsias vietas, tačiau svarbesnių rinkimų kontekste pergalė EP rinkimuose jiems žada Pyro pergalę. Pastarieji rinkimai parodė, kad jų rinkėjų mobilizacijos riba yra 140 tūkst. žmonių. Jie juos atsivedė, bet suminiai rezultatai yra net blogesni negu 2009 metais, todėl rudeniniai seimo rinkimai konservatoriams gali tapti rimtu iššūkiu.“
Socialdemokratai rinkimuose patyrė asmeninių ambicijų karus
Analizuodamas kitų politinių jėgų galimybes, A. Krupavičius taip pat buvo skeptiškas.
„Socialdemokratų vedlės Vilijos Blinkevičiūtės kaip lyderės efektas jau išsisėmė ir jų agitacija, kaip matome, nesuveikė. Tiksliau, davė priešingą efektą, nes 2019 m. rinkėjai buvo aktyvesni. Taip pat šioje partijoje matome akivaizdų kartų konfliktą ir asmeninių ambicijų karus. TS-LKD pirmieji numeriai nepatyrė jokių pasikeitimų, socialdemokratai – ne tas atvejis. Sąrašas bangavo, Juozas Olekas neteko galimybės gauti mandatą, nors ėjo antru numeriu. Vidinės įtampos rodo, kad rudenį socialdemokratai turės problemų. Jie turi greitai spręsti, kas bus sąrašo lyderis ir pradėti seimo rinkimų kampaniją, nes gali laukti dar didesni nemalonumai“, – teigė specialistas.
Kiek geriau jis įvertinto „valstiečius“, kurie, esant mažam rinkėjų aktyvumui, irgi pasirodė gerai.
„Jų rezultatas nustebino mažiausiai, o jeigu sąrašą pastiprins Ignas Vėgėlė, rinkimų „akcijos“ gerokai ūgtels, nes I.Vėgėlė esant didesniam rinkėjų aktyvumui gavo daugiau balsų, negu pati partija esant mažesniam“, – nurodė A. Krupavičius.
Vertindamas laisviečius, jis neabejojo, kad jiems padėjo paskutinę minutę surengtas paradas.
„Tokie renginiai baigiantis rinkimų kampanijai neturėtų būti vertinami kaip teisėti, bet mūsų rinkimų taisykles galima apeiti kaip nori. 2016 m. prieš seimo rinkimus tuometinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius organizavo Lukiškių aikštėje pliažą ir VRK tai nevertino kaip rinkimų agitacijos ar neteisėtos rinkimų kampanijos elementų. Kelias išmėgintas, sankcijų nebuvo, todėl paskutinę minutę buvo surengtas paradas. Efektas pakankamas EP rinkimams, bet Seimo rinkimams tokios paramos neužteks, – patikino politologas. – Liberalai pastarojo meto rinkimuose buvo vertinami kaip jėga, gebanti aplenkti savo artimiausius idėjinius konkurentus laisviečius, bet šį kartą tai nepavyuko. Matyt partijos viršūnėje yra įtampų, nes Eugenijus Gentvilas, buvęs partijos lyderis ir viena ryškiausių nacionalinės politikos figūrų, negavo mandato, kuriuo toliau džiaugsis Petras Auštrevičius. Tai rodo, kad stumdymosi ir šioje partijoje netrūksta.“
Rinkimuose į seimą P. Gražulio elektoratas išaugs
Vertindamas Petro Gražulio sėkmę, A. Krupavičius pabrėžė, kad tam nemažai pasitarnavo jo išmetimas iš seimo, kas paskatino balsuoti „protestų rinkėjus“. Politologas neabejojo, kad jų seimo rinkimuose bus daugiau, tačiau lieka neaišku, ką jie rinksis, nes P.Gražulis tuose rinkimuose nedalyvaus. Specialisto vertinimu, tai gali būti naudinga Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrai“, kurią nemažai rinkėjų pasirinks kaip „kelrodę žvaigždę“.
Komentuodamas Lietuvos regionų partijos, gavusius daugiau negu 5 proc. rinkėjų balsų, bet likusios be mandato, situaciją, jis nurodė, tai lėmė kvotos ir balsų skaičiavimo metodika. Esant aukštesnei kvotai, net ir su didesniu balsų skaičiumi galima likti „už ribos“.
