Politologas Algis Krupavičius – R . Žemaitaičio partijos perspektyvas vertinti dar anksti
Prieš porą dienų Seimo narys Remigijus Žemaitaitis viešai pasidalino informacija apie tai, jog įkurta nauja partija – Nemuno aušra. Ta proga portalas 77.lt pasidomėjo, kokios yra naujojo politinio junginio perspektyvos, artimiausi planai ir kokie kandidatai ves jį į artėjančius rinkimus.
Pasak politologo A. Krupavičiaus, šiandien prognozuoti apie tai, kaip seksis naujajai politinei jėga, dar anksti, nes liko per daug nežinomųjų.
„Būtų savotiškas būrimas iš kavos tirščių, bet kelis esminius momentus galima paminėti. Pirmiausia reikia žinoti, kas yra partijos lyderiai. Kalbu ne apie R. Žemaitaitį, bet apie tuos kurių mes dar nežinome, apie jo komandą.
Antras dalykas – labai svarbu geografinė aprėptis ir organizacijos mastas. Buvo nurodyta, kad partija jau turi apie 3 tūkst. narių. Įvertinus tai, kad Lietuvos partijos narių gausa nepasižymi, tokie skaičiai nėra informatyvūs ar leidžiantys daryti kažkokias rimtesnes išvadas.
Trečia, į ką reikia atkreipti dėmesį, partijos idėjos ir politinė programa. Kol kas ji buvo apibūdinta tik labai bendrais bruožais. Iš turimos informacijos galima spręsti, kad ji bus opozicinė dabartinei valdančiajai koalicijai ir judės link centro dešinės. Bent jau taip buvo formuluojama, tačiau spręsti dar anksti“, – patikslino A. Krupavičius.
Komentuodamas situaciją su pastaruoju metu užderėjusiomis partijomis, jis akcentavo tai, jog R. Žemaitaitis, skirtingai nuo Antano Kandroto ar Nidos Vasiliauskaitės, yra politikos senbuvis.
„Be to, Lietuva pasižymi partijų gausa, kaskart rinkimuose jų dalyvauja apie 15-a, tad viena partija daugiau ar mažiau, rinkėjams didelio skirtumo nebus. O štai R. Žemaitaičio žinomumas jo politinei jėgai gali padėti. Juolab kad jis pastaruoju metu dažnai matomas viešojoje erdvėje. Apklausose, kurių patikimumą dėl jų nedidelės imties reikia vertinti atsargiai, jis irgi nuolat figūruoja. Visgi, norint pasakyti kažką daugiau, jo partijai, kaip ir bet kuriai kitai politinei jėgai, jai reikės atsakyti į tris esminius klausimus:
- Kaip sieks ekonominio efektyvumo?
- Kokią vietą jos politikoje turės socialinis teisingumas?
- Kiek ir kaip bus svarbi individo laisvė?
Iki šiol visos partijos į juos atsakinėjo neaiškiai ar išvis neatsakė, tad bus įdomu išgirsti R. Žemaitaičio nuomonę“, – apibendrino politologas.
Partiją įsteigęs Remigijus Žemaitaitis – norisi realizuoti turimas idėjas
Pats Seimo narys irgi pasidalino pastebėjimais apie naują iniciatyvą.
– Kas paskatino kurti naują partiją? Ar nebuvo minčių jungtis prie jau veikiančių?
– Po to, kai partijai „Tvarka ir teisingumas“ buvo iškelta baudžiamoji byla, nebegalėjome gauti finansavimo, tad minčių apie naują partiją kilo jau 2019 m. Tik tuomet pagalvojau, kad gali būti per sunku, per daug darbo, gal galime prie kažko jungtis ir t.t. Tuomet su Artūru Zuoku ir Artūru Paulausku nusprendėme padaryti vieną bendrą politinį junginį „Laisvė ir teisingumas“. Deja, šių metų gegužę mano kolegos išsigando to, jog esu griežtos politikos šalininkas ir atvirai sukritikavau Izraelio ataką prieš palestiniečių mokyklą. Jie tuomet ragino atsiprašyti žydų, o kai nesutikau, pasiūlė sustabdyti savo narystę partijoje. Kadangi tokios procedūros įstatai nenumato, tiesiog išėjau.
Kartu išėjo ir tie, kurie buvo su manimi nuo pat pradžios, nuo 2012-ųjų. Tai ir paskatino pagaliau kurti savo partiją, kadangi jaučiau ir jaučiu žmonių paramą. Tarkim vien Vilniuje atsirado daugiau negu 500 norinčių prisijungti ir nemanau, kad tai – pabaiga.
– Ką kelsite kandidatus į prezidentus?
– Mintis dalyvauti šiuose rinkimuose yra, bet tai palikom sausio-vasario mėnesiams. Vieni siūlo remti jau esančius kandidatus, kiti reikalauja kelti savo, todėl viską atidėjome vėlesniam laikui.
– Kas ves partiją į Europos Parlamento rinkimus?
– Pavardžių dar neįvardinsiu, bet sąrašas tikrai bus. Kalbėjome su tais, kas gali kandidatuoti. Kas labiau žinomi regionų ar vietos lygmeniu. Tie, kurie išreiškė norą dalyvauti taip pat planuoja į Seimo rinkimus eiti kaip vienmadatininkai, tai jiems bus proga pasitikrinti savo reitingus.
– Kaip vertinate savo galimybes Seimo rinkimuose?
– Optimistiškai, nes tai yra mūsų pagrindinis tikslas – ateiti į Seimą taip, kad savo seniai brandintas idėjas galėtume realizuoti su nieko nederindami ir prie nieko nesitaikstydami.
Trys esminiai klausimai R. Žemaitaičio partijai
– Kaip partija sieks ekonominio efektyvumo?
– Pirmiausia reikia suvokti ir suprasti ko norime iš Europos Komisijos ir Europos Parlamanto, ir kas yra mūsų strateginiai partneriai. Jeigu tai yra Vokietija ir Kinija per Vokietiją, turime laikytis vienos Kinijos politikos ir bendradarbiauti su ja.
Taip pat būtina išnaudoti visas Klaipėdos uosto ir geležinkelių galimybes. Jeigu ukrainiečiai turi problemų su grūdų eksportu, laikas tartis su Minsku, kad jie praleistų krovinius per savo teritoriją, sutariant, kad per Klaipėdos uostą galės išgabenti tokį pat kiekį trąšų. Paprastas sprendimas, leisiantis susigrąžinti dabar prarandamus 800 mln. eurų per metus.
Taip pat laikas atsisakyti „Žaliojo kurso“. Didžiosios Europos valstybės jau atsisako šios kvailystės, nes mato kaip ji kenkia ekonomikai. Be to, Europa labai daug ką perka iš trečiųjų šalių, kurios jokių kursų nesilaiko, tad visos kalbos apie tvarumą yra tuščiažodžiavimas.
Galiausiai būtina vystyti vėjo jėgainių parką sausumoje, kad būtume kaip galima mažiau priklausomi nuo Astravo elektros. Nebūkime naivūs – karas pasibaigs ir mes ją tvarkingi pirksime, bet jeigu išvystysime savo elektros sektorių, ne tik sukursime papildomų darbo vietų, bet ir padėsime šalies pramonei.
– Kokią vietą partijos politikoje turės socialinis teisingumas?
– Čia yra keli momentai. Pirmas – pašalpos atvykėliams iš trečiųjų šalių. Jeigu galėtume parengti kitų metų biudžetą, jų nebeliktų, nes atvykėliai turi dirbti ir užsidirbti, o ne gauti. Antri metai remiami ukrainiečiai į šalį nustumtų Lietuvos gyventojų sąskaita. Taip neturi būti, todėl ir partijos šūkis yra „Sugrąžinkime Lietuvą jos piliečiams“.
Daugiau dėmesio reikia skirti savo socialiai pažeidžiamiausioms grupėms, o ne beatodairiškai remti ukrainiečius, rusus, baltarusius ir visus kitus.
Taip pat minimali alga, kuri turėtų siekti 1400 eurų, turėtų būti sulyginta su Neapmokestinamu pajamų minimumu. Kai verslai sako, kad neturi iš ko kelti atlyginimų, pažiūri kokių maksimų pelnų ataskaitas ir supranti, kad išteklių tam tikrai yra.
Būtina nepamiršti ir bankų. Lenkijoje žmonės už pinigų įnešimą ar pasiėmimą nieko nemoka. Taip turėtų būti ir pas mus. Taip pat turi nelikti dėl infliacijos ir pakeltų palūkanų normų atsiradusių bankų viršpelnių.
Laikas peržiūrėti vaikus auginančių šeimų kreditavimo tvarką ir fiksuoti palūkanų normas.
Lenkų ekonomika važiuoja į priekį, o mūsų stringa, nes įmonės išsikrausto į Lenkiją. Kad to nebūtų, reikia jog akcizas degalams būtų 20 proc. mažesnis negu pas kaimynus. Tuomet vilkikų vairuotojai degalus pilsis pas mus, tai duos pelną, atsigaus logistika ir, mano skaičiavimais, taip bus galima sukurti 20 – 25 tūkst. papildomų darbo vietų.
– Kiek ir kaip bus svarbi individo laisvė?
– Individo laisvė yra galima tiek, kiek numato bendruomenės taisyklės. Kovidas aiškiai parodė, kas gresia visuomenei, kai neapgalvotai kaitaliojami jos sveikatą reguliuojantys teisės aktai. Visų uždarymas buvo perteklinis, todėl dar ir šiandien visuomenėje turime konfliktą.
Arba kodėl turime drausti piketuoti, jeigu žmogus ateina nepiktybiškai nusiteikęs ir nori išreikšti savo valią.
Kodėl Seimo nariui neleidžiama salėje parodyti filmuko, kuriuo jis įrodytų nesąs antisemitas? Ir taip elgiasi įsiklausyti į kitokią nuomonę žadėjusi dauguma.
Kodėl Domeikavoje, neinformavus jos gyventojų, statomi „Pusiaukelės namai“? Na taip, jie gal ir gali ten būti, bet prieš tai klausimą reikia suderinti su tais, kurie gaus „naujus kaimynus“.
Arba vadinamieji „trikojai“. Jų pristatyta ant kiekvieno kampo, bet ar tikrai jie užtikrina saugumą, jeigu avarijų skaičius ir toliau auga? Nei jie, nei sektoriniai greičio matuokliai žadėtos naudos neduoda, bet jų tik daugėja. Kam?
Akivaizdu, kad prie šitos valdžios individo teisės Lietuvoje ribojamos. Daugelis klausimų permetama ant savivaldybių pečių, tačiau ir Seimas, priimdamas teisės aktus, turi pagalvoti apie pasekmes.
